Prieš tai stipriausias žemės drebėjimas buvo užfiksuotas 2021 metų rugpjūčio 25 dieną ir siekė maždaug 4,2 balo, praneša NASA.

Zondas „InSight“ į Marsą buvo pasiųstas su itin jautriu seismometru, kurį parūpino Prancūzijos Nacionalinis kosmoso studijų centras (Centre National d’Études Spatiales, CNES), kad jis padėtų ištirti planetos gelmes. Seisminėms bangoms sklindant per Marso plutos, mantijos ir branduolio medžiagas, jos pakinta taip, jog seismologai gali jas išanalizuoti ir nustatyti šių sluoksnių gylį bei sudėtį. Tai, ką mokslininkai sužino apie Marso sandarą, gali padėti jiems geriau suprasti, kaip formavosi kiti uolingi pasauliai, tarp jų ir Žemė bei Mėnulis.

5 balų stiprumo žemės drebėjimas yra vidutinis, palyginus su Žemėje jaučiamais drebėjimais, tačiau jis beveik pasiekė viršutinę požeminių smūgių stiprumo ribą, kurią mokslininkai tikėjosi užfiksuoti Marse per „InSight“ misiją. Mokslininkų komanda toliau analizuos šį drebėjimą, kad išsiaiškintų tokias detales kaip jo vieta, šaltinio pobūdis ir tai, ką jis gali atskleisti apie Marso vidų.

Marse užfiksuotas stipriausias žemės drebėjimas matavimų istorijoje.

„Nuo 2018 metų gruodžio, kai nuleidome šį seismometrą, laukėme „to didžiojo drebėjimo“, – sakė „InSight“ pagrindinis tyrėjas Bruce`as Banerdtas iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pietų Kalifornijoje, vadovaujančios šiai misijai. – Šis drebėjimas tikrai leis pažvelgti į šią planetą kaip joks kitas [drebėjimas]. Mokslininkai dar daugelį metų analizuos šiuos duomenis, kad sužinotų apie Marsą naujų dalykų“.

Marse užfiksuotas stipriausias žemės drebėjimas matavimų istorijoje.

Stiprus žemės drebėjimas buvo nustatytas tuo metu, kai zondui „InSight“ kyla naujų iššūkių, susijusių su saulės baterijomis, kurios užtikrina energiją šiai misijai. Kadangi dabartinėje „InSight“ buvimo vietoje Marse yra prasidėjusi žiema, ore sklando daugiau dulkių, kurios uždengia Saulės spindulius. 2022 metų gegužės 7 dieną marsaeigiui prieinama energija nukrito šiek tiek žemiau ribos, nuo kurios įsijungia saugusis režimas, kai erdvėlaivis sustabdo visas savo funkcijas, išskyrus būtiniausias. Ši reakcija skirta tam, kad apsaugotų zondą, ir gali pasikartoti, nes turima energija pamažu senka.

Po to, kai 2020 metų pabaigoje zondas pasiekė pradinius mokslinius tikslus ir užbaigė savo pagrindinę misiją, NASA nusprendė ją pratęsti iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Šaltinis:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją