Net jei spaudimas per aukštas, nebūtinai sergate hipertenzija
Kaip laidoje „Delfi rytas“ pasakojo gydytojas, hipertenzija jauniems žmonėms pasireiškia rečiau nei vyresniems, nebent jie turi tam tikrų rizikos faktorių – sėslų gyvenimo būdą, antsvorį. Kuo žmogus vyresnio amžiaus, tuo didesnė tikimybė, kad sirgs hipertenzija.
Pirmieji simptomai gali būti visai nespecifiniai – tai galvos skausmas, pykinimas, greitesnis nuovargis, veido raudonis. A. Berūkštis pataria bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, ten turėtų būti pamatuotas kraujo spaudimas.
Visgi, net jei vieną kartą pamatuotas kraujo spaudimas buvo per aukštas, tai dar nereiškia, kad sergate hipertenzija.
„Reikia papildomų tyrimų, kad tikrai įsitikintume, jog pacientas serga hipertenzija. Kartais būna vadinama balto chalato hipertenzija, kai pacientas ateina pas gydytoją, jaudinasi ir spaudimas būna aukštesnis. Bet tada reikia matuoti kraujospūdį namuose arba atlikti paros kraujospūdžio monitoravimą“, – sakė A. Berūkštis.
Svarbu teisingai pamatuoti
Kraujo spaudimo negalima matuoti, kai ką nors skauda, esate išsigandęs ar ką tik turėjote fizinį krūvį – visi šie rodikliai kelia kraujo spaudimą, tad jis tikrai bus didesnis nei įprastai.
Norint kraujospūdį pamatuoti teisingai, reikia atsisėsti, ramiai pasėdėti kelias minutes, laikyti žastą krūtinės lygyje. Gydytojas pataria vengti kraujospūdžio matavimo aparatų, kurie dedami ant riešo – jie nėra tikslūs. Matuoti kraujospūdį reikėtų su aparatu, kuris užsideda ant žasto.
3 dienas prieš einant pas gydytoją reikėtų pasimatuoti kraujospūdį namuose ryte ir vakare, tada jį užsirašyti.
„Tada jau būsite atlikęs kraujospūdžio monitoravimą namuose ir jums nereikės papildomo vizito“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Dauguma vaistus vartoja nereguliariai
Tik 1 iš 3 žmonių Lietuvoje vaistus nuo kraujospūdžio vartoja reguliariai. Tai, pasak A. Berūkščio, yra didelė problema.
„Nemėgsta mūsų žmonės gerti vaistų, o kai reikia gydyti hipertenziją, vaistus reikia gerti nuolat, dažniausiai visą gyvenimą“, – sakė pašnekovas.
Vaistus nuo kraujospūdžio pacientai išgerti kartais ir tiesiog užmiršta, mat juos geriant žmogus didelių pokyčių nejaučia – priešingai, nei geriant vaistus nuo skausmo.
„Labai svarbu, kad pacientai žinotų, dėl ko jie vartoja tuos vaistus. Kartais mes, gydytojai, nesuteikiame jiems visos reikalingos informacijos, dažnai dėl laiko stygiaus. Pacientai turi žinoti, kad šie vaistai paskirti tam, kad po 5 ar 10 metų neįvyktų miokardo infarktas ar insultas, neišsivystytų širdies nepakankamumas. Vaistus reikia vartoti ilgą laiką, kad būtų efektas vėliau, kad užbėgtume kitoms ligoms už akių“, – kalbėjo gydytojas kardiologas.
Aukštas arterinis kraujo spaudimas pažeidžia kraujagysles visuose organuose, tad iš esmės visi organai atsiduria rizikos grupėje. Tad vaistus vartoti yra itin svarbu.
Pasak gydytojo, pacientai vaistų nuo kraujospūdžio labiausiai bijo dėl to, kad juos gali tekti vartoti visą gyvenimą.
„Dažniausiai taip, bet nebūtinai. Jei paciento rizikos veiksnius galime koreguoti, gydymą pradedame ne nuo vaistų, o nuo gyvenimo būdo korekcijos. Jei pacientas turi antsvorį, blogai maitinasi, koreguojant gyvenseną kraujospūdį galime sumažinti 20–30 mmHg. Vaistus galbūt teks vartoti, bet koreguojant gyvenseną jų gali nebereikėti“, – sakė A. Berūkštis.
Negydant hipertenzijos gyvenimo trukmė sutrumpėja, o kokybė – suprastėja. Gydytojas perspėja, kad hipertenzija nėra tokia nekalta liga, kaip daugumai atrodo.
Jauniems žmonėms gydytojas pataria kraujospūdį tikrintis bent kartą per metus mediko kabinete. Vyresniems žmonėms, ypač turintiems rizikos faktorių, tą daryti reikia dažniau, o sergantiems arterine hipertenzija kraujo spaudimo aparatą reikėtų turėti namuose.
