Premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, ministrai ir kitų institucijų vadovai pas prezidentą Gitaną Nausėdą pirmadienį susitiko aptarti derybų su EK rezultatų.
„Buvo vieningai šiandien sutarta dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų, kurių Lietuva turėtų laikytis, siekiant patikslinti tam tikrus dalykus“, – po susitikimo pirmadienį sakė prezidento G. Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys.
Pasipylus Rusijos propagandai apie tariamą Kaliningrado blokadą EK užstojo Lietuvą, sakydama, kad ji taiko bendras ES sankcijas. Tačiau dabar skelbiama apie naujai rengiamas gaires, kurios numato, kad per Lietuvą sankcionuotas prekes vežti būtų galima jei jos keliautų į vidinę rinką – iš Rusijos į Rusiją.
„EK atsiuntė dokumentą, kuris mūsų supratimu turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų. Tai į visas tas problemas mes EK dėmesį atkreipėme“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Dabartinis reglamentas jokių išimčių sankcionuotų prekių tranzitui nenumato.
„Tie išaiškinimai negali būti pakeisti paties reglamento, jo teksto. Kuris, kaip minėjau, mažiausiai uždraudžia rusiškos kilmės prekių tranzitą per ES teritoriją. Jeigu bus kažkoks priešingas išaiškinimas, vadinasi EK, mano požiūriu, viršytų savo įgaliojimus“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.
Tačiau norint padaryti išimtį – reglamento keisti nėra būtina. EK jį gali pristatyti ne kaip sprendimo pakeitimą, bet kaip neaiškių dalykų patikslinimą, sprendžiant konkrečią situaciją.
Lietuva siekia, kad jokios išimtys Kaliningrado tranzitui taikomos nebūtų.
„Tos pastangos atsirado, nes kažkas ir kažkaip nustebo, kad galimas toks reglamento interpretavimas, koks jis yra dabar taikomas. Manau, kad tai stebinti neturėtų. Bet paprastai jau taip būna gyvenime, ne tik šiuo atveju, kai į tą patį tekstą du teisininkai gali turėti dvi skirtingas interpretacijas“, – aiškino premjerė I. Šimonytė.
Dalis mano, kad naujų išaiškinimų prireikė dėl to, kad kai kurios Europos šalys neatlaiko Rusijos spaudimo. Todėl ir švelnina savo poziciją ekonominių sankcijų klausimu.
„Čia turbūt nėra pačios EK iniciatyva. Ji turi įsiklausyti ir į šalių narių vienokius ar kitokiu nuostatų ar baimių pareiškimus. Nesiimu spėlioti, kurios šalys ėmė reikšti tas baimes“, – LNK svarstė europarlamentaras Andrius Kubilius.
D. Žalimas teigė, jog jei bus pradėtos taikyti nuolaidos, susidarys priešingas įspūdis.
„Kad kiekvieną kartą Rusijai užprotestavus dėl Kaliningrado tranzito, bus nusileidžiama“, – kalbėjo jis.
Su tuo sutiko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Nėra gerai, kai Rusija užeskaluodama tam tikrą situaciją priverčia kažką iš ES atsitraukti, tai nėra gerai“, – sakė politikas.
Neabejojama, kad Vladimiras Putinas grasindamas tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Baltijos valstybėms, naudosis proga įteisinti vadinamąjį Kaliningrado koridorių.
„Būkime ant žemės realistais – po birželio 17 dienos prekės ėjo per Lietuvą ir mes nebuvome koridoriumi. Kodėl dabar kažkas turėtų atsirasti kaip koridorius“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot ekspertų, numačius išimtis vidaus rinkai, Rusijai susidarytų palankios sąlygos apskritai apeiti jai taikomas sankcijas. Be to, Kaliningrado koridorius darytų pavojų Lietuvos suverenitetui.
„Rusija visą laiką grasino ir grasins, mums nereikia pamesti galvos. Manau, kad mes išlaikykime savo tvirtą nusistatymą, kuriuo mes einame. Nepadarėme klaidos“, – pirmadienį Seime sakė kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus.
Kada naujas sankcijų įgyvendinimo išaiškinimas bus paskelbtas – kol kas nėra aišku. Ar patikslinimas bus taikomas tik Lietuvai, ar juo naudotis turėtų ir kitos Rusijos tranzito į Kaliningradą šalys – taip pat lieka atviras klausimas.
Per bendrijos teritoriją šiuo metu uždrausta vežti rusišką plieną ir kituos juoduosius metalus, tas pats draudimas liepos pradžioje įsigalios cementui ir alkoholiui, rugpjūtį – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio – rusiškai naftai.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
