Didelį ir skanų pavasario derlių lemia įvairūs veiksniai, tačiau vienas svarbiausių yra oras. Šis pavasaris dovanojo ganėtinai šaltus orus, anot ūkininkų, šiltnamyje augančioms braškėms tai neturėjo tiek daug įtakos, kadangi saulės šviesa jas pasiekdavo, tačiau kalbant apie braškes, kurios auga laukuose, jų derlius vėlavo. Pasak ūkininko Raimondo Beskes, braškių sezono piko visada tekdavo sulaukti per Jonines, tačiau šiemet per šią šventę jų buvo tik pati pradžia.
„Sezonas prasideda gegužės viduryje, viskas priklauso nuo pavasario, o baigiasi rudenį kažkur iki spalio mėnesio vidurio. Svarbiausia pavasarį apsisaugoti nuo šalnų, apžiūrėti, kad augalas būtų sveikas po žiemojimo, na, ir oro sąlygos. Svarbu, kad nebūtų įvairiausių kataklizmų, krušos, daug lietaus, didelių karščių, nes tai turi didelę įtaką kokybei“, – kalbėjo ūkininkas.
Pats populiariausias pasirinkimas – ispaniškos kilmės braškės
Tuo pat metu parduotuvių atstovai tikina, kad pirmosios lietuviškos braškės kiekvieną pavasarį yra bene labiausiai laukiama pirkėjų naujiena parduotuvėse. Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, ilgametis darbas su pažangiausias technologijas naudojančiais Lietuvos ūkininkais leidžia pasirūpinti, kad parduotuvėse šviežių lietuviškų daržovių netrūktų ištisus metus, tačiau uogos yra įnoringesnės, jų derlius priklauso nuo daugiau aplinkybių.
„Džiaugiamės, kad glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos tiekėjais dėka, šiais metais braškių derlius mūsų parduotuves pasiekė anksčiau. Pirmąsias uogas klientai galėjo įsigyti jau balandžio mėnesio gale. Tuo tarpu ne sezono metu klientams siūlome įsigyti braškių iš kitų šalių“, – kalbėjo ji.
Pardavimų duomenys rodo, kad braškės turi savo lojalius pirkėjus visoje Lietuvoje. 2021 m. parduotuvės klientai įsigijo daugiau kaip 240 tonų braškių.
„Pats populiariausias pasirinkimas – ispaniškos kilmės braškės, kurių pardavimai sudarė beveik 50 proc. nuo visų pardavimų. Antroje vietoje – lietuviškos uogos, kurios sudarė beveik 40 proc. visų parduotų braškių. Nors lietuviškos braškės parduotuvių lentynas pasiekia tik vėlyvąjį pavasarį, braškių pardavimų piką fiksuojame kovo mėnesį“, – kalbėjo E. Dapkienė.
Braškių nauda
Kalbant apie braškes, nemažiau svarbu atsižvelgti ir į jų teikiamą naudą. Dietistė Vaida Kurpienė teigia, kad maistingiausios yra šviežios braškių uogos.
„Skintas uogas reikėtų sunaudoti per 1–2 dienas arba jas užšaldyti. Juo ilgiau jos laikomos, tuo jų skonis ir maistinė vertė mažėja. Šiuo metu pats braškių sezonas, jų labai trumpas kelias nuo ūkininko iki mūsų lėkštės, tad ir nauda – pati didžiausia.
Plauti ir skinti braškių kotelius patariama tik prieš valgant arba ruošiant jų patiekalus. Be to, atminkite, kad ir braškių koteliai – valgomi. Juose daugybė skaidulų bei antioksidantų. Mano sūnus braškes valgo ir su lapeliais, o jūs galite juos supjaustyti į salotas, dėti į troškinius bei sriubas“, – kalbėjo dietistė.
Kitos braškių savybės:
• Dėl didelio jose esančio flavonoidų kiekio pasižymi stipriu antioksidantiniu poveikiu. Teigiama, kad kuo ryškesnė braškių spalva, kuri parodo flavonoidų kiekį uogose, tuo stipresnės jų antiuždegiminės savybės.
• Apsaugo nuo trombų susidarymo – tai ypač aktualu sergantiems COVID-19 ar po jo bei vyresniems žmonėms.
• Padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir mažinti kraujospūdį.
• Padeda gerinti nuotaiką.
• Turi geležies, kalio, A, E ir B, C vitaminų, kalio.
• 100 g braškių yra 32 kalorijos, 4,9 g cukrų – visai nedaug, 2 g skaidulų, kurios padeda gerinti žarnyno veiklą.
V. Kurpienė prideda, kad braškės puikiai dera su pieno produktais: feta, varškės sūriu, natūraliu ir graikišku jogurtu bei varške. Tinka juos derinti ne tik dėl skonio, bet ir dėl didesnio sotumo jausmo.
„Braškės idealiai tiks vasariškiems desertams su ispaninio šalavijo sėklomis, išmirkytomis jogurte, migdolų ar kokosų gėrime. Jei braškes valgome vienas, šalia suvalgykime ir kelis riešutus ar sėklas – taip ir vertingos medžiagos geriau pasisavins ir sotumas ilgiau truks“, – kalbėjo dietistė.