Šios emisijos platinimo metu užfiksuotas 60 bazinių punktų rizikos priedas virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos. 2020 m., kai pastarąjį kartą buvo platinta 10 metų trukmės euroobligacijų emisija, šis rizikos priedas buvo lygus 90 bazinių punktų. Tai reiškia, kad investuotojai Lietuvos kredito riziką vertina ženkliai palankiau nei prieš dvejus metus.
„Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis. Lietuva investuotojams pasiūlė jiems patraukliausią 10 metų trukmę ir tikimės šią emisiją dar ne kartą pasiūlyti ir vidaus rinkos aukcionuose", - sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Šiomis lėšomis bus finansuojamas šių metų skolinimosi poreikis, siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir sukeltos geopolitinės ir ekonominės krizės padarinius, t. y., dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms, socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms bei kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, ES lėšomis bendrai finansuojamiems infrastruktūros projektams.
Euroobligacijos išplatintos 2,272 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,698 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2022 m. birželio 1 d. ir išperkamos 2032 m. birželio 1 d.
Bankais-platintojais buvo pasirinkti „Barclays" ir „BNP Paribas" bankai.
