Ministrė pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.
„Finansus planuoja ir finansų politiką formuoja ne Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o Finansų ministerija. Todėl mes turime savo skaičiavimus. EIM skaičiavimai kalba apie bendrojo vidaus produkto hipotetinį augimą, kuris paremtas tam tikromis prielaidomis. Tų prielaidų gali būti įvairių.
Man atrodo, kad vertinti reikėtų kompleksiškai, nes manau, kad kompleksinis vertinimas su daugiau tikslesnių prielaidų galbūt parodytų ir kitokius rezultatus, negu yra atlikusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – ketvirtadienį Finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.
Be to, ministrės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, kuomet įmonės veikloje panaudojamas pelnas nebūtų apmokestinamas, biudžeto praradimai pirmaisiais metais būtų tiesiog per dideli.
„BVP augimas nėra tiesiogiai susijęs su biudžeto pajamomis. Jeigu reikia užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir jų finansavimą, tai tam reikalingos valstybės biudžeto pajamos. Tuo tarpu priėmus tokį modelį be pakeitimų duobė pirmaisiais metais būtų apie 700 mln. eurų ir tokiu atveju vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus, kurie yra prisiimti ne Finansų ministerijos, o visos Vyriausybės integraliai, būtų pakankamai sudėtinga“, – tikino G. Skaistė.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.
Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad, siekiant išvengti reikšmingų valstybės biudžeto praradimų, iš pradžių paskirstyto pelno mokesčio modelį būtų galima taikyti įmonėms, kurių apyvarta neviršija 20 mln. eurų per metus. Ministrė įsitikinusi, kad tokia pelno mokesčio reforma reikšmingai paskatintų šalies ekonomikos augimą.
„Taip, valstybės biudžetas trumpuoju laikotarpiu netenka pajamų, bet ministerija turi paskaičiavimus, jog ilguoju laikotarpiu BVP iš tikrųjų dar ir augtų“, – tikino ji.
Dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius yra teigęs, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.
