Lietuvoje metinė infliacija gegužę pasiekė 18,9 proc. Tai reiškia, kad kiekvieno mūsų sukauptos santaupos nuvertėjo beveik penktadaliu, t. y. už tuos pačius pinigus, jei jie gulėjo „kojinėse“, dabar galime nusipirkti žymiai mažiau pabrangusių prekių ar paslaugų.
Kad infliacija nesurytų santaupų
Kad infliacija nesurytų sutaupytų pinigų, tėra vienintelis būdas – juos investuoti, teigiama pranešime.
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas primena, kad nereikia tikėtis, jog investicijos uždirbs kiekvieną dieną ar mėnesį, o kuo investicijos rizikingesnės, tuo jų vertės kreivė svyruoja labiau.
Istorija rodo, kad investicijų vertės svyravimas – neišvengiamas, tačiau per ilgą – dešimtmečio ar kelių – laikotarpį diversifikuotų investicijų kreivė išlaiko kilimo kryptį. Be to, rizikingesnės investicijos paprastai aplenkia infliaciją ir galiausiai duoda grąžos investavusiajam. Pavyzdžiui, investicijų vertė per COVID-19 pandemiją krito dešimtimis procentų, bet po to atsistatė. Per 2008–2009 m. ekonominę krizę kapitalo rinkos smigo dar labiau, bet per 4–7 metus pasaulio akcijų kainos atsistatė ir po to kilo toliau.
Kokios investicijos infliaciniu laikotarpiu elgiasi geriau, o kokios – prasčiau? Anot INVL Investicijų valdymo padalinio vadovo, esant didelei infliacijai geriausiai laikosi vadinamosios fizinės (angl. asset heavy) investicijos, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, žaliavų ir energetiniai objektai ar su tuo susiję verslai.
Priešingai, infliaciniu laikotarpiu sunkiau sekasi mažai turto turinčioms (angl. asset light), ilgesnes fiksuotų kainų paslaugų sutartis turinčioms įmonėms, pvz., pastatų priežiūros bendrovėms, kurias sąnaudų kilimas veikia iš karto, o pajamų augimas ateina tik po kurio laiko. Infliacijos periodo pradžia nėra palanki ir obligacijoms. Kol obligacijų palūkanos randa naują, t. y. aukštesnį lygį, tol obligacijų kainos koreguojasi.
Antra vertus, pažadėtos palūkanos yra sumokamos, todėl vis tiek uždirbama planuota grąža (jei obligacijas išleidusi įmonė ar valstybė nesusiduria su nemokumu). Palūkanoms paaugus, obligacijos vėl tampa patrauklia investicijų alternatyva.
Aplenkti infliacijai – alternatyvios turto klasės
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų vadovautis požiūriu „čia ir dabar“, ir tikėtis 18 proc. infliaciją viršijančių ilgalaikių investicijų.
Jis primena, kad 2008 m. Lietuvoje metinė infliacija taip pat buvo pasiekusi dviženklį skaičių, tačiau vertindami dešimties ar dvidešimties metų laikotarpį matytume, kad vidutinė infliacija normalizuojasi – sudaro apie 3–4 proc. Matyt, panašiuose rėžiuose ji laikysis ir ateinantį dešimtmetį.
„Į tokius skaičius ir orientuojasi ilgalaikiai investuotojai, tokie lūkesčiai formuojami būsimoms investicijoms, – kad jos ne tik aplenktų vidutinę ilgalaikę infliaciją, bet „dar uždirbtų duonai ir sviestui“, t. y. infliaciją lenktų bent keliais procentais ir ilgalaikė bendra grąža pasiektų net dviženklį skaičių, – pasakoja V. Rūkas. – Tokia dviženklė grąža dažniau pasiekiama investuojant į didesnę riziką turinčius objektus, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir infrastruktūros objektus, akcijas viešosiose rinkose ar privačius verslus. Patirtis rodo, kad išaugus rinkų nervingumui, privačios alternatyvios investicijos pasižymi didesniu stabilumu ir jomis praturtinus savo investicinį portfelį, galima pasiekti geresnį grąžos-rizikos balansą“.
Turtingi, nes investuoja, ar investuoja, nes turtingi?
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas retoriškai klausia: ar turtingi žmonės investuoja todėl, kad jie turtingi, ar turtingi todėl, kad investuoja. Anot jo, investavimas pasirenkamas todėl, kad ateina suvokimas, jog bet kokiomis aplinkybėmis norint išsaugoti ir toliau auginti sukauptą kapitalą būtina investuoti.
Beje, daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie daugiausia investuoja į nekilnojamąjį turtą, pasaulio turtingųjų investavimo pasirinkimai būtų netikėti. UBS tyrimo duomenimis, jie sumaniai išskaidyti: 60 proc. investuojama į tradicines viešai prekiaujamas biržose turto klases (akcijas, obligacijas) ir 40 proc. – į alternatyvias (privatų kapitalą – biržoje neprekiaujamų įmonių akcijas, nekilnojamąjį turtą, žaliavas, meno vertybes ar į šias turto klases investuojančius fondus). Istoriškai, pastarosios per ilgesnį laiką uždirbo didesnę grąžą nei tradicinės investicijos tiems, kurie tinkamai diversifikavo šią rizikingesnę investicijų rūšį.
