Žinomas atlikėjas Egidijus Dragūnas neturės nugriauti Pavilnių regioniniame parke Vilniuje pastatyto namo – Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį.
Statybų leidimas E. Dragūnui išduotas 2015 metų spalį, ginčai teismuose dėl jo vyksta nuo 2017 metų.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija norėjo, kad namas būtų nugriautas
Anksčiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigė, kad Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, galbūt pažeisdamas įstatymus namą pasistatęs žinomas atlikėjas Egidijus Dragūnas turi jį nugriauti.
Inspekcijos manymu, atsakomybę už galbūt neteisėtai išduotą statybos leidimą taip pat turėjo prisiimti ir Vilniaus savivaldybės administracija, išdavusi leidimą statyboms, todėl ji, inspekcijos manymu, turėjo taip pat kartu su atlikėju padengti namo nugriovimo išlaidas.
Tuo metu muzikanto advokatas Kęstutis Jokimas sakė, kad inspekcijos motyvai yra „absurdiški“, o jo klientas, neturėjęs reikiamų žinių ir išsilavinimo, kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas dėl leidimo namo statyboms turėjo pagrįstą viltį tikėti jų sprendimų teisingumu. Advokato manymu, ieškinį teismas turėjo visiškai atmesti.
„Statybos leidimo išdavimu nebuvo sukelti jokie neigiami padariniai aplinkai ir visuomenės interesams“ – sakė K. Jokimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę išnagrinėjo inspekcijos ieškinį E. Dragūnui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai bei projektuotojui Audroniui Vydžiui dėl 2015 metų spalį savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimo panaikinimo.
„Statybos leidimas išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas, turi būti šalinami padariniai. Manome, kad visiškai įrodyta atsakovų kaltė dėl statybos leidimo išdavimo, padariniai turi būti šalinami atsakovų lėšomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Inspekcija prašo panaikinti statytojui Egidijui Dragūnui išduotą leidimą statyti naują statinį ir įpareigoti jį per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir kitų kaltų asmenų lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę“, – per teismo posėdį anksčiau sakė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Sigita Narbutytė.
Pasak jos, jei E. Dragūnas to nepadarytų, inspekcija prašytų teismo leisti pačiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti atlikėjo namą jo lėšomis.
Ginčai teismuose vyksta nuo 2017 metų
Ginčai teismuose dėl E. Dragūno namo statybų teisėtumo vyko penkerius metus – nuo 2017 metų.
Tų metų spalio 30 dieną tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą E. Dragūnui ir įpareigojo jį per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti.
Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. Dragūnui leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje.
Vėliau bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, laiko ją nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais.
Išnagrinėjęs atsakovų E. Dragūno ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, tarp kurių ir projektuotojo pateiktas paaiškinimas bei jo atlikto šlaito nuolydžio apskaičiavimas.
Be to, žemesnysis teismas neatsižvelgė į teisės normų, reglamentuojančių statybą, liberalizavimą.
Pasak apeliacinės instancijos teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad pagal ginčijamo statybos leidimo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas valstybės saugomoje teritorijoje yra neleistina tam tikro ploto ir tūrio statinio statyba.
Apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai, Saugomų teritorijų įstatyme nėra nustatyti leistinų statyti statinių plotai, aukštingumas, užstatymo plotas ar intensyvumas.
Be to, įstatymo nuostatos leidžia numatytais atvejais statybai parinkti ir kitą vietą, nei buvusi senų statinių vieta asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype.
Skundus nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams masto, kaip ir netyrė statybos padarinių šalinimo pasekmių – valstybei galinčios atsirasti pareigos atlyginti E. Dragūnui padarytą žalą.
Apygardos teismas pažymėjo, kad apeliantui E. Dragūnui pagal skundžiamą teismo sprendimą tenka iš esmės visa pastato nugriovimo finansinė našta, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą yra neproporcinga priemonė.
