Neseniai atlikto tyrimo iniciatoriai teigia, kad vieną savaitę trunkanti pertrauka nuo socialinių tinklų gali akivaizdžiai pagerinti žmogaus savijautą, atitraukti jį nuo depresijos ir sumažinti nerimo pasireiškimą. Anot specialistų, štai tokį atsitraukimą galima vertinti kaip vieną iš psichinės sveikatos gerinimo būdų, rašoma portale „SciTechDaily“.
Mokslininkai iš Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) įvertino, kaip žmogaus psichika reaguoja į savaitę trunkančią pertrauką nuo socialinių tinklų.
Minėtina, kad kai kuriems tyrime dalyvavusiems žmonėms šitokia pertrauka prilygo maždaug devynioms valandoms laisvo laiko (per savaitę), kurį šiaip jie būtų leidę naršydami „Instagram“, „Facebook“, „Twitter“ ir „TikTok“.
Tyrimo rezultatai 2022 m. gegužės 6 d. buvo paskelbti JAV leidžiamame žurnale „Cyberpsychology, Behaviour and Social Networking“. Jais remiantis galima teigti, kad vos savaitė be socialinių tinklų pagerina bendrą žmogaus savijautą ir sumažina nerimo bei depresijos simptomus.
Atsitiktine tvarka atrinktus 154 asmenis, kurių amžius – 18–72 metai, įprastai kasdien naršančius socialinius tinklus, mokslininkai suskirstė į dvi grupes – eksperimentinę, turėjusią savaitę nesinaudoti socialiniais tinklais, ir kontrolinę, kuriai buvo leista lankytis juose, kaip yra pratę. Prieš pradedant tyrimą buvo atliktas dalyvių nerimo ir depresijos simptomų, taip pat bendros savijautos įvertinimas.
Dalyviai nurodė, kad socialiniuose tinkluose vidutiniškai praleidžia 8 valandas per savaitę. Praėjus savaitei paaiškėjo, kad tų, kurių buvo paprašyta susilaikyti nuo turimo įpročio, savijauta akivaizdžiai pagerėjo, o depresijos bei nerimo simptomai susilpnėjo. Dalyvių, kurie ir toliau lankėsi socialiniuose tinkluose, rodikliai liko nepakitę. Gauti rezultatai, mokslininkų teigimu, įrodo trumpalaikį teigiamą atsitraukimo nuo socialinių tinklų turinio poveikį.
Padaryti savaitės pertrauką paprašyti tyrimo dalyviai nurodė socialiniuose tinkluose praleidę vos 21 min. per savaitę, o tie, kurie priklausė kontrolinei grupei, juose, kaip patys teigė, išbuvo net septynias valandas. Norėdami būti tikri, jog eksperimentinei grupei priskirti dalyviai elgėsi, kaip nurodyta, tyrimą vykdę mokslininkai išanalizavo jų naudojimosi įrenginiais statistiką.
„Naršyti socialinius tinklus tapo taip įprasta, kad daugelis daro tai nė nesuvokdami: pradeda vos tik nubudę ir baigia prieš pat užmigdami“, – aiškina tyrimui vadovavęs Bato universiteto sveikatos departamente lektoriumi dirbantis Jeffas Lambertas.
„Naudojimosi socialiniais tinklais rodikliai yra be galo aukšti, tačiau, kaip žinia, vis garsiau reiškiamas nerimas dėl neigiamo šio įpročio poveikio žmonių psichikos sveikatai. Mūsų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar vos savaitę trunkantis atsitraukimas padaro kokį nors teigiamą poveikį psichologinei savijautai“, – sako specialistas.
„Daugelis dalyvių patikino teigiamą poveikį pajutę. Nustoję lankytis socialiniuose jie, esą, būdavo geriau nusiteikę ir ne taip kamuojami nerimo. Tai rodo, kad net nedidelė pertrauka veikia pozityviai“, – įsitikinęs J. Lambertas.
„Žinoma, socialiniai tinklai yra daugelio žmonių gyvenimo dalis, leidžianti įsitvirtinti visuomenėje ir apsibrėžti santykius su kitais. Visgi tuo atveju, jei žmogus jaučia, kad valandas trunkantis naršymas neigiamai atsiliepia psichikai, vertėtų pamėginti padaryti pertrauką ir įsitikinti jos veiksmingumu“, – mano J. Lambertas.
Mokslininkai ketina išplėsti tyrimo sritį ir išsiaiškinti, kaip pertrauka nuo socialinių tinklų veikia skirtingas demografines grupes (pvz., jaunimą, fizinių arba psichinių negalių turinčius asmenis ir kt.). Specialistai taip pat planuoja dar daugiau nei savaitę stebėti tyrimo dalyvius, kad nustatytų, ar pozityvus poveikis išlieka. Jei pasirodytų, kad taip yra, pertrauką nuo socialinių tinklų būtų galima siūlyti kaip vieną iš metodikų, leidžiančių sumažinti psichikos problemas.
Per pastaruosius 15 metų socialiniai tinklai iš esmės pakeitė žmonių bendravimo įpročius. Kad taip yra, įrodo drastiškas pagrindinių platformų auditorijos augimas. Tarkim, Jungtinėje Karalystėje socialiniais tinklais besinaudojančių suaugusiųjų dalis išaugo nuo 45 proc. (2011 metais) iki 71 proc. (2021 metais). Komentuojant 16–44 metų piliečių grupę tenka pasakyti, kad net 97-iems procentams socialiniai tinklai ir jų naršymas yra dažniausiai prisijungus prie interneto vykdoma veikla.
Prasta nuotaika ir negebėjimas mėgautis gyvenimu yra bendriausi depresijos simptomai, o nerimas glaustai apibūdinamas kaip pernelyg didelis, nekontroliuojamas susirūpinimas. Kai kalbama apie gerą savijautą, paprastai turimas omenyje pozityvių emocijų lygmuo, mėgavimasis gyvenimu ir jo prasmės suvokimas. Kaip buvo rašyta portale „Mind“, vienas iš šešių piliečių kuriuo nors gyvenimo etapu yra patyręs dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ir nerimas.
