Daugiausia – įvežtiniai atvejai
„Daugėja pranešimų, kad diagnozuoti atvejai, susirgimų beždžionių raupais, išaugo ir Jungtinėje Karalystėje, ir Ispanijoje, Portugalijoje. Dabar jau aišku, kad yra ir Švedijoje, ir Indijoje, ir JAV ir Kanadoje“, – laidai „Delfi diena“ vardijo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė papildė: „Tai daugiausiai buvo įvežtiniai atvejai būtent iš Afrikos šalių.
Tada taip pat registruotas tam tikras plitimas ir tų šalių viduje. Bet šiandien tai yra nedideli skaičiai – keliasdešimt atvejų. Tai nėra keli šimtai ar tūkstančiai“.
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Jimmy Whitworthas pasakojo: „Beždžionių raupai retai pastebimi už Afrikos ribų. Kai taip nutinka, virusą atveža žmogus, keliaujantis tarptautiniu mastu. Iki šiol visame pasaulyje tokių atvejų buvo itin mažai. Tačiau šiais metais stebime beprecedentį atvejų šuolį“.
Mokslininkai pastebi, kad dabartinis viruso plitimas neįprastas. Svarstoma, kokios to priežastys.
„Kadangi masinis skiepijimas nuo raupų baigėsi nuo 1980 metų, vadinasi, tie žmonės, kurie yra jaunesni nei 40 metų, nėra skiepyti nuo raupų. Ir todėl jie neturi apsaugos, taip pat ir nuo beždžionių raupų. Tai va čia galbūt irgi yra susiję su tuo, kad populiacijoje mažėja kolektyvinis imunitetas“, – įspėjo profesorė A. Žvirblienė.
Profesorius S. Čaplinskas komentavo: „Panašu, kad beždžionių raupų virusas pradėjo efektyviau, įgijo tam tikras mutacijas, ir jis efektyviau plinta oro lašeliniu keliu, iš žmogaus žmogui, bet tai atsitinka tik artimo kontakto metu“.
Australijos sveikatos apsaugos pareigūnas taip pat mano, kad virusas galėjo išplisti dėl sustojusio skiepijimosi nuo raupų: „Tai gali būti viruso mutacijų derinys, galbūt tai, kad mes vis labiau tolstame nuo laikų, kai visi buvome paskiepyti nuo raupų“.
Plinta neįprastu būdu – lytiškai
Šalys, kuriose plinta virusas, praneša: pastebėtas ir naujas plitimo būdas. Infekcija užsikrečiama lytiniu būdu.
„Iki šiol turima informacija apie patvirtintus atvejus rodo, kad užsikrėtę vyrai yra nuo 20 iki 40 metų amžiaus. Jie teigė turėję lytinių santykių su kitais vyrais. Tokia yra dabartinė situacija“, – patikslino virusą tyrinėjančios darbo grupės Portugalijoje atstovė Margarida Tavares.
Profesorius S. Čaplinskas pasakojo, kad viruso plitimo kelias išties neįprastas: „Tai nebuvo būdinga. Lytinis plitimo kelias, ypač tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Bet reikia dar daugiau duomenų“.
Beždžionių raupai – zoonotinis virusas. Infekciją žmogui perduoda gyvūnai.
„Pagrindinis rezervuaras yra įvairūs graužikai, voverės ir t.t.“, – vardijo profesorius S. Čaplinskas.
Profesorė A. Žvirblienė pridūrė: „Žmogus gali užsikrėsti nuo tų gyvūnų, būtent artimo kontakto metu. Ir taip pat yra registruojami ir tokie atvejai, kada žmogus nuo žmogaus užsikrečia“.
Užsikrečia tik artimo kontakto metu
Virusas gali plisti artimo kontakto su infekuotojo kūno skysčiais ar žaizdomis metu, dalijantis patalyne ar daiktais, kurie tiesiogiai liečiasi prie žmogaus kūno ir jo išskiriamų skysčių. Po ilgo – 7–10 dienų inkubacinio periodo – pasirodo pirmieji simptomai.
„Pirmieji simptomai yra tokie nespecifiniai, kaip aukšta temperatūra, galvos skausmas, gana tipiškas simptomas yra limfmazgių padidėjimas ir po to atsiranda būdingas išbėrimas, t.y. tokios pūslelės, kaip būna, pavyzdžiui, vėjaraupių atveju“, – vardijo profesorė A. Žvirblienė.
Profesorius S. Čaplinskas pastebėjo: 'Dažniausiai išberia veidą, delnus, padus, gali apimti bėrimai visą kūną“.
Specialistų teigimu, liga gali tęstis 2–3 savaites, tačiau kartais virusas gali atnešti ir mirtį.
Mirštamumo procentas vis dėlto yra, kad vienas, keli procentai gali būti ir mirties atvejų.
