Opozicijos ir valdančiųjų konfliktas kilo po to, kai antradienį padarius pertrauką balsuojant dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui, balsus susiskaičiavę valdantieji trečiadienį skubiai sušaukė nenumatytą posėdį, kuriame Kęstutis Navickas išsaugojo kėdę. Protestuodama opozicija minėtame posėdyje nedalyvavo, o ketvirtadienį susirinko posėdžiauti atskirai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį paskelbė kurianti Dialogo grupę konfliktui spręsti.
Spurga: tai yra išmėginimas
Mykolo Romerio universiteto docento S. Spurgos nuomone, tai buvo opozicijos surengtas šou, nes aiškių priežasčių, kodėl tokiu būdu reikėjo protestuoti, nėra.
„Kad neįvertinami opozicijos pasiūlymai, aš per trisdešimt metų nepamenu, kada jie buvo įvertinti. Be abejo, kad valdantieji padarė keletą klaidų, keistas buvo sprendimas surengti tokį netikėtą posėdį, ne mažiau keista buvo tai, kad opozicijos atstovai išbraukti iš pirmininkaujančių Seimo posėdžiams sąrašo. Bet iš esmės tie priekaištai, kurie reiškiami, tai jie yra eiliniai opozicijos reikalavimai, jie tokie buvo prieš savaitę, prieš mėnesį ir prieš metus“, – LNK Žinioms kalbėjo jis.
S. Spurga patikino nematantis priežasčių, kodėl reikėjo surengti tokį šou.
Politologo teigimu, interpeliacijų ministrams vyksta daug, jos dažnai nepavyksta, o pastaroji interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui nebuvo niekuo ypatinga.
Tuo metu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atvejis, pasak jo, įdomesnis, nes ji, būdama viena populiariausių Lietuvos politikių, iki šiol turėjo kompromisų ieškotojos, dialogo meistrės įvaizdį.
Šiuo atveju, politologo nuomone, opozicijos šūvis yra taiklesnis, nes ji klysta, daro ne visai gerų žingsnių ir yra šiek tiek pasimetusi.
„Čia jai išmėginimas, ir pamatysime, ar iš tikrųjų V. Čmilytė-Nielsen turi ateitį kaip rimta politikė, ar tai nukarūnuos ją ir parodys, kad ji nėra tokia gera derybininkė“, - sakė jis.
S. Spurgos teigimu, opozicijos atstovai piktinosi, kad Seimas svarsto ne tuos klausimus, kad mažai pagarbos, prašė Seimo pirmininkės atsiprašymo.
„Prašė emocinio vertinimo – tokie žodžiai nuskambėjo. Jei taip kalbame, iš tiesų sunkoka, nes, kiek pastebėjau, vienas valdančiosios daugumos atstovas net ir atsiprašė, bet tai opozicijos nepastūmėjo į švelnesnes formas. Nežinau, ką dar reikėtų padaryti“, – LNK Žinioms teigė jis.
Politologo teigimu, pirmasis impulsas buvo, jo žodžiais, nelaimingas pirmininkaujančiųjų Seimo posėdžiams sąrašas, kuriame nebuvo opozicijos atstovų – dabar jis pataisytas, apie jį nebešnekama.
„Tai parodo, kad nėra rimtų argumentų. Jei dešimtys argumentų, dešimtys punktų, ir ministrą nuimti, ir Seimo pirmininkei pasitikrinti, ir įstatymus kitus priimti. Jei būtų vienas klausimas, aštrus, tinkamas, svarbus Lietuvai, būtų galima diskutuoti, ar prasminga valdantiems jį patenkinti. Bet kai yra daugybė klausimų ir visi abstraktūs, pasiduodantys didelei traktuotei, kokie jie yra ir kaip juos reikėtų įvykdyti, diskusijų objektas tampa neaiškus“, – kalbėjo jis.
Politologas akcentavo nematantis sąsajų su situacija parlamente, kai 1992 metais referendume nepavyko atkurti prezidento institucijos, po ko Sąjūdžio koalicijos atstovai boikotavo posėdžius ir posėdžiavo atskirai. Anot S. Spurgos anuomet nesutarta dėl visiems labai svarbaus klausimo.
Jo teigimu, Seimo nario darbas yra dalyvauti posėdžiuose, todėl norėtųsi, kad jie tai ir darytų.
„Opozicija klysta, jeigu mano, kad tai jiems suteiks labai didelį pranašumą rinkėjų akyse. Manau, kad didelė dalis rinkėjų tai vertina taip, kad Seimas ir vėl pešasi – ko iš jų laukti. Tikrai neskiria, ar čia opozicija, ar pozicija. Manau, kad tai kerta per Seimo autoritetą, o tuo pačiu per demokratijos Lietuvoje autoritetą. Tikrai nėra laimėtųjų šioje situacijoje“, – teigė jis.
Skvernelis: prie to privedė arogancija
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis „Info TV“ laidai „Info diena“ teigė, kad prie tokios situacijos privedė valdančiųjų arogancija ir opozicijos niekinimas – esą tai prasidėjo dar prieš dvejus metus.
„Galite pasiklausyti reportažus, komentarus, kad čia kažkokios yra emocijos, prezidentas irgi įžeidinėjamas, kad turi selektyvią klausą, nors prezidentas tikrai santūriai laukė, savo vertinimą atliko. Tiesiog tas opozicijos negirdėjimas, negerbimas, žeminimas, daugumos galios demonstravimas rodo, kad perspektyva, matyt, yra labai sudėtinga. Opozicija yra vieninga, ji dirbo, pabrėžiu – dirbo Seime“, – laidai „Info diena“ sakė jis.
Anot S. Skvernelio, opozicija žada rinktis atskirai, svarstyti Lietuvai svarbius klausimus, o valdantieji esą kažkodėl mano, kad visa tai dėl ministro K. Navicko.
Paklaustas, ko opozicija pasieks posėdžiaudama kitoje salėje ir kokius ji gali priimti sprendimus, politikas aiškino, kad opozicija galės „žmonėms siūlyti politinę darbotvarkę ir tas temas, kurios šiandien visuomenei aktualios“, tai yra socialiniai, ekonominiai klausimai.
Pasak S. Skvernelio, valdantiesiems sunku buvo net ir posėdžio darbotvarkę pasitvirtinti.
„Tai su tokiu požiūriu jeigu nereikalinga opozicija, tai tegu jie skaldančius sprendimus priiminėja patys. Bet kai reikalinga pagalba opozicijos, tada mes reikalingi – nacionaliniams susitarimams pasirašinėti, siūlymams įvairiausiems. Bet kai manipuliuojama darbotvarke, daromi naktiniai Seimo posėdžiai iš vakaro nieko nepaskelbus ir aritmetiškai bandant išgelbėti susikompromitavusį ministrą ir opozicijos, ir, deja, daugumos akyse. Bet čia yra tik detalės, tiesiog pratrūko tas, matyt, susikaupęs pūlinys“, – sakė jis.
Visą LNK Žinių pokalbį su S. Spurga žiūrėkite čia:
Visą „Info dienos“ pokalbį su S. Skverneliu žiūrėkite čia:
