„Daug rūkančio keturiasdešimtmečio oda gali priminti ir nerūkančio septyniasdešimtmečio odą. Oda yra tas organas, kuris pirmas išduoda aplinkiniams apie šį žalingą įprotį“, – pranešime žiniasklaidai sako Sapiegos klinikos gydytoja dermatovenerologė Emilija Burokaitė.

Cigarečių dūmuose – kenksmingų medžiagų koncentratas

Cigarečių dūmuose yra daugybė įvairių cheminių medžiagų, kurios įkvepiamos patenka į mūsų kraujotaką, o išpučiami dūmai tiesiogiai žaloja odos paviršių. Taip pat rūkymas sutrikdo odos atsinaujinimo procesus.

„Yra duomenų, kad rūkančių žmonių odoje už odos karkaso sudarymą atsakingų baltymų, pavyzdžiui, kolageno ir elastino, gamyba sumažėja iki 40 proc., taip pat sutrikdoma ne tik gamyba, bet ir suintensyvėja karkasinių baltymų skaidymas. Todėl sumažėja odos elastingumas, oda suglemba, tarsi nutįsta. Kartu išryškėja odos nelygumai, raukšlelės, ypač aplink lūpas ir akis. Dėl prastėjančios odoje esančių fibroblastų funkcijos lėtėja ir odos gijimo procesai“, – kalba E. Burokaitė.

Odą veikia ir neigiamas rūkymo poveikis kraujotakai. Audiniai blogiau aprūpinami deguonimi ir kitomis medžiagomis, todėl oda įgauna pilkšvą atspalvį. Dėl cigarečių dūmuose esančių toksiškų medžiagų gali paūmėti bei dažniau varginti ir lėtinės odos ligos, tokios kaip aknė, psoriazė ir kitos.

Pasak gydytojos, pasyvūs rūkymas taip pat yra kenksmingas mūsų odai, gal net kenksmingesnis. Taip yra todėl, kad išpučiami dūmai yra labiau koncentruoti, taip pat nėra bent kiek apsaugančio cigaretės filtro. Tokiu būdu nikotino, dervų, anglies monoksido koncentracijos gali būti net du kartus didesnės.

Atitaisyti sunku, bet įmanoma

Odos atsinaujinimo procesai sutrikdomi tik pradėjus rūkyti, tačiau pastebėti tai galima ne iš karto. Poveikio stiprumas priklauso nuo surūkytų cigarečių skaičiaus: kuo daugiau cigarečių per parą žmogus surūko, tuo sparčiau sensta jo oda.

Kosmetika, senėjimas

„Deja, net ir metus rūkyti, odos pažeidimus atitaisyti yra labai sunku, o kartais net ir neįmanoma, nes mūsų oda glemba ir raukšlėjasi veikiama ir amžiaus. Gera naujiena yra ta, kad galima užkirsti kelią tolimesniam ankstyvam senėjimui. Metus rūkyti, oda senėjimo procesams tampa atsparesnė“, – sako E. Burokaitė.

Rūkymas yra priklausomybė, su kuria kovoti gali būti sunku. Įprasti būdai, padedantys mesti rūkyti, yra medikamentai rūkymo nutraukimui ir rūkymo nutraukimo simptomams malšinti bei kognityvinė elgesio terapija. Specialistai mokomi paskirti vaistus ar pakaitinę nikotino terapiją norinčiam mesti rūkyti žmogui, taip pat patarti negalintiems iš karto mesti rūkyti pereiti į mažesnės žalos strategiją, prie kaitinamojo tabako ir kitų bedūmių tabako gaminių, kurie sukelia mažesnę žalą nei įprastos cigaretės.

Gydytoja dermatovenerologė E. Burokaitė sako, kad motyvacija toliau neberūkyti gali atsirasti ir matant grožio procedūrų rezultatus. Jau atsiradusioms raukšlelėms ar pigmentinėms dėmėms gali padėti įvairios odos priežiūros priemonės ir gydomosios procedūros.

„Buvusių rūkalių odos priežiūros rutinoje turėtų atsirasti vietiniai retinoidai ir antioksidantai, tokie kaip vitaminas C ar E. Norint ryškesnių rezultatų, rekomenduojami cheminiai šveitimai, injekcinės procedūros, pavyzdžiui, biorevitalizacija ar redermalizacija, bei lazerinės odos atjauninimo procedūros“, – pasakoja E. Burokaitė.

Taip pat būtina kasdien naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

Saulė kenkia ne mažiau nei cigaretės

Apie saulę gydytoja dermatovenerologė negali pasakyti nieko gero lygiai taip pat, kaip ir apie rūkymą.

Saulės spinduliai labiausiai atsakingi už odos senėjimo procesus. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad saulė kenkia tik aktyviai deginantis, tačiau užmirštama, kad ji pavojinga ir visą dieną sėdint biure prie lango ar vairuojant automobilį, todėl nuo saulės rekomenduotina saugotis ištisus metus.“

„Įvairios studijos sako, kad, būnant saulėje ilgiau nei 5 valandas, odai galima pakenkti labiau nei rūkant. O blogiausia, ką galime padaryti mūsų odai, tai mėgautis šiais žalingais malonumais kartu“, – priduria E. Burokaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją