V. Zelenskis yra aktorius, komikas, išgarsėjęs seriale „Tautos tarnas“, vėliau surengęs įsimintiną prezidentinę kampaniją ir sulaukęs net 73 proc. ukrainiečių palaikymo rinkimuose. Nors 2021-ųjų spalį jo reitingai krito 3 kartus iki 25 procentų, šiuo metu ir be apklausų yra aišku, kad tai vienas geriausiai vertinamų ir drąsiausių prezidentų Ukrainos istorijoje.
Tad, kas iš tikrųjų yra tas bebaimis laisvojo pasaulio lyderis? V. Zelenskiui šiuo metu yra 44-veri, jis kilęs iš žydų šeimos. Prezidento senelis yra vienintelis iš visų giminių išgyvenusių holokaustą – visi likę buvo nušauti vokiečių. Tampa aišku, kad denacifikacijos terminas Volodymyro atžvilgiu sunkiai suvokiamas.
Tiesa, apie savo religiją prezidentas Zelenskis niekad per daug nekalbėjo ir to neakcentavo, nors kiti Ukrainos žydai kiek bijojo, kad jeigu jam seksis prastai valdyti, kaltinimai pasigirs ir kitiems šalies žydams. Prezidentui visada daug labiau patiko akcentuoti savo paprastumą ir nuoširdumą.
Karjeros pradžia
V. Zelenskis baigė teisę 2000 metais, bet niekada su tuo neturėjo nieko bendro. Komiko karjerą jis pradėjo nuo KVN komedijos klubo, nors jo mamai nelabai patiko tokia sūnaus karjeros pradžia. Ji troško kad jaunas ir energingas Volodymyras taptų teisininku.
Po kurio laiko Volodymyras Zelenskis įkūrė bendrovę „Kvartal 95“, kuri nuo 2003 metų pradėjo kurti įvairius televizijos šou Ukrainoje. Juose Zelenskis pradėjo vaidinti 2005 metais.
Didžioji dalis Zelenskio filmų buvo jo paties gimtąją rusų kalba taip norint pritraukti kur kas didesnę auditoriją.
Jis visada domėjosi politika – savo pasirodymuose naudodamas humorą kritikuodavo ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos valdžią, dažnai kalbėdavo apie politines problemas.
Lūžio taškas
Volodymyro įmonė „Kvartal 95“ pasiekusi milijoninę apyvartą 2015 metais pradėjo kurti serialą „Tautos tarnas“. Tai serialas apie mokytoją, kuris tapo populiariu tarp ukrainiečių, kai YouTube kanale išplito video, kuriame mokytojas audringai kalba apie korupciją šalyje.
Mokytoją-prezidentą suvaidinęs Zelenskis pašiepė tuometę korupcijos situaciją Ukrainoje. Taip kūrybinė grupė norėjo parodyti ukrainiečiams tikrą politinės situacijos realybę.
Serialas tapo itin populiarus, juo susidomėjo video platforma Netflix, kurioje šį serialą galima žiūrėti ir Lietuvoje.
Humoro serialo formulė paprasta: eilinis Ukrainos žmogus gauna itin daug galios, bet net turėdamas gerus norus, jam sekasi sunkiai.
Volodymyro Zelenskio kurtas personažas tarsi parodė, koks prezidentas jis būtų. Ukrainiečius teigiamai paveikė serialo siunčiamos žinutės apie šalyje vykstančią sunkiai sustabdomą korupciją.
Tokioms ovacijoms laikotarpis buvo palankus – 2014 metų vasarį iš Ukrainos prezidento posto buvo patrauktas Viktoras Janukovičius – korumpuotas, prorusiškas ir nesąžiningas politikas. Korumpuotų oligarchų ir politikų žaizda buvo atvira ir kaip niekad šviežia, todėl serialas tapo tikru hitu.
Serialas realybėje
Po serialo sėkmės „Kvartal 95“ komanda įkūrė politinę partiją, pasivadinusią lygiai taip pat, kaip ir TV šou – „Tautos tarnas“. Galima sakyti, kad Zelenskis savo politinę kampaniją pradėjo dar 2015 metais, nors partija susikūrė tik 2017 metų pabaigoje, o oficialiai įregistruota tik 2018 metų kovo pabaigoje.
V. Zelenskis netrukus paskelbė, kad bandys tapti Ukrainos prezidentu. Tai buvo išskirtinė kampanija: jis aktyviai naudojosi socialiniais tinklais ir pakankamai mažai bendravo su tradicine žiniasklaida.
Vienoje iš pirmųjų savo prezidentinės kampanijos žinučių V. Zelenskis paprašė, kad žmonės atsiųstų 5 pagrindines problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje.
Jo didžioji dalis komunikacijos atrodė kasdieniškai paprastai: telefonu filmuoti vaizdo įrašai, kuriuose jis žiūrėdamas tiesiai į kamerą kalba visiems suprantama kalba. Lygiai taip, kaip dabar atrodo įrašai iš karo apsiausto Kijevo.
V. Zelenskio pagrindiniai rinkiminės kampanijos pažadai buvo: rasti bendrą kalbą su Putinu ir baigti karą Donbase, kovoti su korupcija, skatinti investicijas. Tiesa, tie pažadai nebuvo konkretūs ir be tikslaus plano. Dėl to jis sulaukė kritikos. Daugelio specialistų teigimu, V. Zelenskį išrinko paprasčiausiai todėl, kad jis buvo visiems pažįstamas, nuoširdus ir tikras, o patikimesnio kandidato tuo metu tiesiog nebuvo.
Ukraina pavargo nuo oligarchų, tokių kaip buvęs prezidentas ir milijardierius Petro Porošenka, šalies gyventojai buvo desperatiški, o Volodymyras buvo tinkama atsvara likusiems.
Kaip sekėsi vykdyti pažadus?
Kai V. Zelenskis tapo prezidentu, ukrainiečiai į parlamentą išrinko ir jo partiją. Deja, kolegoms pažadus vykdyti sekėsi nekaip. Rusija nenorėjo kalbėtis ir nutraukti karo. Be to, nutekinti „Pandora Papers“ dokumentai nurodė V. Zelenskį kaip ofšorinių kompanijų savininką. Nors prezidentas teisinosi, kad visa sistema ofšorinėse įmonėse yra sukurta apsaugoti jo ir jo kolegų turtą nuo korumpuotos Janukovičiaus valdžios, vis dėlto visuomenės akyse jis smarkiai krito.
Maža to, prezidentas susikirto su opozicija, ieškodamas būdų savo pozicijai suteikti daugiau galios. Atrodė, kad korumpuota Ukrainos aplinka pradėjo V. Zelenskį versti tokiu pačiu, Ukrainai įprastu, oligarchų remiamu ir korumpuotu politiku.
Būtent tokį jo įvaizdį pradėjo formuoti ir Rusijos televizijos, kurios Ukrainoje tuo metu vis dar buvo itin populiarios. V. Zelenskis iš visų jėgų stengėsi išjudinti oligarchus, nors realių pokyčių prezidentui pasiekti nepavyko.
Reitingų griūtis
2021 spalį V. Zelenskio populiarumas krito iki stebėtinai žemų 25 procentų ribos. Daug kam prezidentas iš alternatyvos oligarchams tapo eiliniu Ukrainos verslininku, besiverčiančiu politika. Prie nesėkmių prisidėjo ir Covid pandemijos valdymas.
Nepaisant visko, verta pastebėti, kad nors V. Zelenskio palaikymas buvo tik 25 proc., visų kitų potencialių kandidatų palaikymas buvo dar žemesnis ir V. Zelesnkis net ir savo blogiausiu laiku vis dar buvo populiariausias potencialus prezidentas kituose rinkimuose.
Jis stengėsi aktyviai komunikuoti kitais būdais – per tarptautines medijas ir socialinius tinklus, aktyviai rodė, kad vis dar nori būti NATO ir Europos Sąjungos dalimi. Būtent tai buvo pagrindinis šalies skaudulys.
Neįkainojama patirtis
2022 metų pradžioje Rusija pasiuntė apie 150 tūkstančių karių prie Ukrainos sienos. Kaip ir dauguma, V. Zelenskis tvirtino, kad Rusija pulti neišdrįs. Galbūt buvo per daug optimistas arba buvo apgautas Putino įvaizdžio, kaip ir daugelis Vakarų specialistų.
Vasario 24 rytas. Rusijos veiksmai persikelia į naują lygį – puolamas ne tik Donbaso regionas.
Scenos ir kameros nebijantis, pridėkime, ir aktorius parašo kalbą, kuri pavergia tūkstančius:
„<...> Kreipiuosi į Rusijos piliečius ne kaip prezidentas. Kreipiuosi kaip Ukrainos pilietis. <...> Mes tikrai žinome, kad mums nereikia karo. Nei šaltojo, nei karšto, nei hibridinio. <...> Mes ginsimės. Ne pulsime, o ginsime. Kai jūs mus pulsite, jūs matysite mūsų veidus. Ne mūsų nugaras, bet veidus. <...>“, – sakė V. Zelenskis. Tai tik kelios citatos iš kalbos, kuri uždegė kovingumą ir tapo paskata nepasiduoti.
Invazijos eskalacijos pradžioje tikėjimo Ukraina trūko daugeliui. Daug kas galvojo, kad Ukrainą užims per kelias dienas, tikėjosi, kad V. Zelenskis išsigąs, pabėgs arba bus nužudytas. Buvo tikimasi ir Ukrainos karių aktyvesnio pasidavimo.
Taip nenutiko. Jau kitą dieną, vasario 25, V. Zelenskis įkėlė priekine telefono kamera filmuotą medžiagą, kurioje pristatė savo komandą. Amerikai pasiūlius išsikelti iš karo zonos ir pasislėpti, V. Zelenskis atsakė, kad jam „reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo.“
Istorija primena, kad valdžios žmonės nuo tokių situacijų linkę bėgti. Janukovičius bėgo 2014-aisiais, Talibanui perimus Afganistaną, jų prezidentas taip pat bėgo. Tuo tarpu Volodymyras Zelenskis – komikas, šokėjas, aktorius, o dabar ir prezidentas, liko pavojingame karo lauke.
Populiarumas grįžo
Nebėgdamas iš šalies prezidentas V. Zelenskis parodė, jog yra stiprus lyderis, kuris vertas savo posto ir nieko nebijo. Paprastas, telefonu save filmuojantis Ukrainos komikas, suprantantis šalies žmones ir jų problemas. Tas pats 2019 metų V. Zelenskis. Sugebėjęs suvienyti ne tik savo tautą, bet ir praktiškai visą Europą.
„Mes kovojame tik už savo žemę ir savo laisvę. <...> Niekas mūsų nesulaužys, mes esame ukrainiečiai <...> Be jūsų, Ukraina bus viena. <...> Įrodykite, kad jūs tikrai esate europiečiai“, – kalboje Europos Parlamentui sakė V. Zelenskis. Ši kalba neabejotinai pakeitė Europos nuomonę apie Ukrainą, būtent nuo to viskas pradėjo keistis, o Europa susivienijo su Ukraina.
Dabar visas pasaulis pamatė kodėl V. Zelenskis buvo išrinktas. Dabar jo patirtis scenoje yra kaip niekad naudinga, nes mokėti valdyti auditoriją dabar yra svarbiau nei išmanyti ekonomiką ar politiką.
Tautos lyderis ir laisvės simbolis
V. Zelenskis nėra tiesiog prezidentas. Jis yra laisvos Europos ir apskritai, laisvės simbolis, tikras lyderystės pavyzdys. Istorijoje yra nedaug prezidentų, kalbėjusių drąsiai karo metu ir nebėgusių iš šalies. Tai įkvepia ir paskatina ukrainiečius ginti savo žemę tiesiog rankomis, stovėti prieš tankus be ginklų.
Šiuo metu apytikriai 92 proc. ukrainiečių tiki, kad Ukraina atsilaikys prieš Rusiją. Dar sausio mėnesį pasitikėjimas Ukrainos pajėgomis tebuvo tik 56 proc. Didžiąją dalimi toks pasitikėjimo šuolis yra prezidento nuopelnas.
„Aš, būdamas Ukrainos pilietis, galiu pasakyti visoms posovietinėms šalims: pažiūrėkite į mus – viskas įmanoma“, – 2019 metais pranašiškai sakė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis ir visa Ukraina parodė, kad net labiausiai susiskaldžiusios tautos gali būti vieningos, o „galingoji“ kabutėse Rusijos kariuomenė gali būti įveikiama.
