Mato komunikavimo klaidą
A. Veryga ne kartą aštriai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasisakė apie Vyriausybės poziciją, sprendžiant tranzito į Kaliningradą klausimą. Anot politiko, nei jis, nei jo kolegos nėra nusiteikę prieš sankcijas Rusijai ar sprendimus dėl Kaliningrado tranzito.
„Mano reakciją iššaukė tikrai ne kažkokie Rusijos kanalai, bet žmonės, kurie Lietuvoje dėsto propagandą, kurių žinutes aš perskaičiau. Paskaičiau lietuviškus šaltinius ir iš jų aš supratau, kad Lietuva jau turbūt kokį trečią kartą padaro kažką, kas nėra sutarta su ta pačia Europos Sąjunga (ES), nėra aiškiai suderinta su partneriais ir, kaip matome dabar iš tų visų besivyniojančių diskusijų, yra krūva visokių klaustukų“, – sakė jis.
Paklaustas, ką darytų opozicija valdančiosios daugumos vietoje, A. Veryga atsakė: „Jeigu mes kalbame plačiąja prasme apie reakciją Rusiją, sankcijas ir pan., neabejoju, kad elgtumėmės taip pat.
Dar daugiau: pasižiūrėkite, kaip elgiasi opozicija šitais klausimais: jeigu balsuojame dėl nacionalinio saugumo ar kitų klausimų, susijusių su Ukraina, tai praktiškai vienbalsiai. Ten nelabai būna opozicijos. Ir nelabai matyčiau kažkokių nesutarimų“, – paaiškino A. Veryga.
Pasitikslinus, ar taip pat taikytų sankcijas tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą, politikas atsakė: „Čia yra niuansai, todėl, kad tranzito sankcijos ir apskritai sankcijos yra taikomos ne Lietuvos, o Europos Sąjungos. Kai kyla klausimai ir ES imasi kažką aiškinti ar neaiškinti, suprantu, kad jiems irgi, matyt kyla kažkokių klausimų. Ir dabar jau visi vienbalsiai turbūt sutaria, kad tai yra mažų mažiausiai didžiulė komunikacinė krizė, kuria naudojasi, kas netingi.
Opozicijos reikalas yra kelti tuos klausimus. Mes gi privalome gauti atsakymus. Aš nesu linkęs avansu sutikti su viskuo, ką pasako Vyriausybė, nes jos reikalas yra komunikuoti.
Man ryškiausias pavyzdys yra politika, susijusi su Taivanu, kai paaiškėjo, kad tai yra nederintos pozicijos ir galų gale Lietuva prisidarė visokių problemų, tada ES turėjo mus užtarinėti.
Kaip mes atrodome mūsų pagrindinių užsienio partnerių akyse, kai prisidarome kažkokių veiksmų, kurie yra nederinti su ES, ir tada jiems nelieka kur dėtis? Žinoma, kad jie, kaip solidūs partneriai, užstoja Lietuvą ir gina mus, kaip savo narę – tai yra natūrali pozicija, bet mes taip pat privalome elgtis solidžiai: suderinti tas pozicijas, jas pristatyti. Jos turi būti aiškios, niekam neturi kilti klausimų“, – pabrėžė A. Veryga.
Žada protestus rudenį
Opozicija kritikuoja valdančiuosius ne tik dėl tranzito į Kaliningradą klausimo, bet ir dėl antiinfliacinio paketo. Kilus nesutarimams dėl antiiinfliacinių priemonių, Seimo opozicija net buvo išėjusi dirbti į kitą salę.
Vis tik, opozcijos pateiktame plane, nors jis vadinamas antiinfliaciniu, infliacijos suvaldymo priemonių nesiūloma. A. Veryga pritarė, kad ir tarp pačios opozicijos atstovų kilo diskusijų, ar teisinga tai vadinti antiinfliaciniu planu.
„Esminis dalykas, dėl ko opozicija norėjo, kad tie klausimai būtų įtraukti, yra ne tik didelė infliacija, bet apskritai, tai, kas bendrai vyksta su šalies ekonomika – augs palūkanos, auga elektros, kuro kaina. Neieškoti jokių sprendimų, kai kitos valstybės tą daro ir priiminėja tam tikrus paketus, mūsų manymu, yra neatsakinga. Juo labiau, kad, kai opozicija anksčiau siūlė sprendimus priimti, iš jų buvo pasišaipoma, o paskui po kokių 2–3 mėnesių jie atkeliaudavo.
Dabar, vasarą, reikia ieškoti sprendimų, ne rudenį. Dabar yra atostogų metas, žmonės išvažiavę atostogauti. Kai grįš visi namo rudenį, kai pamatys, kiek išaugo išlaidos šeimos ūkiams, manau, kad galime susilaukti ne tik neramumų dėl kažkokios geopolitikos. Kai pamatysim vidaus visokias problemas, nuo to gi lengviau nepasidarys visiems gyventi. Užtai mes ir sakėme: ar tikrai norite, kad rudenį tik susirinktumėme ieškoti sprendimų, kai gali būti, kad žmonės rinksis prie Seimo?“ – sakė A. Veryga.
Anot jo, visuomenės dalies, ypač tų, kurie negyvena Vilniuje, protestai tikrai galimi.
„Rudenį, pamačius sąskaitas, nebus gerai. Mes turime galvoti, ką su tuo daryti ir ne rudenį, o vasarą“, – teigė opozicijos atstovas.
Kad pavyktų pristabdyti kainų augimą, opozicija siūlė taikyti mažesnį PVM maisto produktams, įšaldyti akcizą degalams. Pastarasis pasiūlymas, pasak pašnekovo, būtų ypač naudingas gyvenantiems mažesniuose miesteliuose, kur pagrindinė susisiekimo priemonė yra automobilis, o alternatyvų nelabai yra.
A. Veryga sakė, kad, jeigu valdžia pasakytų, kad nesusitvarko su esama situacija, opozicija yra nusiteikusi prisiimti atsakomybę, nepaisant sudėtingos situacijos.
„Mes buvome supernepatogiu metu valdžioje. Negaliu pasakyti, kad mus tai gąsdino. Nebijome mes sprendimus priiminėti, esame tai parodę ir tikrai ne visi jie buvo populiarūs, – pastebėjo politikas, kurį jo partija įvardijo kaip galimą premjerą. Pasidomėjus, ar pats imtųsi tokios atsakomybės, A. Veryga atsakė: – Jeigu yra toks pasitikėjimas ir, jeigu susiklostytų, tokios atsakomybės, žinoma neatsisakyčiau".
Visuotinei vakcinacijai nepritartų
Rudenį galimi ne tik nepatenkintos Lietuvos žmonių dalies protestai, bet ir COVID-19 naujos bangos atsiritimas. Tačiau A. Veryga nemano, kad dėl to reikėtų galvoti apie visuotinį žmonių skiepijimą nuo koronaviruso. Esą ir apklausos rodo vis augantį visuomenės nusiteikimą prieš skiepus.
„Aš manau, kad buvo padaryta labai grubių klaidų priiminėjant sprendimus ir bendrai apgriautas pasitikėjimas vakcinacija, ne tik kovidine. Ką aš kalbėjau, kaip apie grėsmę, dabar tai yra realus faktas – labai sumažėjusi vaikų vakcinacija kitomis vakcinomis. Apie tai ekspertai ir kalbėjo, kad neperspauskite ir nepersistenkite, ir PSO tą patį minėjo. Bet laiko atgal niekaip neatsuksi.
Apie kažkokias masines vakcinacijas, manau, sudėtinga apskritai kalbėti. Ką reikėtų padaryti vasarą, įvertinus visas aplinkybes, ištirti ar tikrai ta vakcina, kuri sukurta Uhano tipui – pirmajam viruso tipui, kiek yra paveiki dabartiniams cirkuliuojančiams viruso tipams – omikron ir taip toliau“, – sakė A. Veryga.
Taip pat svarbu rasti tuos žmones, kurie yra didžiausios rizikos grupėje ir liko nepaskiepyti.
„Mes gi palikome penktadalį tų žmonių nepaskiepytų ir taip jų nepasiekėme. Dabar reikia šnekėti ne apie kažkokią ketvirtą, penktą ar –nioliktą dozę, toliau kitus nervinti, bet dirbti per vasarą ir galvoti, ką su tais žmonėmis daryti, jeigu jie tikrai yra didelėje rizikoje, kaip juos apsaugoti.
<..> Reikėtų žiūrėti ir aiškintis, dėl ko jie nesiskiepijo. Buvo padaryta apklausa, atrodo, per socialinius darbuotojus, kodėl tie žmonės nepasiskiepijo. Įvardintos dvi pagrindinės priežastys: pašalinių poveikių baimė <...> ir tai, kad žmonėms nepatogu atvažiuoti pasiskiepyti. Problemas, bent jau tas, kurios aiškios, reikėtų išspręsti“, – teigė A. Veryga.
Pastebėjus, kad didelės vakcinų dozės buvo užsakinėjamos, kuomet jis pats buvo sveikatos apsaugos ministru, laidos pašnekovas sakė: „Mes planavome plačiai, bet tuo metu, kai užsakinėjome, nežinojome, kuri iš vakcinų bus registruota, patvirtinta – tai buvo toks aklas įsigijimas, ir vėliau paaiškėjo, kad jos praktiškai visos registruotos – niekas negalėjo to prognozuoti.
Dabar turime vakcinų perteklių. Tiesa, po mūsų dar jų buvo užsakyta, atrodo, „Pfizer“ vakcinų.
Bet dabar galvokime, kad virusas pasikeitė ir omikron atmaina visgi yra tokia, kuria, manau, jau persirgome ne vieną kartą, ypatingai tie, kurie turėjo peršalimo simptomų po visų karantinų nuėmimo.
Geras yra planas vasarą pasidaryti tyrimą, pasižiūrėti, kiek žmonių turi suformuotą imunitetą ir nešaudyti aklai.
Mes tą bandėme daryti po pirmos bangos – pažiūrėti, kiek yra persirgusių, pasinaudojant greitaisiais serologiniais testais. Dabar gal galima kažkaip tiksliau pasimatuoti ir tada planuoti.
Nes dabar toks aklas pasakymas: gal reikės kažkokio karantino. O gal žmonės turi imnitetą ir nieko nereikės ir gyvensime tiesiog kaip su sezonine peršalimo liga ir tiek“, – teigė A. Veryga.
Nesupranta valdančiųjų laikysenos
Pasidomėjus apie Seimo pozicijos ir opozicijos santykius, taip pat tai, ar tai neigiamai nepaveiks visuomenės požiūrio į Seimą, A. Veryga pastebėjo, kad tas požiūris ir dabar nėra geras.
„Dažnu atveju žmonės gal nelabai ir supranta pačios Seimo virtuvės, įsivaizduoja, kad tai, ką daro opozicija, pvz., išeidama iš salės, arba ištraukdama korteles, yra kažkoks buitinis konfliktas ir mes su kažkuo susipykome.
Čia ne pyktyje yra klausimas, visiškai ne apie tai kalba. Tai – parlamentinio veikimo tam tikros formos, siekiant savo politinių tikslų. Partijos ne kažkokių asmeninių tikslų siekia, o atstovauti savo rinkėjams.
Mes sakome, kad ne laikas ir ne vieta yra tam tikriems sprendimams, apie kuriuos kalbame: partnerystei, narkotikams ir taip toliau.
Jeigu mes sakome, kad reikia susitelkimo, mums nuolat kartojama, kad situacija yra sudėtinga, opozicija ir pozicija turi būti susitelkusi. Bet mes ir sakome: „Kur yra sunkūs klausimai, mes juk balsuojame praktiškai vienbalsiai, rodome susitelktumą, gerą valią. Būkite žmonės, nedirginkite Seimo, neprovokuokite, palaukite su klausimais, kurie tokiomis aplinkybėmis galėtų keltis gal į vėlesnį laiką".
Šiaip, manau, valdantieji padarė didžiulę klaidą. Aš niekaip nesuprantu, kodėl jie nepadarė tam tikrų nuolaidų. Kai kuriuos klausimus padėjus į šoną, buvo galima išlaukti, pasirašyti partijų susitarimus: tiek dėl krašto apsaugos, tiek, aš manau, dėl užsienio politikos.
Bet buvo įsivelta į tą tokį „čia ne jūsų reikalas. Mes čia turim savo programą“.
Jeigu ne mūsų reikalas, tai ko jūs čia priekaištaujate, kad mes nesame labai vieningi? Nes mes manome, kad tai yra mūsų reikalas. Mes turime kitą nuomonę ir, jeigu nenorima tartis, mes parodome, kad turime tam tikrą valią ir galima susitarti“, – kalbėjo A. Veryga.
Tačiau politikas pritarė, kai kurių opozicijos atstovų vartojama retorika nėra teisinga ir priimtina: „Ir aš kitą kartą parašau ar pasakau kažką, dėl ko pasigailiu. Seimo nariai irgi yra žmonės ir aš nemanau, kad kuris nors iš tų pasisakymų buvo labai suplanuotas.
Visi tikrai yra įtampoje, mus veikia tai, kas vyksta aplinkui, veikia ta pati kultūra.
Man, pavyzdžiui, irgi yra nepriimtinas premjerės bendravimas, kaip ji atsakinėja į klausimas, koks žanras yra. Kaip tu šauksi, taip atsilieps.
Aišku, aš nepateisinu tų visų įžeidinėjimų, seksistinių pasisakymų, bet pažiūrėkite, kaip ji atsakinėja parlamentarams į klausimus, maždaug: „Jūs čia kažkokie perestukinai, nieko jūs čia nesuprantat“, su visokiomis pašaipomis, pasityčiojimais.
Tas dirginimas, įtampa duoda savo. Matyt, kai kurie parlamentarai neišlaiko, lepteli, dėl ko paskui, tikiu, gailisi, bet, žinote, tų žodžių paskui neiškrapštysi.
Visuomenė gal nemato tų visų žongliravimų procedūromis, nes jie yra labai subtilūs. Žmonės mato tik vaizdą televizoriuje, kur yra galutinis rezultatas. Jie nežino Seimo statuto, nejaučia visų tų subtilių poveikio priemonių. Mes visą tą puikiai jaučiame ir suprantame.
Galų gale, labai nedaug reikia įkaitusiam metalui, kad užlašinus aliejaus, jis užsidegtų atvira ugnimi. Taip ir yra, išsproginėja tiesiog“, – sakė politikas.
Siūlo, kaip žaboti augantį alkoholio vartojimą
A. Veryga buvo vienas iš ministrų, siekęs pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Dabar, dėl COVID-19 ir karo grėsmių sukeltos įtampos jis vėlgi yra šoktelėjęs.
Anot politiko, situaciją galėtų padėti išspręsti akcizo alkoholiui didinimas.
„Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi universalų mechanizmą, kuris turėtų bent užtikrinti, kad įperkamumas neaugtų, nes Lietuvoje jis vėl auga. Akcizą reikėtų kelti.
Taip pat reikėtų toliau vystyti sistemą – pagalbą žmonėms, kurie turi probleminį vartojimą, nes akcizas stabdo tuos, kurie nėra priklausomi, žmonės neįsivažiuoja tiek. O tiems, kurie turi priklausomybių, reikia ir priklausomybių konsultantų tinklą plėsti, ir kitą pagalbą, kuri reikalinga.
Alkoholis – ne tik priklausomybių problema. Europa yra priėmusi kovos su vėžiu kodeksą. Ten kalbama apie priežvėžines priemones ir alkoholis ten irgi yra minimas.
Viena iš tų priemonių, ką reikėtų padaryti, bent įspėti. Aš beveik garantuoju, kad visi žino: gersi ir gali tapti priklausomu. Bet nežino, kad alkoholis, pvz., yra viena iš pagrindinių krūties vėžio rizikų priežasčių moterims. Turėtų būti apie tai pažymėjimas, informavimas. Žmogus turi būti bent informuotas apie sudėtį, apie tai, kokias ligas alkoholis sukelia, pvz., vyrams – skrandžio vėžio.
Dabar mes apie alkoholį kalbame kaip apie kažkokių alkoholikų siauros grupės problemą ir tada mums susidaro įspūdis, kad mes sprendžiame kažkokias kelių žmonių problemas ir visų kitų tai neliečia. Tai yra neteisybė“, – patikino A. Veryga.
