Tokia operacija galėjo būti atlikta tik didelės spartos ryšio ir labai tikslios robotikos dėka. Tačiau ji taip pat pasisekė todėl, kad gydytojas ir pacientė visiškai pasitikėjo sukurtomis technologijomis.
Praėjus dviem dešimtmečiams, skaitmeninės inovacijos ir robotizacija dar plačiau pritaikomos įvairiose mūsų kasdienio gyvenimo srityse. Vis daugiau dirbame, mokomės, pramogaujame, viešojo administravimo ar kultūros paslaugomis naudojamės skaitmeniniu būdu. Tačiau klausimas, kiek mes pasitikime technologijomis, išlieka aktualus.
„Eurobarometro“ apklausa parodė, kad daugiau nei pusė europiečių (ES vidurkis 56 proc., Lietuvoje 55 proc.) nerimauja dėl kibernetinių atakų ir elektroninių nusikaltimų, pavyzdžiui, vagysčių ar piktnaudžiavimo asmens duomenimis, kenkėjiškos programinės įrangos, taip pat vaikų saugumo internete (ES ir Lietuvoje 53 proc.).
Skaitmeninių technologijų plėtra lems Europos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Skaitmeninės technologijos lemia ir ES valstybių pajėgumus (pavyzdžiui, įvairių įrenginių gamyba – nuo išmaniojo telefono iki traukinių ar išmaniųjų gamyklų – priklauso nuo lustų prieinamumo), todėl į skaitmeninių technologijų vystymą reikia žiūrėti strategiškai – toks skaitmeninio dešimtmečio tikslas. Tuo pat metu svarbu, kad vystant technologijas, žmonės jaustųsi saugūs ir jomis pasitikėtų.
Todėl ES skaitmeninė pertvarka pirmiausia yra orientuota į žmogų. Tai reiškia, jog kad ir kaip greitai vystytųsi technologijos, jos visada turi tarnauti žmogaus tikslams ir nieko nepalikti nuošalyje.
Norėdama įgyvendinti šį siekį, Europos Komisija pateikė Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. viziją – skaitmeninės politikos kelrodį. Kaip kompasas, rodantis keturias pagrindines kryptis, taip ir Europos skaitmeninės politikos kelrodis apima keturis pagrindinius aspektus: įgūdžius, infrastruktūrą, verslą ir viešąsias paslaugas.
Pirmiausia, šiame skaitmenizacijos amžiuje turime investuoti į žmonių įgūdžius. Pagrindiniai visų piliečių skaitmeniniai įgūdžiai ir galimybė darbuotojams įgyti naujų specializuotų skaitmeninių įgūdžių yra būtini norint aktyviai dalyvauti skaitmeniniame dešimtmetyje. Beveik 3 iš 4 įmonių Europoje – daugiausia mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) – teigia, kad neranda darbuotojų, turinčių reikiamų skaitmeninių įgūdžių, todėl negali investuoti ir augti. Iki 2030 m. Europos Komisija siekia užtikrinti, kad ES dirbtų 20 mln. IRT specialistų – panašus skaičius moterų ir vyrų. Šiuo metu Europoje dirba apie 8 mln. IRT specialistų.
Turėdama bendruosius skaitmeninius įgūdžius visuomenė galėtų pasitikėti skaitmeniniais produktais ir internetinėmis paslaugomis, atpažinti dezinformaciją ir bandymus sukčiauti, apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių ir sukčiavimo internete, o vaikai ir jaunuoliai išmoktų kritiškai vertinti internete randamą informaciją. Todėl Europos Komisija sieks, kad iki 2030 m. bent 80 proc. europiečių turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
Mums taip pat reikia saugios ir našios skaitmeninės infrastruktūros. COVID-19 pandemija priminė, kaip svarbu turėti patikimus ryšio tinklus. Europos Komisijos užmojis – pasiekti, kad iki 2030 m. visoje ES veiktų gigabitinis ir 5G ryšys. Europai taip pat labai svarbu tapti mažiau priklausomai nuo kitų, kai kalbama apie pagrindines technologijas. Todėl norima, kad iki 2030 m. Europoje būtų pagaminama bent 20 proc. pažangiausios pasaulio mikroelektronikos, o iki 2025 m. turėti pirmąjį superkompiuterį, naudojantį kvantines technologijas.
Trečia, turime skatinti Europos verslo skaitmenizaciją. Verslas – mūsų ekonomikos variklis, todėl jo skaitmenizacija ir tinkamas technologijų naudojimas yra raktas į tolesnį ekonominį proveržį. Europos tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. 75 proc. Europos įmonių naudotųsi skaitmeniniais sprendimais, tokiais kaip debesijos kompiuterija, didieji duomenys ar dirbtinis intelektas, ir bent 90 proc. MVĮ Europoje pasiektų bazinį skaitmeninį intensyvumo lygį. Taip pat norime sudaryti palankesnes sąlygas startuoliams ir padvigubinti vienaragių skaičių ES.
Skaitmeninė transformacija nebus pilnai įgyvendinta, jei prie jos neprisidės viešasis sektorius. Viešosios paslaugos turi didelį poveikį patogiam kasdieniam gyvenimui, todėl ES tikslas – iki 2030 m. užtikrinti, kad internetu teikiamos pagrindinės viešosios paslaugos būtų visiškai prieinamos visiems, įskaitant žmones su negalia. Taip pat norima sukurti skaitmeninę tapatybę, kuria galėtų naudotis bent 80 proc. Europos piliečių. Ji padėtų, pavyzdžiui, lietuviui išsinuomoti dviratį lankantis Austrijoje ar atostogaujant Maltoje nusipirkti Lietuvoje gydytojo išrašytų reikalingų vaistų.
Šiandien skaitmeninė erdvė suteikia mums plačias galimybes ne tik mokytis, dirbti ar pramogauti, bet ir išsaugoti ir pagyvinti demokratines diskusijas, kurti įtraukesnę visuomenę ar net spręsti klimato krizės sukeliamas problemas. Turėdami skaitmeninės politikos kelrodį, galime tiksliau planuoti būtinas reformas ir investicijas ir numatyti aiškius būdus, kaip šį skaitmeninį dešimtmetį paversti naudingu visiems europiečiams.