„Mėnesio sąskaitos vidurkis yra maždaug 300 Eur kiekvienam butui (…). Gal mes net nebūtume supykę dėl tų remonto darbų, jeigu viskas būtų žmogiškai: jeigu būtume informuoti, jeigu būtų sąmata nurodyta, kažkoks viešasis pirkimas, konkursas“, – sako jauna moteris.
Šio nedidelio daugiabučio gyventojai sąskaitų kol kas nemoka, motyvuodami tuo, kad brangus remontas pradėtas staigiai, be jų pritarimo. Gyventojai jau perspėjami dėl antstolių.
Moteris, kurios pensija siekia 350 Eur, skaičiuoja, kiek jau yra skolinga.
„Išstatė sąskaitą 660 Eur, o iš kur aš galiu sumokėti? Nieko: jokių susirinkimų nebuvo, va, tik sąskaita. Čia gi infarktą galima gauti“, – jaudinasi viena senjorė.
Gyventojai teigia, kad supratimo nesulaukė.
„Pirmą kartą kai paskambinau, žinote, ką pasakė vietoj to, kad paguostų: tai čia ne pabaiga, septynis mėnesius mokėsite“, – sako viena iš namo gyventojų.
Anot savivaldybės, skubus remontas būtinas.
„Jeigu yra nustatytas defektas ir ekspertų išvada, kad kažkokia konstrukcija yra avarinės būklės, administratorius neprivalo šaukti susirinkimo, tiesiog privalo paskelbti, kad bus atliekami darbai, prieš tris darbo dienas. Tai paprasčiausiu būdu iškabinamas skelbimas“, – komentavo savivaldybės būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys.
Administratorius sako tinkamai pranešęs apie darbus.
„Gyventojai prieš darbų pradžią buvo informuoti Administravimo nuostatų nustatyta tvarka, iškabinant skelbimus. Ir informacija skelbiama įmonės internetinėje svetainėje“, – teigia bendrovės „Rasų valda“ direktorius Sigitas Banionis.
Žmonės savo ruožtu piktinasi, kad nors skelbimai kabo, bet kai kurie – ne jų namo adresu.
Savivaldybei atstovaujantis M. Žvinklys sako, kad gyventojai greičiausiai nebuvo informuoti.
„Jeigu ir buvo, tai, matyt, ne visi, nes priešingu atveju nebūtume gavę skundų. Ir yra eksperto išvada, kad ta perdanga praktiškai bet kuriuo metu gali įgriūti“, – kalba jis.
Tiesa, savivaldybė mato kitą bėdą: avarinė būklė nustatyta tik dabar. Pasak jos atstovų, namo konstrukcijos privalo būti apžiūrimos reguliariai.
„Įstatymas numato, kad tokiems dideliems darbams yra tvirtinami ilgalaikiai planai, dvejų ir daugiau metų. Reiškia, administratorius, matydamas namo techninę būklę, jis sudaro ilgalaikį planą, teikia gyventojams tvirtinti. Ir yra kaupiamos lėšos. Tokio ilgalaikio plano, matyt, nebuvo“, – konstatuoja M. Žvinklys.
Tuo metu „Rasų valdos“ vadovas teigia, kad gyventojai nelinkę palaikyti ilgalaikių planų.
„Ekspertizė gauta sausio mėnesį. Kadangi tai privalomi darbai, todėl traukti šį darbą į ilgalaikį planą nebuvo prasmės, nes jiems gyventojų pritarimas nereikalingas. Be to, šio namo gyventojai, kaip ir kitų namų gyventojai (kaip rodo praktika), dažniausiai nepritaria ilgalaikiam planui, tai yra, nenori kaupti pinigų bendro naudojimo objektų remontui“, – sako S. Banionis.
Avarinės būklės perdanga – virš savivaldybės socialinio buto.
„Vadovaujantis Bendro naudojimo objektų aprašu, visas bendro naudojimo perdangos remonto išlaidas apmoka visi butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimam naudingam plotui“, – tęsia S. Banionis.
Gyventojai jau turėjo karčios patirties su remontais: sumokėjo 800 Eur ir turi pašiūrę, paramstytą lentomis į lauko tualetą.
Dabar žmonės ieškos advokato.
„Mums reikia teisininko pagalbos, nes kitaip nei savivaldybė mums nepadeda, nei vartotojų teisės, į kurias kreipiausi, skambinau“, – sako jauna moteris.
Anot savivaldybės, esama daug panašių gyventojų skundų dėl administratorių.
„Jeigu darbai būtų planuojami, jeigu būtų visiems aiškiai išaiškinama, kaupiamos lėšos, – nebūtų to streso“, – mano M. Žvinklys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad panašiais atvejais gaunantieji mažas pajamas gali kreiptis paramos į savivaldybę.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
