Prajusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.
„Galiu pasakyti, kad šiuo metu mes mokome ukrainiečius Lenkijoje naudotis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, o šioje šalyje (JK) – šarvuota technika“, – britų žiniasklaidai sakė premjeras, viešėdamas Indijoje.
Šios šarvuotos transporto priemonės gali būti naudojamos puolimo operacijose šalia tankų ir šarvuotų pėstininkų mašinų.
B. Johnsono atstovas nurodė, kad ateityje planuojama mokymams priimti daugiau karių.
„Judame kartu su savo sąjungininkais, tiekdami naujo tipo įrangą, su kuria ukrainiečiai galbūt nebūtų patyrę to, ką patyrė anksčiau“, – sakė premjero atstovas.
„Taigi, būtų protinga, kad jie praeitų atitinkamus apmokymus ir galėtų geriausiai ja pasinaudoti“, – kalbėjo jis.
JK ėmėsi vadovaujančio vaidmens apginkluojant ir rengiant Ukrainos pajėgas, ypač prieštankinėmis raketomis.
Anksčiau šį mėnesį B. Johnsonas tapo pirmuoju Didžiojo septyneto (G-7) lyderiu, apsilankiusiu Kyjive po vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
Vyriausybės atstovas nesutiko, kad apmokydama ukrainiečių karius Britanija rizikuoja eskaluoti konfliktą.
„Mes visada rūpinamės, dėl visko, kas gali būti palaikyta eskalacija, bet akivaizdu, kad eskaluojantys yra Putino ir jo režimo veiksmai“, – kalbėjo jis.
Mano, kad karas Ukrainoje gali trukti iki 2023 metų pabaigos
B. Johnsonas taip pat pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali greitai nesibaigti dėl stipraus pasipriešinimo Rusijos invazijai.
Paklaustas, ar sutinka su gynybos žvalgybos vertinimais, kad mūšiai gali trukti iki kitų metų pabaigos, žurnalistams Naujajame Delyje jis sakė: „Liūdna, jog tokia galimybė reali.“
B. Johnsonas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „katastrofišką klaidą“.
„Vienintelė galimybė, kurią jis dabar turi, yra toliau bandyti naudoti savo pasibaisėtiną malimo metodą“, – pridūrė jis.
Tačiau jis pagerbė Ukrainos pasipriešinimą ir nusakė planuojamą bei galimą karinę paramą šaliai ir jos kaimynėms.
B. Johnsonas sakė, kad „realios“ derybos siekiant užbaigti konfliktą „šiuo metu neatrodo tikėtinos“, bet Europai ir pačiai Ukrainai galiausiai reikės aptarti būsimas saugumo priemones.
„Tai, ko nori ukrainiečiai, ir, manau, dabar gaus, yra saugumo garantijos iš tų pačių siekių šalių, saugumo įsipareigojimai, ką galime padaryti juos paremdami“, – pridūrė jis. Tai gali būti ginklai, mokymai ir dalijimasis žvalgybos informacija, kad Ukraina galėtų užkirsti kelią būsimiems Rusijos puolimams.