„Čia mes galvojame, kad poros be vaikų nori pailsėti. Ne! Jos nori pramogų, klubų, diskotekų, barų ir gerų kokteilių“, – juokiasi keliaujančių porų norus ne vienerius metus stebinti A. Barakauskaitė, „Tez Tour“ Produkto skyriaus vadybininkė.
Kryptys, kur keliauja poros, pasak A. Barakauskaitės, nesikeičia ir lieka tos pačios mėgstamos – Graikija, Turkija ar Italija.
Poros dažniau klausia ne dėl krypčių pasirinkimo, o dėl viešbučių. Daug jų ieško skirtų tik suaugusiems su daug pramogų arba visiškai ramių. Kiti – kad ir populiarių, skirtų šeimoms, bet pageidauja būtent tokių, kuriuose yra ramybės zonos, skirtos tik suaugusiems. Tos zonos, kur neleidžiami vaikai gali būti ne tik prie baseino, bet ir atskirti nuo vaikų restoranai ir net paplūdimiai.
„Poros dažnai renkasi viešbučius pagal ten vykstančius renginius, kad jie būtų labiau orientuoti į vyresnius žmones. Būna, kad poros pasiima vieną kitą ekskursiją, bet laiką leidžia viešbučio teritorijoje, tad jiems natūraliai svarbu, kokios pramogos jame vyksta. Yra viešbučiai, kurie skelbia savo programas, koncertų ir kitų renginių laikus, tad savo išvykas tokiems poilsiautojams verta derinti ir prie vykstančių renginių. Šiandien į gerus viešbučius atvažiuoja tikrai gerų atlikėjų ir net pasaulinio garso žvaigždžių“, – sako pašnekovė.
A. Barakauskaitė pataria nesirenkančioms suaugusiems skirto viešbučio poroms, bet norinčioms kitokio poilsio, privengti važiuoti ilsėtis per vaikų atostogas mokyklose ir darželiuose, nes čia jų bus gerokai daugiau.
„Jeigu nusprendėte vykti į populiarų, daugiau į šeimą orientuotą viešbutį, bet norite ramiau leisti laiką, visuomet iš anksto pasidomėkite tokiu jo korpusu, kad jus apgyvendintų kambaryje, kuris yra toliau nuo visų žaidimo aikštelių, baseinų ar pramogų aikštelių. Viešbučiai, ypatingai didieji, skelbia informaciją ir zonų išdėstymo žemėlapius savo tinklapiuose, tad reiktų skirti laiko ir pasigilinti. Tai gali padaryti patys keliaujantys arba atkreipti tos agentūros, per kurią organizuojatės kelionę, dėmesį ir paaiškinti tiksliai, ko norite. Jie pakonsultuos, nes yra buvę tuose viešbučiuose. Pastabose darant rezervaciją reiktų nurodyti, kad vyksta pora, kuri mėgsta, tarkime, ramesnį poilsį ir kad būtų į tai atsižvelgta“, – pataria pašnekovė.
Paklausus, ką patartų norintiems viešbučiuose, kuriuose yra viskas įskaičiuota maitinimas, išvengti masių einant valgyti, A. Barakauskaitė sako, kad viskas labai priklauso nuo paties viešbučio politikos. Kai kuriuose jų valgančiųjų srautai būna paskirstyti po skirtingas valgomąsias erdves, taip pat būna skirtų tik suaugusiems. Jeigu yra viena didelė erdvė, galite registratūroje pasiklausti kada, tarkime, per pusryčius ar vakarienę būna didžiausias užimtumas.
Dažniausiai likus pusvalandžiui iki pusryčių laiko pabaigos žmonių būna jau mažiau, nes visi skuba į paplūdimį, prie baseino ar į ekskursijas. Vaikai dažnai eina pusryčiauti prieš 9 val. ryto. Tad jeigu pusryčiai prasideda nuo 7 val., tada būtų geriausiai ir eiti, jeigu norite ramybės, nes vaikai dar miega.
„Be to reiktų nepamiršti, kad kiekviename viešbutyje yra aptarnavimas kambariuose. Jeigu leidžia finansai, galima užsisakinėti maistą į kambarį ir net neiti į restoranus. Tad apibendrinant, reiktų kalbėtis, nebijoti klausti, išsakyti savo pageidavimus, kad atostogos būtų kuo geresnės ir malonesnės. Jeigu keliaujate agentūros pagalba, paprašykite, kad agentas dar kartą užtvirtintų, kad gautumėte tai, ko norite, nes tai jums yra svarbu“, – pataria pašnekovė.
Dar kitas pastebėjimas, pasak A. Barakauskaitės, kad yra labai daug viešbučių, ypatingai Graikijoje, kurie priima su vaikais, bet pats viešbutis iš esmės yra labai ramus. Šeimos, kurios nori, kad jų vaikai būtų užimti dažniausiai pasirenka kitus viešbučius, kur jiems yra veiklos. Tai tokie viešbučiai ir lieka ramūs, nors ir skirti šeimoms ar nėra suaugusiems zonų.
Suaugusiems skirtame viešbutyje galite pakliūti ne ten, kur tikėjotės
„Norėčiau atkreipti poilsiautojų dėmesį, kurie renkasi suaugusiųjų viešbučius, nes ne visi vienodai suaugusįjį traktuoja. Vieni gali priimti ir nuo 12, kiti – nuo 16, dar kiti – nuo 18 metų. Tad norintys būti išskirtinai tarp suaugusių žmonių ir nepasidomėję tiksliau gali atsidurti ne ten, kur norėjo. Taip pat jei žmogus nori ramybės, tai ne visada suaugusiųjų viešbučiuose ją ras. Yra daugybė viešbučių, kuriuose groja tranki muzika, paplūdimy vyksta diskotekos, naktį linksminamasi čia pat esančiuose naktiniuose klubuose“, – sako A. Barakauskaitė.
Paklausus, kokios suaugusiųjų viešbučių kainos, pašnekovė pamini Graikiją: „Savaitės poilsio kaina tokiame viešbutyje labai priklauso nuo sezoniškumo. Tas pats viešbutis gegužės mėnesį gali kainuoti 500 eurų savaitei žmogui, o liepos mėnesį gali ir 2000 eurų. Štai mes siūlome išskirtinį viešbutį „Amos beach“ Kretoje, skirtą tik suaugusiems, jis yra absoliučiai pirmaujantis, yra nedidelis, išlaikytas, stilingas, yra „viskas įskaičiuota“ maitinimas, bet maistas yra atrinktas, visada šviežias, kokybiškas, čia geras aptarnavimas, viešbutis yra labai geroje vietoje, už jo ribų yra aktyvi pramogų zona, veikia tavernos, klubai, renginiai, nors pačiame viešbutyje to nesijaučia. Šis viešbutis turi labai geras kainas, ypatingai, pavasarį ar rudenį. Pora gali čia pailsėti už pusantro tūkstančio eurų dviem. Jei norėtumėte ilsėtis šiandien, savaitė vienam žmogui kainuotų daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Viešbučių tik suaugusiems labai stipriai daugėja Turkijoje. Populiariausias suaugusiems skirtas viešbutis, kurį renkasi klientai, pasak vieno kelionių organizatoriaus atstovės, yra „Adam&Eve”. Jame yra vienas ilgiausių barų visoje Turkijoje. Visą dieną vyksta renginiai, šokiai, putų šou, vakare – dar kiti pasirodymai. Aplinka čia labai intymi, kambariuose yra vonios arba jacuzzi, kuo labai dažnai domisi poros, vykstančios į atostogas tik dviese. Jos taip pat ieško privataus baseino, atskiro išėjimo iš kambario.
Paklausus, kada užsakyti viešbutį, kad būtų vietų, pašnekovė sako, kad po pandemijos, žinant kaip žmonės yra išsiilgę kelionių, su kolegomis juokauja, kad žmonės po du kartus už du metus atostogauja. Tad norint pakliūti į gerą viešbutį ir būtent tą, į kurį norite, reiktų kuo anksčiau susigriebti, nes vėliau tiesiog nebebus laisvų vietų ir reikės rinktis iš to, kas liko nuo kitų. Paklausa šiandien labai didelė ir dėl kitų šalių poilsiautojų.
Paklausus, kurias lėktuvuose rinktis vietas, kad nebūtų šalia mažų vaikų, A. Barakauskaitė sako, kad tikrai verta pagalvoti prieš rezervuojantis vietas, jei norisi ramybės: „Mažus vaikus dažniau sodina į priekį. Tačiau pačiame priekyje, kur dauguma mėgsta sėdėti (padidintos vietos kojoms) jiems už nugarų jau galiskristi kūdikis. Bet tie kurie sėdi per vidurį ir kur yra tokios pat padidintos vietos kojoms, dažniausiai vaikų nėra, nes ten yra avariniai išėjimai. Jeigu nori skristi ramiausiai, reiktų rinktis lėktuvo galą“.
Per atostogas be vaikų sunku išeiti iš „tėvų vaidmens“
Giedrė Slavickė, geštalto terapeutė, psichologijos studijos šeimai „Natūrali Motinystė“ suaugusiųjų psichoterapeutė sako, kad natūralu tėvams norėti pabūti atskirai nuo vaikų, leisti sau dalykus, kurie būnant su vaikais galbūt netinkami ar sunkiai įgyvendinami.
Paklausus, kodėl tėvus palikus vaikus užklumpa sąžinės graužimas ir kaltės jausmas, psichoterapeutė sako dažniau girdinti ne apie kaltę, bet apie jų nerimą prieš išvykstant, ypač jei vaikai dar maži.
„Nerimą gali kelti mintys apie tai, o kaip vaikas ištvers laiką be tėvų, gal jis jausis paliktas, ar juo tinkamai pasirūpins, kaip jis supras tai, kad tėvai išvyko ir ar suvoks, ką reiškia „keturios dienos”, kaip vaikui paaiškinti ir padėti suprasti, kas bus“, – pastebi G. Slavickė.
Sunkiausias laikotarpis, palikus vaikus, pasak psichoterapeutės, būna atsisveikinimo metu ir kurį laiką po to. Gali apimti liūdesys, ilgesys, abejonės, ar tai buvo geras sprendimas, tačiau pamažu šias emocijas keičia kitos, su naujais įvykiais susijusios emocijos. Ir atostogaujant gali apimti nerimas, ilgesys, netgi noras nutraukti atostogas, skubėti namo. Bet tie jausmai nemaža dalimi priklauso nuo pasiruošimo ir gero planavimo. Jei pavyksta gerai pasiruošti, apgalvoti įvairias situacijas ir numatyti joms sprendimus, jei tėvai pasitiki žmonėmis, su kuriais vaikai pasilieka, ilsėtis galima daug ramiau.
„Kaltė dažniau iškyla kitoje vietoje. Tėvai dažnai patenka į tokį uždarą ratą, kai besirūpindami vaikais vis nustumia savo poreikius į šoną ir pamažu kaupia nepasitenkinimą, susierzinimą, kol įvykus nedideliam nesklandumui – pavyzdžiui, vaikas vakare nesutinka laiku eiti praustis – tas susikaupęs nepasitenkinimas pratrūksta ir tėvai vaiką apšaukia. Tada sukyla kaltė ir norisi klaidą ištaisyti dar labiau rūpinantis vaiku ir ratas užsisuka iš naujo. Šį procesą nelengva sąmoningai pastebėti, nepasitenkinimas kaupiasi pamažu ir dažniausiai pavyksta susivokti tik tuo metu, kai emocijos pratrūksta“, – pastebinti G. Slavickė.
Psichoterapeutė sako, kad norint tam užkirsti kelią, svarbu žiūrint į vaikus nepamesti iš akiračio savęs, savo poreikių. Vienas iš tokių poreikių gali būti laikas sau arba atostogos be vaikų.
Kartais tėvams per atostogas būna sunku „išeiti“ iš tėviško vaidmens. Jie ir ilsėdamiesi galvoja, pavyzdžiui, kad šiuo metu vaikas turėtų eiti pietų miego ar ruošti pamokas, jaudinasi, ar prisiminė, jog turi padaryti užduotį, ar užsidėjo kepurę – tai gali trukdyti atsipalaiduoti ir įsijausti į atostogas. Tai pastebėjus, galima priminti sau, kad šiuo metu nereikia būti tėvu arba pažvelgti, kas kelia susirūpinimą ir ką galima padaryti, kad nurimtumėte.
„Atostogos ar laikas dviese dar priklauso ir nuo šeimos galimybių: ar yra su kuo palikti vaikus. Ne visos šeimos gali pasitelkti į pagalbą senelius ar kitus žmones, tad nepaisant norų, tenka atostogauti su vaikais. Esu radusi taiklią mintį, kad atostogos su vaikais yra ne atostogos, o tas pats gyvenimas, tik su gražesniais vaizdais. Galbūt verta nusiteikti, kad atostogos su vaikais nebūtinai bus poilsis ir įsivardinti kitą šeimos atostogų tikslą: tai gali būti laikas naujoms patirtims, įspūdžiams, vaikų savarankiškumo šuoliams ir galimybė kurti gražius bendrus prisiminimus, kurie vaikams tikrai išliks ilgam“, – sako G. Slavickė.
Pailsėję tėvai – geresni tėvai
Įspūdžius, naujas patirtis, pasak psichoterapeutės, parsiveža ir tėvai, jie taip pat gali jaustis ištrūkę iš rutinos, atsigavę emociškai, nors fiziškai kelionė gali net labiau nuvarginti, nei įprastas grafikas namuose. Kita vertus, tėvams būtina laikas nuo laiko atsitraukti, pailsėti „nuo vaikų“ ir „nuo buities“, net jei atitrūkti pavyks tik vienam vakarui ar vienai dienai.
„Pailsėjęs tėtis ar mama tikrai bus geresnis tėvas nei tas, kuris neleis sau atsitraukti, bet bus išvargęs ir kupinas ne pačių švelniausių jausmų savo vaikams. Tėvai tokiu būdu rodo vaikams pavyzdį, kaip rūpintis ne tik šeima, bet ir savimi, o tai svarbus įgūdis. Laikas dviese taip pat yra puikus metas atnaujinti, sutvirtinti tarpusavio ryšį. Vaikams laikas be tėvų yra galimybė mokytis kurti ryšius su kitais žmonėmis, susidurti su nepažįstamomis situacijomis, įveikti iššūkius, įgyti daugiau savarankiškumo“, – įsitikinusi G. Slavickė.
Paklausus, kaip atostogose maksimaliai atsipalaiduoti, kad geriausiai išnaudoti laiką skirtą dviem, psichoterapeutei atrodo, mes visi žinome, kas geriausiai mus „pakrauna“ ir kaip geriausiai atsipalaiduojame. Svarbu tą ir daryti.
„Atostogų be vaikų laikas gali būti labai ribotas, todėl ypač brangus ir rekomenduoju jį išnaudoti būtent taip, kaip geriausia jums. Pavyzdžiui, gali kilti pagunda atostogas praleisti su draugų kompanija, tačiau atostogaujant su didesniu būriu žmonių gali susidaryti situacijos, kai teks prisiderinti, nusileisti. Siūlau prieš renkantis tokį variantą gerai pasvarstyti, ar tikrai norėsite eiti į kompromisus ir ar nesijausite nusivylę, kad viskas įvyko ne visai taip, kaip svajojote. Taip pat svarbu pasikalbėti su savo partneriu, kaip jūs abu įsivaizduojate būsimas atostogas, ką norėtumėte nuveikti ar apskritai galbūt norėsite visiškai nieko neveikti“, – pataria G. Slavickė.
Sunkiausiai išsiskyrimą išgyvena iki 2 – 3 metų vaikai
Paklausus, kokio ilgio atostogos be vaikų turėtų būti, kad ir tėvams ir vaikams būtų optimalus periodas, psichoterapeutė sako, kad svarstant apie atostogų trukmę reikėtų atsižvelgti į vaikų amžių. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpesniam laikui derėtų jį palikti. Jautriausi yra patys mažiausi, iki dvejų – trejų metų vaikai. Dėl tokio amžiaus vaikų ir kyla daugiausiai susirūpinimo bei klausimų.
Maždaug iki dvejų metų amžiaus vaikai išgyvena taip vadinamą išsiskyrimo nerimą.
G. Slavickė pamini psichoanalitiką John Bowlby, kuris teigia, kad nuo mamos ar kito jam svarbiausio žmogaus atsiskyręs vaikutis išgyvena labai stiprų nerimą ir tas nerimas gali pažeisti ir sulėtinti vaiko psichosocialinę raidą. J. Bowlby kolega psichoanalitikas James Robertson išskyrė tris reagavimo į išsiskyrimą stadijas: pirmiausiai vaikas protestuoja šaukdamas ir verkdamas, po kelių dienų nusimena, pasineria į save, mažiau valgo ir miega, gali pradėti ramintis čiulpdamas pirštą ar linguodamas ir galiausiai pasiekia atsiribojimo fazę – nebesidomi pas jį grįžusiais tėvais.
„Įsivaizduoju, kad tai perskaičius gali kilti nerimas ir abejonės, ar apskritai galima atsitraukti nuo vaikučio? Suprantama, kad mažylį palikti iš karto savaitei nebus gera mintis. Reikėtų pradėti nuo trumpesnių išsiskyrimų. Pradžioje gal tai bus valanda ar kelios valandos. Kitą kartą galima šiek tiek pailginti trukmę stebint vaiko reakciją ir taip palaipsniui judėti link ilgesnio laikotarpio. Geras pasiruošimas ilgesniam išsiskyrimui yra labai svarbus“, – sako psichoterapeutė.
J. Bowlby teigia, kad jei tas svarbiausias asmuo išvyksta pakankamai neilgam laikui, prieraišumo jausmas gali būti atkuriamas. Kurį laiką vaikas gali būti labiau „prilipęs“ prie mamos, taip mėgindamas apsisaugoti nuo pakartotinio išsiskyrimo. Sulaukę dvejų metų vaikai jau ima pamažu suprasti, kad jei mamos nėra šalia, tai ji nedingsta ir tuo metu yra kažkur kitur, vystosi mąstymas ir kalba, tad jiems lengviau suprasti naujas situacijas ir megzti ryšius su kitais žmonėmis. Kuo vyresni vaikai, tuo paprasčiau jiems paaiškinti, kas bus ir susitarti, tačiau ir „dičkiai“ gali sunerimti, nuliūsti ir pasiilgti tėvų.
Ramybę atostogose sukurs pasiruošimas joms
Paklausus, kaip tėvams pasitikėti žmonėmis, kuriems paliko vaiką ir nurimti, psichoterapeutė sako, kad ramybę sukuria geras pasiruošimas ir jei vaikai mažesni, pradėti verta gerokai iš anksto. Svarbu pasirinkti tuos žmones, su kuriais vaiką palikti bus ramu tėvams. Jei vaikas dar neturi ryšio su tuo žmogumi, reikia suplanuoti susitikimus, leisti vaikui ir globėjui pabūti kartu be tėvų, kad iki kelionės vaikas būtų jau užmezgęs gerą ryšį su tuo žmogumi ir įpratęs su juo pasilikti. Svarbu globėjui papasakoti vaiko apie dienotvarkę, mitybą, aptarti, ką daryti iškilus neplanuotiems dalykams, pavyzdžiui, jei vaikas susirgtų ir į kokį žmogų pats globėjas galėtų kreiptis, jei prireiktų daugiau pagalbos. Jei vaikas eina į mokyklą ar darželį, verta įspėti ir auklėtojas ar mokytojus, kad vaiką pasiims kitas žmogus, kad ne viskas gali vykti taip sklandžiai kaip įprasta.
„Žinia apie atostogas be jo vaikui negali būti siurprizas. Svarbu iš anksto papasakoti pačiam vaikui, kas bus, kada išvyksite, kiek laiko nebūsite, kur ir su kuo tuo metu bus vaikas. Galima pabrėžti pozityvius dalykus, pavyzdžiui, kad tai bus „ypatingas savaitgalis su močiute“. Net jei vaikutis visai mažas, vis tiek reikia pasistengti jam suprantama kalba paaiškinti, kas ir kaip vyks. Mažesniam vaikui gali tekti tą pasakojimą pakartoti kelis kartus, susitinkant jį globosiančiu žmogumi kalbėti, ką jie galės nuveikti, parodyti, kur jis miegos, kur bus jo žaisliukai, kada skambins tėveliams. Su vaiku verta aptarti, ką jis galėtų padaryti, jei pasiilgs tėčio ar mamos – pavyzdžiui, paskambinti tėveliams, apsikabinti močiutę ar savo mylimą žaisliuką, nupiešti piešinį tėveliams“, – pataria G. Slavickė.
Pasak psichoterapeutės, natūralu, kad per atostogas tėvai vis tiek rūpinasi ir galvoja, kaip vaikutis jaučiasi, ką jis veikia. Vaiko nuotraukos, video įrašai ar žinutės apie tai, kas vyksta, mažina nerimą ir suprantama, kad tėvai nori žinoti apie tai, kaip sekasi jų vaikams. Kartais tėvams gali kilti noras kontroliuoti, kad viskas būtinai būtų taip, kaip jie įsivaizduoja, bet svarbu sau priminti, kad kiti žmonės tuos pačius tikslus gali pasiekti kitais būdais ir vaikui visai gerai pamatyti, kad gali būti ir kitaip. Globėjams savo ruožtu gali kilti pagunda paklausti, pasitarti ir tai gali trikdyti tėvų poilsį, tad svarbu kiek įmanoma daugiau dalykų aptarti ar padaryti kartu dar prieš atostogas ir klausti tada, kai iš tiesų būtina.
Paklausus, kiek dažnai per atostogas rekomenduotų bendrauti su namuose likusiais vaikais, psichoterapeutė sako, kad tiek, kiek norisi abiems pusėms: „Vaikai dažniausiai pasiilgsta tėvų vakarop, prieš miegą arba kai nutinka kas nors nemalonaus. Taip pat gali tekti pasiklausti, ar tėvai leidžia vieną ar kitą dalyką, tad susisiekti gali prireikti ir kelis kartus per dieną. Gali būti, kad vaikai, pakalbėję su tėvais, ne apsidžiaugia, o nuliūsta. Tai natūrali reakcija, nes tikėtina, kad pamačius tėvelius ekrane ilgesys ir liūdesys sustiprėja. Tokių jausmų nereikia išsigąsti, svarbu, kad globėjas tuo metu su vaikučiu pabūtų, jį išgirstų, leistų jam paliūdėti, primintų padaryti tuos dalykus, kuriuos sutarėte, kad darysite, jei kils tokie jausmai“.
Iš kitos pusės, pasak G. Slavickės, tėvai gali norėti atostogų be vaikų ir be pernelyg dažnų skambučių vaikams. Tai irgi normalu ir tuomet svarbu, kad vaikas su savo jausmais ir rūpesčiais ateitų pas globėją ir globėjas stengtųsi išspręsti tą situaciją be tėvų įsikišimo.
Paklausus, kiek šeimų kreipiasi dėl šios problemos, G. Slavickė sako, kad dažniausiai mamos kreipiasi dėl to, kaip apskritai išgyventi intensyvų laikotarpį, kuris Lietuvoje, jos manymu, ne visai tiksliai pavadintas „motinystės atostogomis“.
Tarp visų kitų klausimų iškyla ir klausimai apie tai, kaip suderinti savo ir vaiko poreikius, bei vaiko palikimo klausimas. Jis būna svarbus ne tik tada, kai tėvai planuoja atostogas, bet ir tada, kai norisi pirmą kartą po vaikučio gimimo išeiti į kirpyklą, praleisti laiką dviese su partneriu arba ateina laikas išeiti į darbą. Psichoterapeutė džiaugiasi, kad tėvai išties atsakingai žiūri į vaikų auginimą, domisi ir rūpinasi emocine vaiko savijauta, galvoja, ką ir kaip daryti, kad išsiskyrimas vaikui būtų kuo švelnesnis patyrimas.