Apie 20 tūkst. daigų per savaitę užauginantis ir dauguma jų į užsienį eksportuojantis „Salotų ūkio“ savininkas Vaidas Nagreckis pasakojo, kad salierų stiebų paklausa paskutiniais metais tik didėja.
„Jei lygintume su ankstesniais metais, tai salierų paklausa ženkliai padidėjo. Jau dabar esame jų prisodinę, o sezoną pradėsime maždaug apie birželio 20-ą dieną“, – dar vasaros pradžioje kalbėjo ūkininkas.
Anot jo, Lietuvos oras leidžia užauginti nemažą salierų derlių, tačiau reikia atitinkamai juos prižiūrėti: „Kaip ir žmogui maisto, taip ir salierams reikia tam tikro kiekio maisto medžiagų. Klimatas tinkamas, tik sezonas Lietuvoje prasideda vėliau. Šiaip jų priežiūra didelių problemų nekelia, svarbiausia, kad netrūktų vandens, nebūtų per sausa, na ir žinoma, reikia piktžoles nuravėti.“
V. Nagreckis pastebėjo, kad prie augančių salierų stiebų nereikėtų liestis saulėtą dieną, nes augalas yra barščių giminės ir jo sultys gali nudeginti odą panašiai kaip ir „giminaitis“ Sosnovksio barštis.
„Apskritai salierai ilgai išsilaiko – jei tinkamai šaldytuve laikome, rudenį sudėjus jie gali būti tinkami vartoti iki pat švenčių ir net po jų. Kabinėtis prie išorės irgi neverta. Vartotojai dažnai nori, kad salierai būtų kaip vaškiniai, tačiau taip nebūna, juk po atviru dangumi auga, normalu, kad ir vabaliukai pakanda, prisideda ir orų permainos“, – pasakojo jis.
Pats ūkininkas prisipažino pamėgęs ragauti salierų sultis. „Pirmus kartus tos sultys buvo tokio įdomaus skonio, bet įpratau, man asmeniškai skanu, verta pabandyti ir sveika. Jei įdėsite ant viršaus salierų lapų, tai duos daugiau kartumo. Aš salierų stiebų sultis geriu vienas, kitų žalumynų ar priedų daugiau nededu“, – sakė V. Nagreckis.
Norintiems numesti svorio ir pakelti nuotaiką
Salierai, kaip ir kiekviena daržovė, palanki sveikatai vien dėl to, kad tai yra vitaminų, skaidulinių ir mineralinių medžiagų šaltinis, neturintis daug kalorijų. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas, šiuo atveju reikėtų atskirti saliero šaknies ir saliero stiebo atnešamas naudas žmogaus organizmui.
„Jei žmogus valgo mišrainę, kurios didžiąją dalį sudaro sutarkuotos salierų šaknys, tūris būtų didelis, energinė vertė maža, skrandis prisipildytų, sienelės temptųsi, jaustume sotumo jausmą, tačiau nepersivalgytume ir kalorijų gautume tikrai nedaug. Salierų šaknys ypač tinka žmonėms, norintiems sulieknėti“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, salierų šaknyse vitaminų ar mineralinių medžiagų yra nedideli kiekiai. Pavyzdžiui, kalio – daugiausiai 375 miligramai, o suaugusiam žmogui reikia 3000 miligramų. Panašūs ir kiti skaičiai: vitamino C šimte gramų yra 8,5 miligramo, o žmogui reikia 80-ies miligramų.
„Salierų šaknyse skaidulinių medžiagų šimte gramų yra tik 3,4 gramo. Tad jei suvalgysime 300 g porciją, tai gausime apie 30 proc. reikalingo skaidulinių medžiagų kiekio per parą. O skaidulinės medžiagos yra svarbu. Lietuvos gyventojai negauna jų tiek, kiek reikia, kai kam jų reikia dvigubai daugiau.
Skaidulinės medžiagos reikalingos ne tik žarnyno motorikai skatinti – kad viduriai neužkietėtų, vyktų geras virškinimo procesas, nedidėtų cholesterolio koncentracija – taip pat labai svarbu palaikyti gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą. Nes pastarųjų maistas ir yra tos skaidulinės medžiagos“, – aiškino profesorius.
Kalbėdamas apie gerųjų bakterijų gyvybingumą, R. Stukas atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų rezultatus, teigiančius, jog nuo to priklauso ne tik žarnyno veikla, bet ir polinkis sirgti kai kuriomis ligomis, psichoemocinė būsena, nuotaika.
„Įrodyta, kad 95 proc. laimės hormono seratonino sintezuojama žarnyne, o kad procesai vyktų gerai, žarnyno seratonino impulsai per klajoklį nervą eitų į smegenų kamieną, reikia, jog žarnyno bakterijos būtų gyvybingos. Taip nuo atrodytų elementarios medžiagos kaip skaidulos, daug priklauso, tad galime sakyti, kad salierų šaknų vartojimas yra labai gerai“, – kalbėjo jis.
Apsaugo organizmą nuo senėjimo
Salierų stiebai moksliniu požiūriu vertinami jau kitaip. Pirmiausiai tai – žalialapė daržovė, o jei ji žalia, tai sudėtyje rasime nemažą kiekį mineralinės medžiagos magnio, kuri saugo mūsų nervų sistemą nuo streso.
„Kaip žmonės sako – visos ligos nuo nervų, tai visai neblogai į maisto racioną įtraukti žalios spalvos daržovių. Salieras – į temą, – tęsė R. Stukas. – Stiebuose yra nemažai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Čia rasime natrio, kalcio, fosforo, geležies. Aišku, reikia žinoti, kad iš augalinio maisto geležis 2–3 kartus prasčiau pasisavinama nei iš gyvulinio. Iš vitaminų stiebuose yra magnio, B grupės, vitamino E ir C, betakaroteno.“
Ką reikėtų pabrėžti – salierų stiebuose yra labai svarbi medžiagų grupė bioflavonoidai.
„Tai antioksidaciniu poveikiu pasižyminčios medžiagos, kurios neleidžia vykti oksidacijos procesams arba kitaip tariant organizmo senėjimui. Kai susidaro laisvieji radikalai, kurie žaloja ląsteles, tuomet oksidacijos procesas sendina organizmą ir iš vidaus, ir iš išorės. Bioflavonoidai slopina tą žalojantį poveikį.
Tarpukario Lietuvoje žmonės valgė daug vaisių, uogų, daržovių – aterosklerozės ir širdies kraujagyslių ligų nebuvo tiek daug. Aišku, jie sunkiau dirbo. Bet dabar daržovių valgome per mažai, reikėtų padvigubinti jų vartojimą. Negauname antioksidantų, viskas nukreipta į lėtinių neinfekcinių ligų plitimą. Salierai, viena iš tų daržovių, kuri čia visai neblogai tiktų“, – pastebėjo profesorius.
Salierų stiebai dar išsiskiria tuo, kad jų sudėtyje yra apie 10 proc. eterinių aliejų.
„Vieni valgo salierus, kitus erzina jų kvapas ir skonis. Jie turi specifinį aromatą, kurį duoda tie eteriniai aliejai. Ten jų yra apie 10 proc. Dėl jų specifiškumo salierai pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jie naikina bakterijas žmogaus organizme, šlapimo takuose, inkstuose, kvėpavimo gleivinėje. Tai tam tikra organizmo apsauga. Tos medžiagos aktyvesnės, veikia centrinę mūsų nervų sistemą, dirgina, stimuliuoja, galima sakyti pasižymi ir tonizuojančiu poveikiu, suaktyvina medžiagų apykaitą. Tai – privalumas“, – pabrėžė pašnekovas.
Tai kam mums reikalingi dantys?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius atkreipė dėmesį, kad nors salierai populiarūs, dėl jų specifinio skonio ir aromato ne visi toleruoja šią daržovę, o kartais yra net jai alergiški.
„Daug kas mėgsta daryti kokteilius, glotnučius ar tiesiog spaudžia iš jų sultis, tačiau daug geriau salierus tiesiog valgyti. Jei žmogui duoti dantys, reikia ir kramtyti, geriau vystosi kramtomieji raumenys. Ta fiziologinė funkcija turi būti naudojama.
Kiek galima suvalgyti salierų stiebų? Tikriausiai užtektų vieno, o kai daromas kokteilis, kaip ir priklauso išgerti stiklinę. Tuomet į organizmą įvedamas daug didesnis tų medžiagų kiekis. Gerai jei tuo metu reikia energijos. Tačiau kiti nori būti sveikesni ir geria sėdėdami prie kompiuterių. Tai nėra gerai.
Jei reikėtų rinktis, kas ką nusveria vertinant sveikatos aspektu, tai patarčiau daržoves kramtyti. O jei vis dėlto gaminate glotnučius ar kokteilius, norint didesnės naudos, nepagailėkite daugiau vandens. Vertingumo tai nesumažins, bus geresnis medžiagų įsisavinimas. Tokių kokteilių pagrindas turėtų būti vanduo“, – patarė R. Stukas.
Profesorus pasiūlė prie supjaustyto saliero įdėti krapų, špinatų, salotų lapelių, užlašinti alyvuogių aliejaus, pabarstyti prieskoninių žolelių ir mėgautis tokia mišraine.
„Sveikatai tai labai gerai. Kam mums dantys, jei darome košelę su buitine technika. Jei žmogus sveikas, jis turi kramtyti. Tačiau apskritai kalbant apie saliero naudą, galėčiau pasakyti taip: ir morkoje aukso galima rasti, bet niekas juvelyrinių papuošalų iš morkos nedarys. Tad nereikėtų akcentuoti vien tik saliero, žmogui reikalinga įvairių daržovių ir salotų įvairovė“, – baigė savo mintį R. Stukas.
