Rusijos valiuta, netrukus po karo Ukrainoje pradžios, buvo viršijusi 140 rublių už dolerį, dabar, kaip skelbia Maskvos birža, svyruojama ties 53 rublių už dolerį riba.
Griežta kapitalo kontrolė
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad Rusijos valiutą sustiprino dirbtinai sukelta jos paklausa.
„Visos Rusijos kompanijos, kurios gauna pajamas užsienio valiuta, turi 80 proc. tos valiutos konvertuoti į rublius. Tai – vėlgi paklausos skatinimas.
Kapitalo kontrolė vyksta iš dviejų pusių: pasiūla užkertama, paklausa skatinama. Ir tas rezultatas yra toks“, – komentavo M. Dubnikovas.
Ekonomistas Algirdas Bartkus taip pat teigia, kad rublį sustiprino Rusijos centrinio banko agresyvi kapitalo kontrolė. Anot jo, Rusijos rublis nebūtų pakilęs taip stipriai, jeigu nebūtų smukusi paklausa eurui, doleriui – tvirtoms užsienio valiutoms.
„Didžiosios dalies prekių įsigyti neina dėl pritaikytų sankcijų, dėl atjungimo nuo SWIFT. O tai reiškia labai mažą paklausą doleriams ir eurams. Reiškia, yra didelė paklausa rubliams dėl priverstinio 70-80 proc. gautų įplaukų iš užsienio konvertavimo į rublius ir dėl pritaikytų sankcijų nėra jokios paklausos eurams, doleriams. Turime labai stiprų rublį“, – sako A. Bartkus.
M. Dubnikovas vardija ir papildomas kitas aplinkybes, kurios palaiko aukštą rublio kursą.
„Rublio kursas galimas praktiškai bet koks, nes vietos gyventojams uždrausta konvertuoti į užsienio valiutą. Antra, užsienio valiutos turintiems Rusijos gyventojams taikomi papildomi mokesčiai bankuose, kad jie vis dėlto konvertuotų į rublį iš dolerio ir euro“, – teigia analitikas.
„Tai reiškia, kad visi fondai eliminuoti iš pasitraukimo iš Rusijos, – konversija iš rublio į užsienio valiutą taip pat nevyksta. Ketvirtas dalykas, praktiškai užsienio kompanijoms parduoti savo verslus doleriais arba eurais taip pat neįmanoma“, – vardijo M. Dubnikovas.
Jo teigimu, visos šitos priežastys lemia, kad rublis nepatiria jokio spaudimo, nes norintieji pasitraukti iš rublio zonos negali to padaryti.
Stiprus rublis tapo ir problema pačiai Rusijai
Vis dėlto už stiprios valiutos matyti žiojinčios ekonomikos problemos, viena iš kurių – stipriai pabrangęs eksportas (neskaičiuojant pagrindinio eksporto – energijos išteklių).
„Šitas labai stiprus rublis yra Rusijai didelė problema todėl, kad Rusijos kitas eksportas – atmetus naftą ir dujas – tampa praktiškai nekonkurencingas, nes jis labai brangus. Kodėl tai nėra problema naftai ar dujoms? Nes čia nuo senų senovės apskaita visada būdavo vykdoma doleriais“, – sako Vilniaus universiteto (VU) docentas A. Bartkus.
„Eksporto plėtrai labai nepalanki situacija, šalies vidaus gamybai stiprus rublis yra rakštis. Tai yra problema, o ne stiprybė“, – priduria jis.
Anot ekonomisto, kadangi pagrindinis Rusijos eksportas yra energijos ištekliai, kitu eksportu tiesiog nesirūpinama ir tai nėra akcentuojama.
M. Dubnikovas taip pat atkreipia dėmesį į šią stipraus rublio neigiamą pusę.
„Vardan to buvimo dideliems, stipriems ir neva pabrėžti tą stiprumą aukojamas eksportas“, – pastebi analitikas.
Kokių tikslų siekė reguliuotojas?
A. Bartkus svarsto, kad Rusijos centrinis bankas minėtų priemonių ėmėsi kaip prevencijos nuo infliacijos. Nes sankcijų taikymas galėjo sukelti deficitą, kuris, savo ruožtu, išprovokuotų kainų augimą.
Tiesa, kartu kainų augimas suvaldomas ir per kitų sektorių plėtros stabdymą – kitaip tariant, apskritai „pridusinama“ visa ekonomika.
„Stipresnė valiuta veikia kaip infliaciją stabdantis veiksnys (...). Vienas iš projektų kaip tos sankcijos galėtų paveikti Rusijos Federaciją, susivedė į tai, kad Rusijoje bus prekių deficitas ir infliacija tieisog „suės“ rublį. Tai reiškia, kad dėl infliacijos rublis taps labai menkos vertės valiuta (...).
Kad išsaugotų tą valiutos vertę, centrinis bankas sugalvojo tokią priemonę, kad konvertuojate 80 proc. savo dolerinių ir eurinių pajamų į rublius“, – teigia ekonomistas.
M. Dubnikovas mato propagandinę stipraus rublio paskirtį.
„Tai yra naudojama propagandos tikslais, parodyti, kad mums (Rusijai) čia neva sankcijos neveikia. Bet, maža to, kad sankcijos veikia, tai Rusija dar įveda papildomas sankcijas savo gyventojams dėl laisvo savo turto disponavimo“, – kalba M. Dubnikovas.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina birželį komentavo, kad rublio stiprinimas leido sumažinti infliaciją, skelbia „Ria Novosti“.
„Būgštavimų, susijusių su kainų augimu, išsako praktiškai visi, o infliacijos mažėjimas, manau, naudingas visiems piliečiams“, – sakė ji.
„Dirbtinė koma“ gali trukti ilgai
Ekspertai teigia, kad labai sunku pasakyti, koks yra tikrasis Rusijos rublio kursas.
„Niekas negali šito dalyko pasakyti, nes valiutos kursas turi prasmę tada, kada šalis dalyvaja tarptautinėje prekyboje. Tuo metu Rusijos Federacija tarptautinėje prekyboje dalyvauja labai ribotai. (...) Kitaip tariant, tai yra šalies, esančios sąstingyje, valiutos kursas“, – teigia A. Bartkus.
M. Dubnikovas taip pat sako, kad dabartinis rublio kursas nerodo tikros rinkos kainos – tai tėra kapitalo kontrolės pasekmė.
„Gaila, neturiu patikimo šaltinio, bet manau, kad yra kaip ir sovietų okupacijos laikais: yra dvi rinkos – viena oficiali bankinė, centrinio banko rinka, kur sakoma, kad kursas yra neva vienoks ar kitoks, ir yra antrinė rinka, kur „po stalu“ kursai yra visiškai kiti“, – komentavo LVK viceprezidentas.
Anot VU docento A. Bartkaus, veikiausiai Rusijos centrinis bankas ilgai nelaikys tokio dirbtinio valiutos kurso.
„Jis yra dirbtinis ir kenkiantis pačiai Rusijai. Tai nėra tikras kursas. Tai nėra kursas, už kurį gali įsigyti dolerių“, – sako ekonomistas.
Jo vertinimu, jeigu Rusijai būtų panaikintos sankcijos ir ji grįžtų į tarptautinę prekybą, tuomet aukštas rublio kursas taptų ypač prasta naujiena.
„Taptų pragaištimi, nes dėl pakilusio rublio kurso rusiškos prekės būtų aukso vertės, perbrangintos prekės. O tai reiškia, tokiu atveju turi natūraliai sekti rublio devalvacija. Jeigu Rusija sugrįžta į tarptautinę prekybą, tai rublio devalvavimas yra neišvengiamas.
O jeigu nesugrįžta, tai jie šitokioje „komoje“ gali išbūti kiek jiems patinka, bet mums tai tas pats“, – sako A. Bartkus.
M. Dubnikovas teigia, kad Rusijos ekonomika neišvengiamai patirs susitraukimą, tačiau Rusijos rublis gali ir toliau gyventi atskirą „siurrealistinį“ gyvenimą.
„Kol režimas išliks ir rublis gyvens savo siurrealistiniame pasaulyje, – tol bus imituojamas geras kursas ir panašūs dalykai“, – sako analitikas.
Jo teigimu, pasirinktas kapitalo kontrolės kelias dar labiau izoliavo Rusijos ekonomiką nuo likusio išsivysčiusio pasaulio.
„Netgi investiciniai fondai, kurie investavo į Rusiją praeityje, šiandien ne tik negali iš ten išeiti, – jie negali nei priimti, nei atiduoti lėšų, kurias pasaulio investuotojai yra atlikę.
Tai ta kontrolė yra maksimali. Šalis, galima sakyti, nukirto jungtis su išsivysčiusiu pasauliu. Nes priešprieša prieš Rusiją yra maksimali – nuo Las Vegaso iki Tokijo“, – sako M. Dubnikovas.
