„Aš ateinu į darbą 7 valandą ryto, tada būna penkminutė, susitikimas su gydytojais, pacientų vizitacija, operacinis darbas, pacientų perrišimai. Kiekvieną penktadienį turime seminarus, vyksta mokymasis“, – LNK žinioms pasakojo gydytojas rezidentas.
D. Stauskiui mokytis liko dar metai. Gydytojas svarsto, ar tikrai prailginta rezidentūra duos daugiau naudos. Pasak pašnekovo, motyvuotiems rezidentams laiko rezidentūroje užtenka, o jei mokytis nenori, papildomi metai nepadės.
Be to, labai svarbu, kaip su gydytojais rezidentais elgiasi vyresni kolegos.
„Nepadeda arba numeta savo popierių tvarkymą rezidentams. Tai didelė problema kai kuriose įstaigose, ten rezidentai ateina kaip sekretorės, surašo visus popierius, o į pacientą pasižiūri tik iš tolo“, – kalbėjo D. Stauskis.
Nuo kitų metų rezidentūros studijos pailginamos papildomai pridedant vienerius metus.
„Lietuva tikriausiai yra viena iš paskutinių Rytų Europos bloko šalių, kur rezidentūros programos yra pakankamai trumpos“, – LNK žinioms sakė Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Iki šiol rezidentūros programa trukdavo nuo 3 iki 7 metų. Po pakeitimų ji truks mažiausiai 4, ilgiausiai 7 metus. Ilgiausiai trunkanti specializuotų chirurgų rezidentūros programa nebus keičiama.
„Gydytojai rezidentai negali spėti įgyti kompetencijų, kurios jiems reikalingos. Pavyzdžiui, gydytojai oftalmologai, ausų, nosies ir gerklės gydytojai turi mokėti ir operuoti, ir diagnozuoti, ir gydyti. Matome, kad visas šias kompetencijas jie turėdavo susirinkti per dvejus metus“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Lietuvos medikų sąjūdis kelia ir studijų kokybės klausimą. Be to, Valstybės kontrolės ataskaita, ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose, parodė, kad daugiau nei pusė rezidentų nėra patenkinti studijų kokybe.
„Prailginimas yra gerai, bet ir studijų kokybė turi išlikti. Kviesčiau universitetų atstovus, kurie atsakingi už rezidentūros programų rengimą, truputėlį pasistengti ir tą kokybę suteikti“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Šiuo metu yra 52 rezidentūros studijų programos, pokyčiai palies daugiau nei pusę iš jų. Ilgiau mokysis ir būsimi šeimos gydytojai, vietoje 3 metų, 4 metus.
„Šeimos gydytojų labai daug, bet ir sritis labai aktuali, jie turi dirbti tiek su vaikais, tiek su suaugusiais ar senyvo amžiaus žmonėmis. Reikia tiek terapinių, tiek chirurginių žinių. Tad praktinių įgūdžių įgijimas ir rezidentūros trukmės ilginimas buvo labai lauktas“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentų tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė.
Seimo narys Aurelijus Veryga šį pokytį vertina dviprasmiškai. Pasak jo, dalį rezidentūros studijų ilginti reikia, tačiau ilginant studijas būtina didinti ir atlyginimą – jis nepakankamas, tad rezidentams reikia uždarbiauti pakankamai.
Pasak K. Marcinkevičiūtės, šiuo metu jaunesnysis rezidentas gauna apie 900 eurų „į rankas“, vyresnysis – apie 1000 eurų.
„Pabandykite įsivaizduoti jauną žmogų, kuris tokio amžiaus būdamas, 10 metų studijuodamas, turi būti su nedidelėmis pajamomis“, – sakė A. Veryga.
A. Veryga neatmeta, kad jei algos nesikeis, norinčiųjų būti medikais bus vis mažiau.
„Šiaip medikai Lietuvoje, džiaukimės, yra idealistai, tai prestižinė profesija ir ten stoja tikrai gabiausi“, – kalbėjo A. Veryga.
Tačiau dėl algų gerų žinių rezidentams ministerija kol kas neturi, bet pokyčius žada.
„Bendrai rinkoje gydytojams arba slaugytojams darbo užmokestis gali kilti, gali koreliuoti priklausomai nuo sąlygų. Gydytojams rezidentams jis įrašytas įstatyme, dėl to yra labai sunkiai pajudinamas“, – sakė A. Pečkauskas.
SAM taip pat nustatys, kiek praktikos rezidentai turi įgauti ne didžiuosiuose miestuose, o rajonuose. Dabar vos 1 proc. Vilniaus universiteto ir 3 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų rezidentų rezidentūrą atlieka rajonuose, ne Vilniuje ir ne Kaune.
LNK reportažą galite žiūrėti čia:
