Daugiatūkstantinės Rusijos pajėgos ir toliau nesiskaito su gyvosios jėgos ir karinės technikos nuostoliais, ir bando savo kariuomenės skaičiumi bei masiniais bombardavimais pasiekti miestus Donbase.
Savo ruožtu ukrainiečiai demonstruoja, kaip jiems sekasi naudoti amerikietiškas haubicas prieš rusų techniką šiame fronte. Žinoma, vaizdai pridengti pagal karinės cenzūros taisykles. Kita vertus, ukrainiečiai gavo ne tik amerikietiškas haubicas, bet ir nemažai sovietinės gamybos tankų bei kitos karinės technikos, kurią sėkmingai naudoja rytiniame fronte prieš tokius pačius rusų tankus.
Dėl tokių aršių kovų apie Severodonecką, o rusai labai nori jį užimti, taip pat, kaip ir kitus Donbaso miestus, ukrainiečiams tenka evakuoti visus vietos gyventojus – net garbingo amžiaus pensininkus, kurie visai nenori to daryti ar tiesiog neturi tam jėgų.
„Viskas blogai – namai sugriauti, labai blogai. Mano name viskas suvirto į vidų. Iš pradžių kai apšaudė, tik langai išdužo, o tada trys smūgiai į namą ir viskas sugriuvo“, – sakė evakuotoji Lidija Nikolajevna.
Ukrainiečiai priversti evakuotis, nes rusai, negalėdami įveikti mobilių, prieštankinėmis raketomis ginkluotų Ukrainos karių, tiesiog viską sulygina su žeme naudodami salvinius nevaldomų raketų įrenginius.
„Ten dabar baisu. Mes išvykome, apšaudant raketomis. Jie paprasčiausiai šaudė raketomis – net nežinau, kur jie taikėsi, bet jos buvo nukreiptos į civilius žmones. Jos sproginėjo ir tai buvo siaubinga, labai baisu“, – pasakojo Tatiana Kravstova iš Siversko.
„Po to tie savanoriai pasakė: „Greičiau į mašiną“, – sakė jos sūnus.
Šie žmonės prisidės prie tų, jau daugiau kaip 12 mln. ukrainiečių, kuriuos Putino karas pavertė pabėgėliais savo šalyje.
„Tai siaubinga. Karas baisus, nėra nieko baisesnio už karą. Galima iškentėti badą, galima ištverti šaltį, bet karą – labai sunku išgyventi“, – sakė Dima Molčan iš Siversko.
Ukrainos karinė vadovybė pripažįsta, kad artimiausios kelios savaitės ar net mėnesiai Ukrainos rytuose ir pietuose bus labai nelengvi, nes rusai trūks-plyš sieks užgrobti visas Donecko ir Luhansko sričių žemes.
Taip pat – išlaikyti Chersono sritį bei galbūt pulti Zaporyžės srityje, o gal net išdrįs išlaipinti desantą prie Odesos ir užimti šį strategiškai svarbų miestą bei uostą, bet Kyjive atkreipia dėmesį į tai, kad ryžtingomis Ukrainos karių pastangomis jau pavyko pasiekti persilaužymą pustrečio mėnesio trunkančiame kare.
„Šiame pirmajame etape Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė ryžtingą smūgį priešui ir ši pirmoji fazė baigėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergale, nes priešas nepasiekė savo tikslų. Po didvyriškos gynybos Kyjive ir jo regione, karas iš esmės pereina į kitą fazę, nes priešas yra priverstas pasirinkti kitokius tikslus ir įgyvendinti kitokią taktiką bei strategiją kare su Ukraina“, – sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.
Taigi, Ukraina tikisi atsilaikyti pietų ir rytų frontuose, o Kremliaus režimas didžiąją dalį savo pinigų vis dar uždirbantis iš prekybos nafta, skubiai derina savo planus su kitais naftos eksportuotojais. Nuvykęs prie Persijos įlankos Omane, ministras Lavrovas taip apibūdino dabartinę Kremliaus politiką kare su Ukraina:
„Mūsų energijos išteklių pirkėjų pakanka, dirbsime su jais, o Vakarai tegul moka gerokai daugiau nei anksčiau mokėjo Rusijos Federacijai ir tegul jie aiškina savo gyventojams, kodėl jie turėtų tapti neturtingesni“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Savo ruožtu Vakarų šalys vėliausiai po metų planuoja įvesti visišką embargą rusų naftai ir dujoms. Šie planai gali būti ir paspartinti, nes „Gazprom“ įvedė sankcijas vokiečių dujų kompanijai „Gazprom Germania“, kurios valdymą perėmė Vokietijos vyriausybė, nes rusai visai nesiruošia pildyti Vokietijoje esančių ir jų valdomų dujų saugyklų.
„Praeitą naktį Putinas paskelbė dekretą, kad Europos dujų tiekėjams nuo šiol Rusija taikys sankcijas. Vokietijoje tai paveiks „Gazprom“ ir jos antrines įmones, o tai reiškia, kad kai kurios dukterinės įmonės dabar nebegaus dujų iš Rusijos, tačiau rinka siūlo kitas alternatyvas“, – komentavo Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habecas.
Vokietija yra didžiausia rusiškų dujų pirkėja – jos vis dar sudaro apie 35 proc. visų Vokietijoje suvartojamų dujų.
„Taigi, ponios ir ponai, pamatėme, kad ginčas dėl energijos tampa ginklu ir kad ekonominiame konflikte energijos korta gali būti panaudota itin šiurkščiai“, – akcentavo R. Habecas.
Kita vertus, griežtai nuo Kremliaus nusisukusi ir Ukrainą padedanti apginkluoti Vokietijos socdemų, liberalų ir žaliųjų koalicinė vyriausybė jau paskaičiavo, kad jei iki metų galų pavyks paleisti bent du iš planuojamų keturių suskystintų dujų importo terminalų, Vokietija jau galėtų žiemą išsiversti be rusų dujų, nors tam reikėtų pataupyti elektros energiją ir šilumą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Vyksta Specialiųjų operacijų pajėgų tarptautinės pratybos
Specialiųjų operacijų pajėgos mokėsi atremti priešo atakas ore, vandenyje ir ant žemės. Karininkai sako, kad taktikos gerokai pasikeitė matant, kaip vyksta karas Ukrainoje. Tikimasi, kad sąjungininkų specialiosios pajėgos užsiliks Lietuvoje ir po pratybų.
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritorijoje rastas pasislėpęs separatistų lyderis. Specialiųjų operacijų pajėgos šturmuoja pastatą.
„Šita vieta buvo užblokuota mūsų karių – tiek snaiperių, tiek buvo motociklai-keturračiai. Tuo pačiu metu mūsų sąjungininkų aviacija suteikė mums ugnies pranašumą ir siurprizą. Mūsų kariai šturmo metu juos nukovė arba sulaikė“, – spaudos konferencijoje pratybas komentavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų vadas Mindaugas Mažonas.
Taip Lietuvoje vyksta specialiųjų operacijų pajėgų tarptautinės pratybos. Tikslas – atremti priešą sausumoje, ore ir jūroje. Taktines operacijas atliko Ispanijos karališkųjų oro pajėgų bei Čekijos karinių oro pajėgų naikintuvai ir Didžiosios Britanijos kariuomenės sraigtasparniai.
Pratybos vyksta Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, nes esą kilus grėsmei, ši vieta būtų vienas iš taikinių.
„Ukrainoje matome, kaip svarbu energetika ir energetinis saugumas. Šis objektas taip pat yra vienas iš strateginių karo atveju“, – sakė M. Mažonas.
Kariuomenės vadas sako, kad vykstant karui Ukrainoje, kariuomenė keičia taktiką.
„Turime kariuomenę, ginkluotąsias pajėgas ruošti aukšto intensyvumo karui – tokiam karui, kokį matome Ukrainoje“, – komentavo kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Mokantis iš Ukrainos, didesnis dėmesys skirtas dronams – gynybai prieš juos ir panaudojimui puolimui.
„Kovojant prieš technologiškai pažangų priešą, yra būdų, pasinaudojant siurprizu, greičiu ir technologijomis, pasiekti santykinį pranašumą, ir taip įveikti priešą, kaip mes matėme Ukrainoje, ypač pirmose fazėse, pirmąjį mėnesį, kai buvo labai daug įvykių – kai mažesnės pajėgos pažeidžia didžiules Rusijos tankų kolonas“, – sakė M. Mažonas.
Pasak kariuomenės vado, NATO valstybės ir sąjungininkės mato Lietuvą kaip pagrindinę erdvę treniruojantis atremti priešo agresiją.
„Šitos valstybės pasirenka mūsų regioną, mūsų valstybę ir pagrindinį fokusą mato, kad reikia treniruotis čia, šitoje vietovėje, įprasti šioje vietovėje veikti, įprasti su mūsų pajėgomis“, – paaiškino V. Rupšys.
Kariuomenės vadas tikisi, jog sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgos užsiliks Lietuvoje ir po pratybų. Lietuvoje jau septynerius metus be pertraukų dislokuotos JAV specialiosios pajėgos.
„Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks. Čia yra ne tik treniruotės pagrindinis aspektas, bet taip pat ir laikinas arba ilgalaikis kai kurių pajėgų dislokavimas“, – teigė V. Rupšys.
Kokios pajėgos gali užsilikti Lietuvoje, kol kas neatskleidžiama. Šios tarptautinės pratybos yra didžiausios regiono istorijoje – dalyvauja pačios aukščiausios parengties specialiųjų operacijų pajėgos iš penkiolikos šalių.
Visą LNK reportažą apie pratybas žiūrėkite čia:
