Krizė pasikartoti neturėtų
„Verslo požiūryje“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasakoja, kad ekonominė recesija susiklosto tada, kai du ketvirčius iš eilės šalies ekonomikos augimas yra neigiamas. Tačiau jis aiškina, kad tokia situacija nebūtinai sukelia didelio masto neigiamas pasekmes, tokias kaip sparčiai augantis nedarbas, didelis bankrotų skaičius ar diržų veržimasis. Jis sako, kad yra didelė tikimybė, jog 2008 m. ekonominė krizė nepasikartos.
„Tada susiklostė išskirtinės aplinkybės, buvome ypač nepasiruošę krizei. (...) Dabar mūsų ekonomika yra labiau diversifikuota. Įmonės, gyventojai ir valstybė nėra tiek daug įsiskolinę, santaupų sumos žymiai didesnės, atsargiau vertinamos ir rizikos. Didelė tikimybė, kad ekonomikos augimas sulėtės, tačiau nemanau, kad turėsime tokį didelį kritimą. Dabar turime suvaldyti savo lūkesčius, kad vėliau netektų nusivilti. O šiuo metu lietuvių lūkesčiai geriausi visoje ES. Tokia situacija buvo ir 2007 m.“, – kalba „Delfi TV“ laidos svečias.
Pašnekovas pažymi, kad pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geras. Fiksuotas eksporto ir investicijų augimas, o dėl atvykusių baltarusių ir ukrainiečių gerėjo demografinė padėtis. Vienintelis neraminantis dalykas buvo auganti infliacija.
„Buvo lūkestis, kad antrajame ketvirtyje pasieksime infliacijos piką. Tačiau matome, kad situacija pagrindiniuose frontuose negerėja. Tęsiasi Ukrainos ir Rusijos konfliktas, Rusijos ir ES energetinis karas, taip pat atsivėrė ir trečias maisto sektoriaus frontas. Kadangi matome ilgesnę aukštesnę infliaciją, vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas, todėl pradeda stoti tam tikri verslo segmentai. Visų pirma nebeauga mažmeninė prekyba. (...) Apsukas pristabdė ir nekilnojamojo turto (toliau NT) sektorius“, – pastebi Ž. Mauricas.
Skirtingi infliacijos šaltiniai
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus apie Ž. Maurico išsakytą kritiką opozicijos pasiūlytam antiinfliaciniam paketui, ekonomistas sako, kad labiausiai jis pabrėžė siūlymą mažinti akcizą degalams. Pasak pašnekovo, dalis ES šalių jau yra priėmusios tokį sprendimą, tačiau jis nėra toliaregiškas.
„Dabar kaip tik reikėtų mažiau ir atsakingiau vartoti degalus, nes didelis vartojimas didina ir jų kainas, o tuo pačiu ir pajamas Rusijai. Mes turime stengtis kainą sumažinti mažiau vartodami, nes pasiūlos padidinti negalime.
2008–2009 m. krizė Lietuvoje buvo tokia didelė, nes mes turėjome didelį einamosios sąskaitos disbalansą. Tai reiškia, kad iš Lietuvos žymiai daugiau pinigų iškeliaudavo, nei atvažiuodavo. Tą skirtumą reikia padengti skolinantis. Ilgai turėjome teigiamą balansą, bet nuo šių metų pradžios jis vėl neigiamas. Tai lėmė pakilusios naftos, dujų ir elektros kainos, nes beveik visas šias žaliavas importuojame. Jei jas dar subsidijuosime ir šalies viduje bei apsimesime, kad disbalanso nėra, jis dar labiau išaugs, o tai grėsminga ateičiai“, – sako Ž. Mauricas.
„Delfi TV“ laidos svečias taip pat aiškina, kad yra du infliacijos šaltiniai – vidinis ir išorinis. Vidinė infliacija matoma brangstant įvairioms paslaugoms, pavyzdžiui, grožio salonų. Pasak ekonomisto, šią infliaciją gali dar labiau išauginti į ekonomiką visiems gyventojams vienodai įliejami pinigai. Todėl padėti didinant NPD, pensijas ar socialines išmokas reikia labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupės. Tuo tarpu didžiausios įtakos turinčios išorinės infliacijos, dėl kurios pastebime energetikos ir maisto kainų šuolį, Lietuva paveikti negali.
Darbo užmokestis – nemažės
„Delfi TV“ studijoje prakalbus apie tai, kaip galimiems ekonominiams iššūkiams turėtų ruoštis verslas, Ž. Mauricas sako, kad dėl gerų praėjusių metų įmonės turi sukaupusios atsargų ir bus pagrindinė sunkmečio atrama. Pasak jo, labiausiai nukentės nuo energetinių žaliavų ypač priklausomi verslai. Taip pat ir tos bendrovės, kurios neinvestavo į atsinaujinančią energetiką, nepamatuotai vykdė plėtrą ar turėjo su Rusija ir Baltarusija susijusias žaliavų tiekimo grandines.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad lyginant su 2008 m. šiandien geresnėje situacijoje yra ir visos šalies ekonomika. „2008 m. Lietuva turėdama didelį einamosios sąskaitos deficitą buvo sukaupusi ir didelę išorinę skolą. Todėl tada valstybės skolinimosi kaštai labai stipriai išaugo, prireikė veržtis diržus.
Su dideliais iššūkiais tuomet susidūrė ir finansų sistema, nes paskolų portfelis buvo žymiai didesnis nei indėlių. Kai susidaro toks disbalansas, dalį lėšų reikia skolintis išorės rinkose. Krizės metu kainos jose pakyla, todėl tada pinigų srautas į Baltijos šalis ženkliai sumažėjo. Dabar turime priešingą situaciją ir tai yra didžiulis palengvėjimas Lietuvai“, – tikina ekspertas.
Jis taip pat teigia, kad veikiausiai pavyks išvengti ir algų mažinimo. Tiesa, darbo užmokestis turėtų kilti lėčiau, tačiau svarbu, jog tai vyktų nuosekliai. „Reikėtų šiek tiek sumažinti apetitą. Lietuvoje darbuotojai ir dabar istoriškai atsiriekia didelę dalį pyrago, kuri yra didesnė nei ES vidurkis. Turime vengti ir indeksavimo su infliacija, nes su ja lenktyniauti atlyginimų augimu negalime. Kitaip prisivirsime didelės košės“, – sako Ž. Mauricas ir priduria, kad vertėtų gyventojų dėmesį atkreipti ir į pozityvius dalykus, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos planus.
Nesutinka su siūlymais dėl NT mokesčio
„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, ar sunkmetis kitose ES šalyse gali atsiliepti ir Lietuvai, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas teigia, kad Lietuva yra tarsi mažas laivelis, todėl poveikio neišvengtų. Tačiau pastaruosius keletą metų stipriai augo šalies eksportas, todėl net ir jam sumažėjus, tiesiog būtų pasiektas praėjusių metų lygis.
„Lyginant su kitomis euro zonos šalimis, mūsų pranašumas, kad nei namų ūkiai, nei įmonės, nei valstybė nėra daug įsiskolinę. Be to, nors jį pučiame, tačiau kol kas dar nesame išpūtę ir tokio stipraus būsto kainų burbulo kaip kitos šalis.Tad truputį sustokime pūsti burbulus, valdykime savo lūkesčius, pasiruoškime šiek tiek lėtesniam ekonomikos augimui, investuokime į atsinaujinančią energetiką, energijos efektyvumą ir išdėliokime atlyginimų augimą laike. Galbūt ir valstybė galėtų padėti sumažindama darbo jėgos mokesčius, nes tai reikės neišvengiamai padaryti“, – teigia pašnekovas, tikintis, kad ilguoju laikotarpiu Lietuvos perspektyvos yra neblogos.
Komentuodamas Lietuvos banko pasiūlymus keisti NT mokesčius, Ž. Mauricas sako, kad didelio poveikio šie pokyčiai neatneš. Pasak „Delfi TV“ studijoje viešėjusio svečio, kainų burbulą tikslingiau suvaldyti pavyktų didinant būsto pasiūlą, nes sovietmečiu statytuose būstuose nenorintys gyventi žmonės vis tiek ieškos išeičių įsigyti naujos statybos namus.