Šis teisininkas – anksčiau teistas kaunietis Robertas Nekrošas, iš ukrainietės apgaulės būdu išviliojęs 3,5 tūkst. eurų. Už tai, kad apgavo nuo Ukrainoje vykstančio karo į Lietuvą atvykusią moterį, vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Tik po to, kai buvau apgauta, sužinojau, kad nuo jo nukentėjo ir daugiau žmonių“, – policijos tyrėjams prisipažino moteris.
Ji pasakojo, kad gimė Lietuvoje, tačiau būdama vos dvejų metukų su tėvais išvažiavo į Ukrainą, nes jos tėvas yra ukrainietis, o motina – lietuvė.
„Kai Ukrainoje dar 2014 metais prasidėjo karas, pardaviau visą turtą ir su dukra grįžau į Lietuvą“, – teigė nuolat leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris.
Čia ji iš santaupų nusipirko automobilį BMW, bet vieną vakarą Kaune buvo sulaikyta neblaivi prie jo vairo – jai nustatytas 1,76 prom. girtumas. Dėl to ji iš karto buvo nušalinta nuo vairavimo, o jai priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.
„Nežinojau Lietuvos įstatymų, todėl tikėdamasi neprarasti automobilio bei kad nebūtų atimta teisė vairuoti, ieškojau advokato, norėjau, jog jis man atstovautų baudžiamojoje byloje“, – sakė ukrainietė.
Kai moteris telefonu susisiekė su Lietuvoje buvusiu pažįstamu ukrainiečiu, šis pasiūlė kreiptis į R. Nekrošą, esą šis jai galės pagelbėti.
„Jam paskambinusi pasakiau, kad man reikia advokato į teismą, jis liepė atvykti į jo kontorą pasikalbėti, – moteris teigė, kad nors ir moka kalbėti lietuviškai, tačiau su vyru kalbėjosi rusiškai. – Nuvykau nurodytu adresu, jis mane pasitiko ir labai greitai palydėjo į kabinetą. Tik vėliau supratau, kodėl jis mane tyčia pasitiko – nenorėjo, kad suprasčiau, į kokį pastatą patekau.“
„Tas vyras prisistatė esantis advokatas, tiksliau, sakė, jog kaip advokatas eis su manimi į teismą, kai bus nagrinėjama baudžiamoji byla, – apklausos metu kalbėjo ukrainietė. – Savo kontoroje jis sakė, kad jeigu noriu neprarasti automobilio bei vairuotojo pažymėjimo, man tai kainuos apie 3,5 tūkst. Eur. Jam sumokėjau 2 tūkst. Eur grynais pinigais, tiesiog apsidžiaugiau, kad radau gerą advokatą.“
Anot moters, advokatu prisistatęs vyras žadėjo, kad iš jos nebus atimtas nei automobilis, nei vairuotojo pažymėjimas: „Sakė, taip bus todėl, kad aš nesu Lietuvos pilietė“.
Ir ji aklai tikėjo viskuo, ką šis jai sakė.
Moteris tikino, kad su „advokatu“ nesudarė nei atstovavimo sutarties, nei gavo dokumentus, patvirtinančius, jog ji sumokėjo 2 tūkst. Eur.
„Po trijų dienų jis mane telefonu informavo, kad dar reikės 1,5 tūkst. Eur, taip pat paminėjo, jog jau kitą dieną galėsiu pasiimti savo automobilį iš stovėjimo aikštelės“, – sakė nukentėjusioji.
Šią sumą moteris vėl sumokėjo, tačiau iš karto paprašė parodyti dokumentus, kokius veiksmus jis baudžiamojoje byloje atliko.
„Tada jis man pasakė, kad niekada nepamatysiu savo automobilio ir vairuotojo pažymėjimo, jeigu jam neduosiu pinigų – jis net pareiškė, kad aš galiu pasiimti atgal visus pinigus“, – prisiminė ukrainietė.
Moters teigimu, greičiausiai tuo metu „advokatu“ prisistatęs vyras buvo neblaivus – darbo kabinete ant stalo stovėjo sidro skardinė.
Kad buvo apgauta, ukrainietė suprato jau po kelių dienų, kai daugybę kartų nesėkmingai bandė susisiekti su „advokatu“. Galop ji nuvyko prie namo, kuriame buvo įsikūrusi jo „advokatų kontora“, tačiau ir čia jo nesurado. O po to iš „advokato“ sulaukė žinutės – jis nurodė, kad moteriai atstovaus kita advokatė, taip pat buvo atsiųstas jos numeris.
„Paskambinau nurodytai advokatei, bet ši nesuprato apie ką aš kalbu, tada jau buvau visiškai garantuota, jog mane apgavo“, – sakė ji.
Ukrainietei teko susirasti kitą gynėją, kuris jai atstovavo teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą – teismas konstatavo, kad ji neblaivi sėdo prie automobilio vairo, tačiau nuo atsakomybės atleido pagal laidavimą. Tuo pačiu nuosprendžiu iš jos buvo konfiskuotas automobilis BMW bei paskirtas draudimas vienerius metus vairuoti transporto priemones.
Apgauta ukrainietė taip pat kreipėsi į teismą ir paprašė iš „advokato“ priteisti jai šios sumokėtus pinigus.
„Teismas pinigus priteisė, tačiau mane apgavęs R. Nekrošas yra nemokus, pinigų grąžinti neketina, – sakė ji. – Kai jo ieškojau, girdėjau nuogirdų, kad jis yra apgavęs ir daugiau žmonių.“
Kad apgavo ukrainietę, pareigūnams neneigė ir pats „advokatas“ – per apklausą jis teisinosi, jog labai apgailestauja, kad apgaule užvaldė svetimus pinigus.
R. Nekrošas prisipažino, kad tuo metu savanoriavo labdaros fondo namuose, kuriuose glaudžiasi iš įkalinimo įstaigų išėję nuteistieji, į čia jis ir pasikvietė ukrainietę.
Anot jo, būtent jį, kaip teisininką, problemų su teisėsauga turėjusiai ukrainietei ir rekomendavo vienas vyras iš Ukrainos, kuriam jis anksčiau buvo pagelbėjęs.
„Jis mane rekomendavo kaip advokatą, – sakė R. Nekrošas. – Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet visi Ukrainos piliečiai nesako žodžio „teisininkas“, taigi, aš asmeniškai specialiai nenorėjau, kad mane laikytų advokatu, bet gavosi taip, kaip gavosi – ukrainiečiai patys įsivaizdavo, jog aš esu advokatas, nors niekuomet niekam nesu prisistatęs advokatu, visuomet sakau, kad esu teisininkas.“
Kaunietis pareigūnams prisipažino, kad kalbėdamasis su ukrainiete pažadėjo šiai pagelbėti baudžiamojoje byloje.
„Tiesiog pagalvojau, kad gal pavyks kažkokiu būdu tai padaryti, nors dar nežinojau tiksliai kaip – supratau, jog jei nepavyks moteriai padėti, tai bent užsidirbsiu pinigų, – kalbėjo R. Nekrošas. – Turiu daugybę skolų, jas išieško antstoliai, bet lėšų apmokėti tas skolas aš neturiu, todėl ir susigundžiau su tuo jos prašymu.“
Kad negalės ukrainietei padėti, R. Nekrošas suprato jau per pirmąjį susitikimą, kai ši papasakojo, dėl ko jai yra iškelta baudžiamoji byla.
„Bet tada supratau, kad galiu užsidirbti pinigų, tiesiog susigundžiau, todėl melagingai pažadėjau, jog jai atstovausiu teisme, taip pat pasakiau, kad ji nepraras vairuotojo pažymėjimo ir automobilio BMW“, – sakė teisininkas.
„Tiesiog apgavau tą moterį, negaliu paaiškinti, kaip man taip nutiko“, – R. Nekrošas tikino, kad „tikrai labai gailisi ir neneigia, kad apgaule pasisavino svetimą turtą“.
Vyras sakė, kad iš ukrainietės gautus pinigus esą išleido kitų skolų, kurios neišieškomos antstolių, dengimui.
„Tos skolos tiesiog susikaupė, kai kiti klientai atsisakė mano paslaugų ir jiems reikėjo grąžinti avansinius pinigu“, – tvirtino jis.
R. Nekrošui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė jį pripažinti kaltu dėl sukčiavimo.
„Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai“, – teismas nutarė, kad R. Nekrošas pusę metų turės kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų visuomenės labui.
