Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga iki 1,5 tūkst. žmonių, miršta apie 1 tūkst. 200.

Ši liga yra ypač klastinga, nes ankstyvosiose stadijose nepasireiškia jokie simptomai. Pasireiškę simptomai dažnai byloja apie ketvirtąją stadiją, kuomet tikimybė pacientui išgyventi artimiausius 4 metus sumažėja vos iki 9 proc.

Išgyvenamumas priklauso nuo stadijos

VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas profesorius Edvardas Danila pasakojo, kad plaučių vėžys yra daugiausia tiek vyrų, tiek moterų mirčių Europos Sąjungoje lemiantis navikas.

Plaučių vėžys

„Kuo šalis tampa labiau išsivysčiusi, tuo plaučių vėžio, kalbant apie vyrus, patrigubėja tiek atvejų, tiek mirčių, o kalbant apie moteris, paketurgubėja. Artimiausiais metais plaučių vėžys taps turbūt dažniausia moterų onkologine mirties priežastimi ir aplenks krūties vėžį“, – Lietuvai prognozavo profesorius E. Danila.

Anot gydytojo, išgyvenamumas, susirgus plaučių vėžiu, priklauso nuo to, kurioje stadijoje jis aptinkamas.

Naujausi duomenys rodo: jeigu vėžys nustatomas ir pradedamas gydyti pirmoje stadijoje, 5 metus išgyvena maždaug 50 proc. susirgusiųjų, o 10 metų – tik apie 30 proc. Vėžį aptikus vėlesnėse stadijose, tikimybė išgyventi 5 metus tėra 9–10 proc. Galimybių tokiam pacientui išgyventi 10 metų beveik nėra jokių.

Ankstyvosiose stadijose nebylus

Problema yra ta, kad ankstyvosiose stadijose aptikti plaučių vėžį, kuriuo suserga ne tik rūkantys žmonės, labai sudėtinga.

„Plaučių vėžys ankstyvosiose stadijose niekaip nepasireiškia kliniškai. Gana tiksliai paskaičiuotas laikotarpis, kiek plaučių vėžys auga organizme – nuo 4 iki 6 metų. Tai yra tas langas, kai mes galime aptikti plaučių vėžį, kol jis dar nepasireiškė kliniškai.

Kai jau jis pasireiškia kliniškai, absoliučiai daugeliu atvejų dažniausiai tai reiškia, kad jis jau yra 4-os stadijos“, – įspėjo profesorius E. Danila, pasisakęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Atrankos programose yra minusų

Profesorius E. Danila sakė, kad ankstyvose stadijoje būtų galima atlikti absoliučią daugumą plaučių atvejų, jeigu būtų vykdoma plaučių vėžio atrankos programa. Tokios programos vykdomos kitose šalyse.

„Bendra tendencija yra tokia, kad nuo 50–55 iki 74 metų, kai kuriose šalyse – ir iki 80 metų, tiriami stipriai rūkantys asmenys. Arba tiriami 50 metų ir vyresni asmenys, kurių rūkymo stažas yra daugiau kaip 20 metų, kai surūkydavo po pakelį cigarečių, ar yra ir daugiau rizikos veiksnių“, – pasakojo gydytojas.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas

Atrankos programose dalyvaujantiems asmenims kartoti mažų dozių kompiuterinę tomografiją rekomenduojama kiekvienais metais.

Deja, kaip pastebėjo profesorius E. Danila, absoliuti dauguma žmonių, net ir turinčių indikacijų, nedalyvauja atrankos programose.

Be to, tokios atrankos programos nėra labai veiksmingos. Tai parodė Japonijoje atliktas tyrimas. Šioje šalyje per 8 metus dėl plaučių vėžio ištirti visi 40 metų ir vyresni asmenys, nepriklausomai nuo to, ar rūkė, ar ne. Paanalizavus aptiktus plaučių vėžio atvejus pastebėta, kad, jeigu Japonijoje būtų panaudoti kitose šalyse taikomi kriterijai, kam dalyvauti plaučių vėžio atrankos programose, laiku būtų neaptikta net 70 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Profesorius E. Danila prisiminė ir Europoje atliktą tyrimą, kuris vykdytas visai kitu tikslu. Tuomet kompiuterinė tomografija tirtos moterys.

„Tyrimas parodė labai panašius rezultatus: 70 proc. šių moterų būtų nediagnozuojamas vėžys. Dauguma tų, kurioms diagnozavo plaučių vėžį, buvo nerūkančios ir nebūtų tinkamos atrankai“, – komentavo profesorius.

Gydytojas E. Danila sakė, kad tuomet, kai buvo rūkymo pikas, išties dauguma susirgusiųjų plaučio vėžiu buvo rūkantys žmonės. Bet vėliau, priklausomai nuo dėl tam tikrų genetinių ir aplinkos pokyčių, paaiškėjo, kad vis daugiau žmonių, susirgusių plaučių vėžiu, anksčiau nerūkė arba rūkė tik pasyviai ir negausiai.

Plaučių vėžį nustatė atsitiktinai

Ir nors atrankos kriterijai, kam dalyvauti prevencijos programose dėl plaučių vėžio, kai kuriose šalyse yra abejotini, Lietuvoje tokios programos apskritai nevykdomos.

Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė prisiminė, kad po to, kai Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėta apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas, kilo klausimas, o kaip yra su plaučių vėžiu.

Rimantė Šalaševičiūtė

„Gavau net tris laiškus moterų, kurioms plaučių vėžys buvo nustatytas visiškai atsitiktinai, atliekant kitus kompiuterinės tomografijos tyrimus.

Pradėjau aiškintis apie esamą situaciją. Buvo patvirtinta, kad yra atvejų, kada atsitiktinai nustatomas plaučių vėžys. Bet tokių patikrų, kurios būtinos, kad būtų galima aptikti šią ligą ankstyvojoje stadijoje, pas mus nėra įtvirtinta, nėra tam numatomos lėšos biudžete“, – stebėjosi R. Šalaševičiūtė.

Tam, kad būtų pradėti finansuoti tokie tyrimai, anot parlamentarės kreiptąsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Tačiau esą SAM neįsipareigojo tam skirti pinigų, nors tokiu būdu būtų galima išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Problema – ne tik plaučių vėžys

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė parlamentarė Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį, kad ne tik plaučių vėžys, kuris yra viena iš mirtingiausių onkologinių ligų Lietuvoje, bet ir kitos lėtinės nevėžinės plaučių ligos mūsų šalyje yra didelė problema.

Jurgita Sejonienė

„Sergamumas jomis yra tikrai didelis ir hospitalizacija dėl tų ligų yra labai didelė. Didelis yra ir išvengiamos hospitalizacijos procentas.

Man atrodo, kad tokios patikros programos, kurios leistų diagnozuoti ne tik plaučių vėžį, bet ir lėtines plaučių ligas, daugiausia – lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), pneumofibrozę, būtų labai reikšmingos“, – neabejojo J. Sejonienė.

Viceministrė: į viską žiūrime sistemiškai

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė komentavo, kad Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos požiūris į viską žiūrėti sistemiškai, o ne pagal atskiras ligas.

Danguolė Jankauskienė

„Mes tikrai suprantame, kad kiekvienos ligos aktualumas – tiek pacientui, kuris serga, tiek medikui, kuris gydo – yra labai svarbus. Kiekvienas norėtų turėti sau vertikalią programą, atskirą finansavimą, priežiūrą ir taip toliau.

Tačiau mes matome plaučių vėžio sprendimą per apskritai visą visuomenės sveikatos, asmens sveikatos ir onkologinių ligų tiek prevencijos, tiek gydymo sistemą“, – aiškino D. Jankauskienė.

Anot viceministrės, viena iš šios sistemos dalių – kova su tabaku: „Tam numatyta gana daug visokių priemonių tiek sveikatos fonde, tiek iš valstybės biudžeto, tiek visuomenės sveikatos biuruose, tiek nevyriausybinėse organizacijose“.

Taip pat esą egzistuoja keturios prevencinės programos dėl vėžio, per SAM vėžio politikos ir radiologijos specialistų darbo grupes dalyvaujama Europos Sąjungos „Beat Cancer“ projektuose.

Šio klausimo sprendimą ministerijos atstovai mato ir per paciento kelių nustatymą. Parengta 13 paciento kelių, tarp jų – ir vėžiu sergantiems žmonėms.

„Kai įgyvendinsime visas šias priemones, nereikės atskiros programos, o iš tiesų šiame visame komplekse tiek plaučių vėžio klausimas, tiek visų kitų vėžių klausimai labai stipriai pasistūmės“, – kalbėjo viceministrė.

Išeitis – atrankos programų derinimas

Profesorius E. Danila siūlė derinti atrankos programas, atliekant mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Plaučių vėžys

„Kaip atrankos metodą naudojant mažų dozių kompiuterinę tomografiją aptinkama labai reikšmingų ligų, ne tik tokių, kaip LOPL, kuri yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje, bet ir nemažai širdies ligų. Tai yra, vienu šūviu galima diagnozuoti maždaug dar 10 gretutinių ligų, panaudojus tik vieną metodą“, – vardijo privalumus gydytojas.

Anot profesoriaus, būtų visiškai socialiai neteisinga tik rūkantiems asmenims kasmet skirti pinigus kartoti kompiuterinės tomografijos tyrimus, kaip tai daroma kai kurios šalyse, užkertant kelią išsitirti ir nerūkantiems.

Esą jeigu ne tik rūkantieji, bet ir nerūkantys, būtų nukreipiami tirtis kas 2–3 metus, pavyktų laiku atrasti daug plaučių vėžio ir kitų svarbių ligų atvejų, išgelbėti gyvybių ir ilgainiui sutaupyti pinigų.

„Tai galėtų būti automatizuotas elektroninis kelias, kai vienu paspaudimu bendrosios praktikos gydytojai kviestų atitinkamo amžiaus savo apylinkės pacientus atlikti mažų dozių kompiuterinę tomografiją. Kvietimas būtų automatiškai pakartojamas, patologijos neaptikus. Jeigu patologija būtų aptikta, vienu paspaudimu bendrosios praktikos gydytojas nukreiptų pacientą radiologiniam ištyrimui į atrankos centrą. Aptikus patologijos pokyčius, atrankos centre būtų vykdomas stebėjimas ir papildomai ištyrimai“, – dėstė profesorius E. Danila.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje reikėtų bent trijų kompiuterinių tomografų, kad per kas kelerius metus būtų ištirta beveik visa reikiama populiacija. Vien įrangai – trims kompiuteriniams tomografams kiekviename centre – reikėtų bent 3 mln. eurų. Be to, kiekviename centre reikėtų turėti po du radiologus ir po du rentgeno technologus.

Gali padėti ir dirbtinis intelektas

Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga pastebėjo, kad dirbtinis intelektas, kaip deklaruojama, gali rasti beveik 20 proc. daugiau pakitimų negu pamato žmogaus akis. Tad iškėlė siūlymą pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis.

Aurelijus Veryga

Profesorius E. Danila pritarė, kad jos labai padėtų. Esą įprastai gydytojas radiologas per 12 valandų darbo dieną, išanalizavęs kompiuterinės tomografijos vaizdus, sugebėtų duoti 48 atsakymus.

„Jeigu būtų dirbtinis intelektas, atsakymų gavimas pagreitėtų turbūt net 4–6 kartus“, – paskaičiavo E. Danila.

Išskyrė tris ligas

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovė Neringa Čiakienė pastebėjo, kad pacientų, kuriems nustatomas 3–4 stadijos plaučių vėžys, yra apie 90 proc. Tokių pacientų gydymas yra brangus, deja nelabai veiksmingas.

Neringa Čiakienė

„Išleidžiami dideli pinigai, tačiau jie išleidžiami neefekytviai. Džiaugiamės, kad atsirado inovatyvios terapijos, vaistai, kurie prailgina šių pacientų gyvenimą ir šiek tiek pagerina kokybę. Tačiau tai yra kritinė liga – prasta tiek savo mirtingumo atvejų, tiek diagnozavimo etapų statistika“, – pastebėjo POLA atstovė.

Anot N. Čiakienės, Europos kovos su vėžiu plane išskirtos trys ligos, kurių atrankines programas reikia daryti. Tai prostatos, plaučių ir skrandžio vėžys. Lietuvoje iš jų daroma tik prostatos vėžio atrankinė ankstyvosios diagnostikos programa.

POLA atstovė siūlė peržiūrėti ir atnaujinti dar 2014 m. patvirtintą Nacionalinę kovos su vėžiu programą.

Problema – pritraukti pacientus

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas klinikai gydytojas krūtinės chirurgas profesorius dr. Saulius Cicėnas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra keturios atrankinės patikros programos. Išsitirti galima dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio.

Saulius Cicėnas

„Pažiūrėjus, kaip jos veikia, matome, kad ateina tik apie pusė tų ligonių, kuriuos reikia patikrinti“, – pastebėjo profesorius.

Anot jo, didžiausias klausimas – kaip pritraukti žmones, kad jie ateitų atlikti kompiuterinės tomografijos, jei neateina pasidaryti nei mamogramos, nei slapto kraujavimo testo, nei išsitirti PSA.

„Kaip padaryti, kad programa, kuriai išleisime daug pinigų, veiktų ir mes turėtume rezultatą?“ – klausė profesorius S. Cicėnas.

Į tai jo kolega profesorius E. Danila atsakė, kad nukreipti žmones turėtų šeimos gydytojas, kuris geriausiai pažįsta savo pacientus.

Nesitiriantiems siūlo didinti draudimo įmokas

Profesorius S. Cicėnas siūlė griežtinti profilaktinius sveikatos patikrinimus, kuomet žmonės privalėtų praeiti rentgenogramas. Tik taip būtų pastebėtos ankstyvos ligų stadijos ir ligoniai nukreipti tinkama linkme.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė Valstybinės ligonių kasos direktoriui siūlęs apsvarstyti galimybę, kad draustieji asmenys pasirašytų sutartį, pagal kurią žmogus, kuris draudžiasi privalomuoju sveikatos draudimu arba už jo draudimą moka valstybė, prisiimtų atsakomybę dalyvauti prevencinėse programose. Antraip A. Matulo nuomone, turėtų arba atsirasti kažkokia priemoka, arba didėti sveikatos draudimo įmoka.

Antanas Matulas

Tiesa, Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė pastebėjo niekada asmeniškai negavusi jokio pranešimo telefone, kad laikas pasitikrinti pagal prevencinę programą. Esą vien tai reikėtų visų pirma sutvarkyti.

Į šią pastabą R. Šalaševičiūtė atsakė, kad pačios poliklinikos turėtų sekti, kokios patikros programos priklauso jų pacientams ir apie tai informuoti SMS žinutėmis. Be to, anot parlamentarės, šeimos gydytojams numatytos priemokos už pacientų nukreipimą į prevencines programas.

Orinta Leiputė

Siūlo tirti etapais

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis mano, kad ieškant problemos sprendimo būdų būtinai įtraukti ir radiologus, nes jie bus pagrindiniai specialistai, kurie darys ir vertins tyrimus.

„Kalbėjau su mūsų specialistais. Jie sakė, kad universitetiniai centrai vieni „nepaveš“ tos programos. Ji turi būti platesnė.

Jau paruošta ir SAM tinklalapyje patalpinta 13 metodikų, iš kurių – viena plaučių vėžio. Mes paruošėme tikslinę plaučių vėžio programą, kurioje labai aiškiai surašyti visi žingsniai, ką daryti.

Asmenims, kurie dėl bet ko papuola pas šeimos gydytoją, atliekamas skryningas, ar jie gali eiti į tikslinę patikrą. Jeigu atitinka, siunčiami į antrinį lygį, kur yra tam tikros tikimybinės skaičiuoklės.

Jeigu yra tikimybė, kad gali būti plaučių vėžys, pacientai siunčiami atlikti mažų dozių kompiuterinę tomografiją, bet ne į tretinius centrus, o išnaudojant esamą struktūrą“, – aiškino profesorius M. Žemaitis.

Marius Žemaitis

Į specializuotus centrus siūloma nukreipti pacientus tada, kai jau aptinkami dariniai.

Siūlė nepamiršti rūkymo

A. Veryga atkreipė dėmesį ir į pagrindinį plaučių vėžio rizikos veiksnį – rūkymą. Jis siūlė užtikrinti Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimą.

Kartu parlamentaras pritarė – plaučiu vėžiu serga ne tik rūkantieji.

„Vis dėlto patikros programos, nepaisant to, ar darysime pirminę prevenciją, kurią reikia daryti, turi būti. Tik mes jau su egzistuojančiomis patikros programomis turime daug problemų. Jos mažai veiksmingos, nes mažas skaičius žmonių jomis naudojasi.

Asociatyvioji nuotr.

Tam buvo steigiami vėžio patikrų koordinavimo centrai. Jų darbas ir turėjo būti išsiaiškinti kelius, juos paprastinti ir žiūrėti, kodėl nesuveikia, dėl ko pacientas arba neateina, arba atėjęs pasimeta. Jeigu pacientui kažkas nustatoma, kaip toliau jam sekasi, ar jis gauna reikalingą gydymą ir taip toliau“, – sakė A. Veryga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)