Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, „Vinted“ inžinerijos direktorius dr. Vytautas Ašeris sako, jog, kalbant apie įvairovę darbe ar visuomenėje, pirmiausia svarbu atskirti įgimtą ir įgytą įvairovę. Būtent į įgimtą įvairovę, kaip amžius, rasė ir pan., labiausiai fokusuojasi darbdaviai, formuodami kolektyvą. Tuo tarpu dėmesio įgytai – kur žmogus augo, kur mokėsi, kokioje aplinkoje formavosi jo pasaulėžiūra – įvairovei skatinti neretai neskiriama tiek daug dėmesio.
„Mano suvokimu įvairovė yra tik įrankis, siekiant didesno tikslo – įtraukties. Įvairovė nėra atsakymas į visus gyvenimo klausimus, visgi dauguma atvejų tai yra daugybė neišnaudoto potencialo“, – sako dr. V. Ašeris, vienas iš šių metų LOGIN konferencijos pranešėjų.
Pavyzdžių randa ir savo gyvenime: įsimintinas pokalbis su sūnumi
Kalbant apie lygybę ir įvairovę lyčių aspektu, sako pašnekovas, nepakanka vien pasamdyti daugiau moterų arba daugiau vyrų ir užsidėti varnelę ties neva pasiektu tikslu. Rekvizituose atsispindintys vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio įmonėje skirtumai, kalba VU partnerystės profesorius, vis dar stulbinantys, mat žymiai daugiau vyrų užima aukščiausias pozicijas įmonėse ir tik absoliuti mažuma organizacijų Lietuvoje viešai savo noru pateikia darbo užmokesčio atsižvelgiant į lytį analizę.
Pokalbis pakrypsta apie dar vaikystėje tikriausiai pro dažną ausį prasprūdusias frazes „Na jau neverk kaip mergaitė“, „Čia berniukiškas žaidimas“ ir t.t. Norėjosi tikėti, kad tokių pasaulio padalijimų, kur vyrai neverkia, o moterys nepakelia balso, lieka vis mažiau, tačiau dr. V. Ašeris patikina, kad požiūrio, kur veiklos, jausmai ar poelgiai vis dar yra „vyriški“ ar „moteriški“ – apstu vos apsidairius aplink, o ir pats pašnekovas sako prieš keletą metų „paslydęs“ šioje temoje:
„Lengviausia juoktis iš ko nors kito. Sunkiau pasijuokti iš savęs. Sūnui buvo 3 ar 4 metai. Aš pavargęs po darbo migdau jį ir jis kažko pradėjo verkt. Tiksli frazė, kurią pasakiau jam – „Neverk, būk vyras“. Jis netikėtai aprimo ir pažiūrėjęs į mane ir paklausė „O tėti, tai jei verksiu – aš tada moteris?“. Tuo metu šioje temoje jau buvau dirbęs dvejus metus ir vis tiek kažkokie dar vaikystėje gauti socialiniai standartai „pramuša“. Kai daug to matai – lieka kai kurie dalykai“, – atvirauja V. Ašeris.
Ydinga mokymo sistema ir klausimų keliančios pasakos vaikams
Tokių „paslydimo kasdienybėje“ pavyzdžių pašnekovas ištraukia ir daugiau – štai vienoje gana populiarioje knygelėje vaikams, kurioje rašoma apie tai, ką žmonės visą dieną veikia, mokslų daktarui klausimų kelia viena pasaka:
„Pasakėlė vadinasi „Mamos darbai niekada nesibaigia“. Joje yra parašyta, kad išeidamas tėtis paliko mamai pinigų, kad ji galėtų nupirkti produktų ir padaryti maisto. Jei skaitom vaikams tokias pasakas, ar tikrai vėliau turėtume stebėtis?“, – apie lygybės suvokimo toli gražu neugdančius pavyzdžius kalba pašnekovas.
Atviras požiūris ir smalsumas – dvi, dr. V. Ašerio teigimu, svarbiausios savybės žmogui, norinčiam išlipti iš dvigubų standartų, stereotipų užburto rato bei pradėti į pasaulį žiūrėti plačiai atmerktomis akimis:
„Mūsų mokymosi sistema gan smarkiai slopina žmonių smalsumą. Dažnai viskas sukrenta vien į reikalavimą padaryti tam tikrą pratimą iš tam tikro puslapio. Mažinamas smalsumas. Vienintelis receptas, kurį norėčiau įteikti – likti nuoširdžiai smalsiems, kai, net jei galvoji, kad tu žinai, bet vis tiek smalsauji. Jei kažkas mano kitaip – nemėgink perkalbėti, verčiau smalsauk, o kodėl taip mano.“
Atidaryti moteriai duris ar verčiau nereikia?
Ir vis dėlto, kaip nepaklysti tarp diskriminacijos ir noro būti paslaugiu kolega? Tarp džentelmeniškumo ir moters autonomijos, savarankiškumo nuvertinimo? Atidaryti duris moteriai ir praleisti ją – gražus poelgis ar tai, ko nebereiktų daryti? V. Ašeris sako paprastai – būkite smalsūs ir vertinkite kiekvieną situaciją atskirai:
„Kolegė, ilgai dirbusi užsienyje, grįžo į Lietuvą. Einame kartu, aš atidarau duris, galvoju, kad natūraliai praleidžiu ją, o ji šypsodamasi sako „O, kaip senamadiška“. Vieno atsakymo, kaip elgtis teisingai, nėra. Aš tokiais atvejais vėl remiuosi į atvirą požiūrį ir smalsumą – klausiau kolegės, kalbėjomės, kas buvo įprasta jai, jos aplinkoje.“
Kultūra, kai vyras, neva žinantis geriau, nuolat pertraukinėja moterį, aiškindamas jai, ką ir kaip daryti – vis dar tokia gyva, kad, anot pašnekovo, į telefoną net galima parsisiųsti programėles, skaičiuojančias, kiek kartų moteris pertrauks kalbantį vyrą ir atvirkščiai darbinių susitikimų metu. Rezultatai, sako V. Ašeris, toli gražu nedžiugina.
Realių problemų įgarsinimas ar fanatizmas – teisingo atsakymo nėra
Kada kova už lygias teises virsta fanatizmu? Čia, sako V. Ašeris, ribą nubrėžti irgi sudėtinga, mat kas vienam svarbu, kitam – nieko nereiškianti smulkmena. Pavyzdį pašnekovas prisimena iš savo paties patirčių:
„Yra toks angliškas žodelis „guys“ (plačiai naudojamas kaip kreipinys į kompaniją žmonių, nors pažodžiui reiškia „vyručiai“, – aut. past.). Pažįstu žmonių, kurie sudegintų ant laužo tuos, kuriems atrodo visiškai normalu taip kreiptis į kompaniją, kurioje yra moterų. Ir priešingai – pažįstu tokių, kurie specialiai toliau naudoja tą žodį, nes „žodynas sako, kad čia viskas gerai“. Pats prieš 6 metus atsistojau kalbėti prieš didelę auditoriją žmonių ir sušukau „hey, guys, listen up“. Tada viena mergina man sako „O tu su visais kalbi ar tik su vyrais?“. Žinoma, kad ir ką beturėjau pasakyti, nuslinko į antrą planą. Tai gali kažkam reikšti fanatizmą, bet tikrai ne visiems, nes vieno teisingo atsakymo, kaip turėtų būti, kas normalu, o kas jau per daug, paprasčiausiai nėra. Neužsiimu taisymu žmonių, vartojančių šį žodį, bet stengiuosi pats jo nevartoti mišriai žmonių grupei adresuoti.“
Gyvenimas stereotipų kupiname pasaulyje skausmingas ne tik moterims
Kalbėdami apie diskriminaciją lyties pagrindu, dažniausiai atsigręžiame į moteris – tai jos vis dar gauna mažesnius atlyginimus, tai jos vis dar kai kurių akyse tėra gražiai atrodyti sugebančios būtybės. Visgi vyrams šiame stereotipų ir dvigubų standartų sklidiname pasaulyje gyventi ne ką lengviau – argi ne vyrui keliame reikalavimus siekti karjeros, išmaitinti šeimą, uždirbti daugiau, asistuoti, apmokėti, nepalūžti, palaikyti, leisti moteriai būti „kaip už mūro sienos“?
Dr. V. Ašeris ir čia prisimena nutikimą iš savo gyvenimo: „Prieš keletą metų vienoje darbovietėje, kur buvau vadovas, kolega vyras pasakė, kad išeis tėvystės atostogų, ne tų mėnesiui, o tų ilgųjų, metams. Tada atsistojau, ir jau pasimokęs, nevartodamas kreipinio „hey, guys“ (juokiasi) kreipiausi į kolegas ir pranešiau šią žinią, – labai gražus dalykas, tuo metu tai buvo labai retas atvejis. Toks retas, kad vienas žmogus prie manęs priėjo po to ir su rūpesčiu paklausė, ar aš neturėsiu problemų ir susitikslinau viską su žmogiškųjų išteklių skyriumi, ar tikrai įmanoma tėčiui eiti vaiko priežiūros atostogų“.
Dabar situacija, sako pašnekovas, keičiasi į gera: kuo labiau suvokiame, kad tai, kas anksčiau buvo vyriška ar moteriška, šiandien tampa žmogiška – tuo mažiau nuodijančių stereotipų lieka visuomenėje.
Šiemet LOGIN konferencijoje V. Ašeris pasitiks su pranešimu „How much diversity is too much diversity?”. LOGIN yra reiškinys, kuris sutraukia inovatyviai mąstačius, norinčius tobulėti, žingeidžius, ieškančius naujų idėjų ir pažinčių žmones. Konferencija vyks birželio 2–3 dienomis Litexpo parodų ir konferencijų centre, daugiau sužinoti galite ČIA.
