– Ar tikrai, nuoširdžiai, yra tokių žmonių, kurie tiki tokiomis sąmokslo teorijomis, pavyzdžiui, kad pasaulį valdo driežažmogiai, kad Žemė yra plokščia, o kad skiepai mus visus anksčiau ar vėliau pavers robotais?
Dr. A. Kairys: – Tikrai rasime žmonių, kurie tiki kiekvienu iš išvardytų dalykų.
– O ar įmanoma pakeisti labai giliai įtikėjusio sąmokslo teorijomis žmogaus nuomonę?
Dr. A. Kairys: – Turint neriboto laiko ir specifiškai sėkmingas sąlygas – taip. Bet jei kalbėsime apie realistiškesnius dalykus, tai labai tvirto sąmokslo teorijos šalininko nuomonės mes lengvai pakeisti negalėsime.
– Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume sąmokslo teorijų plitimą?
Dr. A. Kairys: – Pirmiausia reikia kvestionuoti savo pačio įsitikinimus daugelyje sričių. Tai labai sunki, nemaloni užduotis. Kitas dalykas, ką aš siūlau – išeiti už burbulo, t. y. tyčia, sąmoningai, specialiai skaityti, klausyti ir domėtis ir ta puse, kuri atrodo visiškai „fe“ (net pykinanti – red. past.), kuri visiškai nesutampanti su jūsų nuomone. Ir tada gali pamatyti, kiek plačiai skirtingos yra nuomonės ir tuo pačiu nebūti netikėtai pagautam įtikinamai skambančios sąmokslo teorijos, kuri atplaukia iš kažkokio socialinio tinklo pakraščio.
– Kaip gimsta sąmokslo teorijos?
Dr. A. Kairys: – Sąmokslo teorijų atsiradimą galime aiškinti įvairiais būdais. Tačiau man priimtiniausias atrodo iš evoliucinės psichologijos pusės. Jis aiškina vieną paprastą dalyką, kad sąmokslo teorijos nėra kažkuo išskirtinis reikalas – iš esmės tai yra įsitikinimas, kad žmonių grupė susimokė veikti prieš mus ir dar galvoji, kad tai kažkokia galinga, slapta grupė. Panašus manymas būtų galvoti, jog kaimynai piktybiškai šiukšlina į mūsų balkoną. Psichologine prasme konstrukcija yra ta pati. Bet iš kur tai atsiranda? Visų pirma iš to, kad žmonės yra itin efektyvūs informacijos apdorotojai, kad ir kaip tai atrodytų paradoksalu. Kitaip sakant, žmonės labai lengvai pastebi sutapimus, pavyzdžiui, kad kažkas pasikartojo keletą kartų, ir, matyt, jiems atrodo, kad tai turi labai didelę prasmę. Todėl iš to kyla daugybė ir įvairių neracionalių įsitikinimų. Pavyzdžiui, daugelis prietarų turi panašią kilmę.
Kitas svarbus dalykas, jog mes esame socialiniai padarai. Tai reiškia, kad vienas iš svarbiausių dalykų, į ką mes galime kreipti dėmesį, tai į tai, kaip mums sekasi grupėje, t. y. ar nėra grėsmės būti išstumtiems iš šitos grupės. Ir sukryžminus tuos du dalykus – atsitiktinumų pastebėjimą ir jautrumą grupiniams procesams bei pridėjus tai, kad kartais atsiduriame padėtyje, kai ieškome atsakymų į mums rūpimus klausimus, taip gimsta įvairios teorijos, kurių dalis akivaizdžiai yra sąmokslo teorijos. Jos neturi jokio realaus pagrindo ir tai yra atsitiktinių sutapimų pastebėjimas, kuris yra susietas su kažkokia grupine dinamika.
– Kodėl vienomis sąmokslo teorijomis žmonės įtiki, o kitomis – ne? Tarkime, net ir pačios absurdiškiausios, pavyzdžiui, kad „koronavirusas plinta per 5G“ arba, kad „Žemė yra plokščia“ paplinta visame pasaulyje.
Dr. A. Kairys: – Nėra vieno vienintelio faktoriaus – jų yra įvairių. Pradedant nuo to, kas tas sąmokslo teorijas platina – kiek įtakingi žmonės ar grupės pasinaudoja šita sąmokslo teorija, kiek skiria pastangų tam daryti iki to, kiek tai remiasi į ankstesnius įsitikinimus. Pavyzdžiui, viską, kas susiję su vakcinacija, turi ilgą „nuostabią“ istoriją nuo pat vakcinų atsiradimo. Ir yra labai lengva statyti naują sąmokslo teoriją ant senosios pamatų. Be to, žmonės yra jautrūs ir gana priešiški bet kokiam pokyčiui visuomenėje ir tuo pačiu bet kokiam naujam išradimui – tai ir 5G, tai ir naujo tipo vakcinos, nauji socialiniai tinklai ir bet kas kito. Todėl iš tokių dalykų lengviau gimsta sąmokslo teorijos. Galiu lažintis, kad jei pažiūrėtume į mikrosąmokslo teorytes, kuriomis tiki 3-5 žmonės, mes rastumėme įspūdingų dalykų. Tik tiek, kad jos mūsų nepasiekia, nes tai buvo bendra tik tiems 3-5 žmonėms.
– Kalbant apie pokyčius visuomenėje, tai pandemijos metu jie buvo visame pasaulyje. Kokios naujos tendencijos buvo pastebėtos per pandemiją?
Analitikė A. Eidimtaitė: – Pandemija daugeliui žmonių visame pasaulyje buvo neįprastas ir nepažintas dalykas. Juk prasidėjus pandemijai užsidarė valstybių sienos, žmonės turėjo užsidaryti namuose, o ir apie patį virusą kurį laiką turėjome pakankamai nedaug informacijos. Visa tai lėmė, kad sąmokslo, arba konspiracijos teorijos pradėjo sklisti gerokai aktyviau ir ypač socialiniuose tinkluose.
Dažnai žmonės susidūrę su nepažįstama situacija ieško atsakymo, kodėl visa tai vyksta. Kaip ir minėjau, pandemijos pradžioje tų atsakymų nebuvo tiek daug. Be to, ne visi žmonės ramiai priima tai, jog tam tikro viruso plitimas gali lemti tokius didelius pokyčius jų asmeniniame gyvenime. Ką mes matėme konspiracijos teorijose, susijusiose su COVID-19, tad tai apima pagrindinius būdingus ir su sąmokslo teorijomis susijusius bruožus, tam tikrus scenarijus. Kaip pavyzdžiui, neva tam tikras globalus elitas siekia piktavališkų tikslų.
Taip pat buvo matoma, kad konspiracijos teorijose buvo kalbama, neva valstybių vyriausybės slepia tam tikrą informaciją apie esamą situaciją ir kad visa tai yra nukreipta prieš piliečių asmeninę gerovę ir sveikatą. Tiesa, vienintelis, ko nebuvo konspiracijos teorijose pandemijos kontekste, tai kalbų apie nežemiškos gyvybės formas, apie kurias įprastai būna kalbama konspiracijos teorijose. Taip pat galima pastebėti, kad pandemija paskatino globalų plitimą – tos pačios sąmokslo teorijos pastebimos daugelyje šalių. Tai pat buvo pastebima, kad Lietuvoje plintančios sąmokslo teorijos buvo verčiamos iš anglų, prancūzų, vokiečių kalbų. Tai yra todėl, kad informaciją platinti ir ją versti į nacionalines kalbas nėra sudėtinga.
– Ar teisinga būtų teigti, kad sąmokslo teorijų daugėja? Ar taip gali pasirodyti, nes aktyvėja jų skleidėjai. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai net patys racionaliausi žmonės „palūžta“ ir ima dalintis pačiomis neįtikėtiniausiomis sąmokslo teorijomis.
Analitikė A. Eidimtaitė: – Nedrįsčiau teigti, kad daugėja sąmokslo teorijų, nes vienokia ar kitokia konspiracijos teorija visuomet gyvuoja socialinėje erdvėje, o kadangi pandemija paveikė visą pasaulį, tai ir tos sąmokslo teorijos plito aktyviau ir plačiau. Be to, konspiracijos teorijos turi tendenciją prisitaikyti prie įvykių – pavyzdžiui, Billas Gatesas, Henry Kissingeris, George'as Sorosas ir kiti įtakingi asmenys dar prieš pandemiją konspiracijos teorijų šalininkų ir skleidėjų buvo įvardijami kaip tas minėtas piktavališkas elitas, kuris siekia pakenkti.
Tad COVID-19 kontekste jie buvo pradėti kaltinti tuo, kad specialiai „sukėlė virusą, jog turi tikslą įvesti karantiną, kad būtų įvestas 5G ryšys“ ir pan. Taip pat ir su antivakserių judėjimu – jis taip pat nėra naujas, tačiau pandemija padėjo jam reikštis daug aktyviau, kadangi visas pasaulis susidūrė su situacija, kuomet vakcinos buvo vienas iš pagrindinių kovos su šia pandemija būdų.
– Ar tikrai yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad pasaulį valdo driežažmogiai, Sorosas, kuris neva vienas mus visus gali valdyti, kad Žemė plokščia ir kad skiepai mus visus anksčiau ar vėliau pavers robotais. Ar įmanoma tuo tikėti?
Dr. A. Kairys: – O kodėl ne? Žmonės tiki pačiais įvairiausiais dalykais. Rasime žmonių, kurie tiki kiekvienu iš išvardytų dalykų ar net keliais jų kartu paėmus ir net tokiais dalykais, apie kuriuos mes nė nesusimąstome. Yra žmonių, kurie tas sąmokslo teorijas priima dalina, o kiti jas atmeta. Ir drįsčiau pasakyti dar vieną labai baisų dalyką, kad kiekvienas iš mūsų tiki, ar bent dalinai, kažkokia sąmokslo teorija. Sąmoklo teorija savo struktūra yra niekuo neišskirtinis įsitikinimas, tik tiek, kad jis sukelia didžiulius socialinius padarinius.
– Ar į sąmokslo teorijų atsiradimą gali įsikišti Lietuvai priešiškos valstybės? Ar esate pastebėję, kad iš vienos ar kitos valstybės ateina tokios dezinformacijos ar melagienų srautas? Pavyzdžiui, galima pastebėti, kad tokios informacijos ateina iš šaltinių rusų kalba. Ar tai yra tendencija?
Analitikė A. Eidimtaitė: – Reikėtų atskirti, kas yra dezinformacija, o kas yra konspiracijos teorijos. Su COVID-19 mes matėme nemažai dezinformacijos iš prokremliškos žiniasklaidos, kurią skatinama skleisti socialinėje erdvėje, taip pat galime įtarti ir „trolių“ veiklą. O kalbant apie konspiracijos teorijas, tai pačius kūrėjus surasti gali būti labai sunku arba net neįmanoma. Galbūt dažniau galima atsekti tam tikrą įvykį kaip pradžią. Nes tos sąmokslo teorijos yra painios, skirtingose socialinėse grupėse gali skirtis tam tikri aspektai. Tad galima įvardyti, kad konspiracijos teorijos kuriasi kaip folkloras. Kalbant apie tam tikrų valstybių kišimąsi, norėčiau pabrėžti ne pačios sąmokslo teorijos kūrimą ar atsiradimą, o sklaidą.
Socialinėse medijos reikia atkreipti dėmesį į bot'ų ir trolių veiklą, nes tų nedraugiškų valstybių siekis yra didinti visuomenės susiskaldymą, nepasitikėjimą nacionalinėmis vyriausybėmis ir jų veikla. Tai daroma komentuojant po tam tikrais feisbuko įrašais, kur skleidžiamos konspiracijos teorijos, kad kuo daugiau žmonių pamatytų šią informaciją. Vis dėlto tam, kad sužinotume, kokią įtaką turi priešiškos valstybės platinant konspiracijos teorijas, reikia išsamaus tyrimo, o atpažinti trolių ir bot'ų veiklą nėra lengva ir tam reikia nemažai įrankių.
– Ar sąmokslo teorijomis žmonės tiki, nes jiems neužtenka žinių? Pavyzdžiui, mokslo žinių. Jei žmonės žinotų, kaip veikia imunitetas ar skiepai, gal žmonės neįtikėtų tomis sąmokslo teorijomis, kurios akivaizdžiai parodo šitų žinių trūkumą?
Analitikė A. Eidimtaitė: – Manau, kad čia veikia psichologinis faktorius. Kalbant apie COVID-19 pandemiją, kai žmonės atsidūrė nežinomybėje ir siekė paaiškinti dalykus apkaltinant kažką. Konspiracijos teorijose dažnai siekiama kažką apkaltinti ir žmogus atsiduria tam tikros aukos pozicijoje.
Dr. A. Kairys: – Kalbant apie faktus ir patikėjimą, tai turime atsiremti į keletą dalykų. Sąmokslo teorijos vienu metu dažnai būna ir paprastos, ir sudėtingos. Paprastos dėl to, kad labai paprastai paaiškina labai sudėtingą reiškinį. Tarkime, su COVID-19 susijusios sąmokslo teorijos. Tai hipersudėtingas reiškinys, kuris yra susijęs su daug kuo – tai ir pati pandemija, viruso plitimas, viruso mutavimas, vakcinų kūrimo subtilybės, naujo tipo vakcinos ir kt. Tačiau konspiracijos teorijose tai paaiškinta ypač paprastai: Gatesas susimokė su Sorosu ir siekia visus išžudyti ir pan.
Tačiau kokius faktus žmogus turi žinoti, kad jis tuo nepatikėtų? Ar mRNR vakcinos sukūrimo ir veikimo ypatumus? Aš pats nedrįstu pasakyti, kad žinau. Aš, tiesą sakant, nežinau. Taip, aš turiu bendrą suvokimą apie vakcinas ir dažniausiai tai yra lydima bendro įsitikinimo, kad vakcina yra gerai. Tačiau, kuo šitas vakcinos tipas skiriasi nuo kitų, žino tikrai nedaug žmonių. Ir dėl to tampa nesunku manipuliuoti. Jei paimtume kitas sąmokslo teorijas – kad Žemė plokščia, kad Mėnulis yra holograma, driežažmogiai Žemėje ar kažkas kito, tai taip pat reikalauja žinių ir dar iš skirtingų mokslų. Ir, pavyzdžiui, kas yra smagu su „plokščia Žeme“, kai pažiūri plokščios Žemės šalininkų filmukus, tai jie pateikia „įrodymus“.
Ir tada turi turėti truputį daugiau, nei bazines žinias, kad suprastum, kurioje vietoje yra daroma klaida – pavyzdžiui, žinoti matavimus, gravitacijos veikimą ir pan. Ir kažkurioje vietoje turi atsiremti į momentą – arba tiki tais pasakymais, arba tu tiki mokslu. Todėl tik faktų žinojimas mūsų neapsaugo, nes faktų žinojimo reikia tokioje gausybėje sričių, kad mes, deja, tampame pažeidžiami vienoje ar kitoje vietoje.
– Kalbant apie sąmokslo teorijas, melagienas ir dezinformaciją dažnai yra minimas „susikalbėjimas“. Kaip tai gali būti pasiekta, jei viena pusė atsisako tikėti faktais ir moksliniais argumentais ir vis vien mano, kad pasaulį valdo driežažmogiai, Sorosas ir yra užvaldyti tokių neigiamų emocijų. Ar tada yra dar įmanoma susikalbėti?
Dr. A. Kairys: – Iki tam tikro lygio. Mes turime visą spektrą žmonių. Imkime vakcinacijos pavyzdį. Yra tokių, kurie tiki vakcinų galia nekvestionuodami, ir yra tokių, kurie jas absoliučiai jas atmeta. Didžioji dalis žmonių yra daugmaž pasitikintys vakcinomis – tą rodo atliktos apklausos. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kai prasidėjo vakcinacija, du trečdaliai sakė „OK“. Ir turime nedidelį procentą žmonių, kurie vakcinaciją kardinaliai atmeta.
Tačiau šioje vietoje įsitikinimo stiprumas ir galimybė paveikti labai skiriasi. Jei turime žmogų, kuris švelniai abejoja, jį įtikinti bus daug lengviau, negu žmogų, kuris yra kardinaliai priešiškas dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tad manau, kad susikalbėti galime, jei tai nėra kraštutinės pozicijos, pavyzdžiui, kraštutinis vakcinacijos šalininkas su kraštutiniu priešininku, tikėtina, nesusikalbės.
Bet ne tik dėl to, kad priešininkas netiki mokslo argumentais, bet ir kad šalininkas neturės tiek ramaus proto, emocijų kontrolės, noro, laiko, kad jis galėtų nesukeldamas konflikto ir priešiškumo įtikinėti kitą. Ir tikriausiai įvyks didelis konfliktas. Ir jei pažiūrėtume, kaip tai vyksta – į protestus, tada į protestus prieš protestus, į kovas socialiniuose tinkluose mes greičiausiai pamatysime tą momentą, kad bet kokio reiškinio priešininkai su šalininkais dažniausiai susipyksta, o ne bando įtikinti vieni kitus.
– Ar įmanoma pakeisti labai giliai įtikėjusio žmogaus nuomonę?
Dr. A. Kairys: – Priklauso nuo to, kiek laiko ir pastangų tam yra skirta? Turint neribotai laiko ir specifiškai sėkmingas sąlygas – taip, galima pakeisti didžiosios dalies žmonių nuomonę, bet ne visų. Yra įvairių, net ir ekstremalių pavyzdžių iš koncentracijos stovyklų ar Korėjos karo, bet imant realistiškesnį pavyzdį, tai labai įtikėjusio šalininko nuomonės paprastai pakeisti nepavyks. Norint pakeisti nuomonę, tai reikia daryti labai lėtai, labai atsargiai, priimant kito teisę turėti kitokią poziciją, nebandant užversti jį faktų ir prieštaravimų lavina, bandant kelti pagarbią diskusiją ir gerbiant kito žmogaus orumą – metai kiti ir galbūt pakeisime. Žmonių nuomonės keičiasi.
– Kiek tokių giliai įtikėjusių žmonių yra? Ar tai yra labai maža dalis, kuri garsiai rėkia ir dėl to yra gerai matoma ir girdima? Ar vis dėlto tai yra didelė visuomenės dalis?
Analitikė A. Eidimtaitė: – Sunku atskirti, kas yra giliai įtikėjęs. Dažniausiai tai yra mažuma, keletas procentų. Kiti ta sąmokslo teorija tiki dalinai, ji jiems padeda paaiškinti, kodėl įvyko tam tikri pokyčiai jų pačių gyvenime. Ir tų, kurie yra labai giliai įtikėję ir prie kurių reikia prieiti labai atsargiai ir labai lėtai, yra mažas procentas.
Dr. A. Kairys: – Mano spėjimu, tas procentas įtikėjusių yra iki 10 proc. Bet tai yra visiškas spėjimas. Jį darau remdamasis dviem dalykais – apklausomis ir normaliuoju pasiskirstymu. Nes tų radikalių nuomonių yra santykinai nedidelis procentas. Bet čia kalbame ne tik apie sąmokslo teorijas, bet apie tikėjimą skiepais apskritai. Priežastys gali būti potencialiai įvairios – žmonės yra patyrę įvairių išgyvenimų, kažkas patyrė šalutinių reakcijų, turi kažkokių nuogąstavimų ir visa tai susilieja į vieną dalyką. Tai tuos, kurie yra arčiau vidurio, juos įtikinti bus lengviau, tuo tarpu kraštutinių šalininkų turėtume nedidelį procentą, bet jų balsą labai sustiprina socialiniai tinklai.
– Ačiū už pokalbį ir išsamius atsakymus.
