Vilnietė Angelė į 9 aukštą, kuriame gyvena jau įprato lipti laiptais. „Nuo 7 reikia pailsėti“, – LNK žinioms sakė ji.
Taip sportuojanti ji teigė ne dėl to, kad stengiasi kuo daugiau nužingsniuoti, bet ir todėl, kad liftu važiuoti nebenori, nors jų name – du.
„Nedrąsu važiuoti, bet veža kartais. Išties vienas liftas visai neveikia, o šis liftas irgi gana dažnai genda. Pati gyvenu 9 aukšte, tai žiūriu labai pozityviai – yra proga pasportuoti“, – sakė ji ir tikino lifte ne sykį ir užstrigusi.
O kaip teigė Erikas, jis liftu važinėja, bet ir taip pat turi priekaištų.
„Su senu daiktu visą laiką yra kažkiek nesaugu važinėti. Šitas sustoja dabar ir viskas. Todėl ir uždarytas. Ačiū Dievui, turime antrą liftą, nors jis yra lygiai toks pats senas ir nėra toks patikimas, bet kol meistrai jo dar neuždarė, tol dar važiuoja“, – sakė jis.
Kaip šiame name, taip sostinėje šiemet gali būti išjungti 85 liftai.
„Jeigu liftas jau neatitinka keliamų techninių normų, jis yra išjungiamas. Jau tiesiog nuo gyventojų, savininkų priklauso, kiek ilgai jis bus išjungtas“, – sakė „Baltijos liftų“ direktorius Mantas Romaška.
Apie 40 proc. „Baltijos liftų“ prižiūrimų sostinės liftų yra seni. Jų amžius siekia net 40–50 metų. Paprastai lifto tarnavimo laikotarpis yra iki 25 metų. Gyventojams įmonė siūlo avarinės būklės liftus remontuoti, modernizuoti arba keisti naujais. Naujas gali atsieiti ir 70 tūkst. eurų, o kapitalinis remontas – apie 40 tūkst. eurų.
„Remontuoti seną, ypač žinant jo amžių, matyt, neverta, nes tai daug kainuoja ir nėra garantijos. Todėl aš už naują“, – sakė Erikas.
Liftais nepatenkinti ir kai kurie panevėžiečiai. „Visi senuose namuose – niekur nėra liftai pakeisti. Juos reikia būtinai pakeisti, bet čia dideles pinigų sumas kainuoja“, – sakė vienas.
„Važiuoja, vos važiuoja. Buvo sugedęs ir vėl, o dabar kauniečiai buvo remontininkai. Nieko jie ten neprižiūri, apsimeta, pinigus gauna ir nieko neprižiūri“, – piktinosi kitas.
Liftus prižiūrinti įmonė tikina, kad kitaip nei Vilniuje, liftų Panevėžyje stabdyti neketina.
„Neplanuojame nei šiais metais, nei kitais mes jų išjungti. Mes bandome kalbėti su savininkais, galbūt sudaryti planelį per kiek laiko tai galima būtų pakeisti“, – sakė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.
Kaune, anot įmonės vadovo, apie 20 proc. liftų jau pakeista. Tokių, kuriuos reiktų stabdyti dėl to, kad jie nusidėvėję ir nesaugūs nėra. Dėl liftų būklės įmonės atstovas kaltina ne tik laiką, bet ir gyventojus, ne visi vienodai juos saugo.
„Bendrijose tie liftai yra mažiau laužomi. Taip tiesiai pasakius“, – sakė J. Guzavičius.
Vilniaus savivaldybė dėl liftų būklės mato ir liftus prižiūrinčių įmonių kaltės.
„Greičiausiai administratorius kurį laiką turėdamas tam tikrą informaciją, neveikia. Kitaip tariant, neatliko savo pareigų. Tai jeigu liftas bus uždarytas, mes galime daryti prezumpciją, kad vis dėlto liftas sugriuvo nepataisomai ne „čia ir dabar“ ir ne per vieną kartą. Tai yra metų naudojimo pasekmė. Jis tiesiog yra nugyventas“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas Marius Žvinklis.
Liftų būklė turi būti patikrinta kartą per metus, o namo administratorius ar bendrija kas mėnesį renka pinigus lifto techninei priežiūrai. Tiesa, ką už šiuos daro – ataskaitą pateikia ne visuomet.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
