Išėję pasivaikščioti vakare, pasiūlykite vaikui užsukti į vaikų darželį. Pirmasis atėjimas į grupę – ryškus įvykis vaikui jo pirmųjų įsimintinų įspūdžių lygmenyje, kurie labai daug apsprendžia tolimesnę adaptacijos periodo eigą. Malonus auklėtojos balsas, ramus pokalbis apie vaikų darželį, savarankiškas vaikų aikštelės teritorijos tyrinėjimas, dalykų, pažįstamų vaikui iš jo kasdieninio gyvenimo, priminimas („panašus kalnelis, kaip ir prie mūsų namo“), padės jam atsipalaiduoti, ramiai apsidairyti. Nuoširdžiai džiūgaukite, kad susipažinote su vaikų darželiu. Juk dabar ištisą vakarą jūs galėsite prisiminti, aptarinėti ir pasakoti tėveliui apie jūsų įdomią pažintį.
Po dviejų-trijų tokių vakarinių pasivaikščiojimų su savąja grupe jūs pastebėsite pokyčius mažylio elgesyje. Jis jau šypsosi sutikdamas auklėtoją, atsiliepia į jos pasiūlymą pažiūrėti į kažką įdomaus. Dabar jau galima nuvesti vaiką į vaikų darželį dviems-trims valandoms ryte, palaipsniui ilginant laiką. Vaiko adaptacijos laikas – pakankamai individualus: kažkam pakanka mėnesio, o kažkam šis periodas užtrunka iki dviejų-trijų mėnesių.
Išugdyti nuoširdų vaiko susidomėjimą muzikiniais užsiėmimais, kolektyviniu valgymu, grupiniais žaidimais ir šventėmis – tai pagrindinė tėvelių užduotis. Be jų pagalbos auklėtojas nesugebės suformuoti teigiamo vaiko požiūrio į vaikų darželį. Bet tai dar ne viskas. Mažyliui būtini įrodymai, kad jis kaip ir anksčiau yra mylimas šeimos narių. Vaikas privalo pasijausti pilnaverčiu savo šeimos nariu, įsitikinti, kad niekas gyvenime nepasikeitė, kad visi juo rūpinasi, kaip ir anksčiau. Ir jeigu jūsų mažylis ryte skuba apsirengti: „Greičiau, nes be mūsų darželyje ....“, vadinasi jūs elgiatės teisingai.
Žinoma, tai įvyks ne iš karto, ir atsargoje reikia turėti milijoną argumentų: „Jei tu rytoj nenueisi, tai nuliūdinsi draugus. Juk tu jiems prižadėjai parodyti savo naują lenktyninę mašinėlę.“ Priminkite vaikui pačius ryškiausius vaikų darželio įspūdžius ir ramiai paaiškinkite, kad jums būtina dirbti ir kad jūs pasiimsite jį vakare. Ir visuomet vykdykite pažadus, kitaip prarasite vaiko pasitikėjimą.
Kantrybės ir dar kartą kantrybės
Atrodytų, nuveikta daug: vaikas užmezgė emocinį kontaktą su auklėtojomis, vaikais, darželyje jaučiasi taip pat gerai, kaip ir namuose. Tačiau negalima užmiršti, kad vaiko sąmonėje vyksta stereotipų laužymas. Vaikas vis tiek kenčia dėl atotrūkio nuo mamos, nuo jo įprastos aplinkos ir gyvenimo ritmo. Netgi keletas valandų, kurias jis praleidžia ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, atsiliepia jo savijautai. Jis gali tapti verksmingas, prašytis paimamas ant rankų, netekti apetito.
Vaikai tokiu metu praranda daug energijos, nervinė įtampa atsiliepia visur: tas, kuris ką tik pradėjo kalbėti, gali nebekalbėti; kas neseniai pradėjo vaikščioti, gali vėl pradėti šliaužioti; kartais naktimis vaikas pareikalauja , kaip anksčiau, buteliuko su gėrimu. Pasistenkite sukurti vaikui tinkamą režimą: guldyti anksčiau, ilgiau pabūti su juo migdymo metu, pasiūlykite mėgstamo maisto. Mažyliui šiuo nelengvu jam periodu reikia daugiau dėmesio. Nevenkite pagirti ir padėkoti, kad padeda mamai dirbti namų ruošos darbus, žavėtis jo mokėjimu gerai sutarti su draugais, dovanoti smulkias dovanas, dažniau bučiuoti ir myluoti.
Štai ir prasidėjo ligos
Pakankamai daug bendraujant ( žaidžiant su vaikais pasivaikščiojimų metu, einant į svečius ar į parduotuvę ) dvejų-trejų metų vaikui susikaupia nebloga „bendravimo“ patirtis su įvairiausiais mikroorganizmais ir susiformuoja imunitetas. Jeigu vaikas pakankamai būna lauke įvairiais metų laikais ir dar yra grūdinamas, adaptacijos periodą darželyje gali ištverti apsiribojant tik nedidele sloga.
Ir vis dėl to, nežiūrint į tinkamą režimą, ypatingą tėvelių dėmesį ir auklėtojų globą, dauguma vaikų visgi suserga. Kokia priežastis? Neskubėkite kaltinti darželio personalo: čia atsiliepia ir nervinė įtampa; kas nors iš vaikų kosėja; kažkam prasidėjo sloga; žaislai keliauja iš rankų į rankas.
Atminkite: susirgimų padidėjimo faktas nėra absoliučiai neigiamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Palaipsniui įgaunamas imunitetas infekciniams susirgimams. Visa virtinė ligų, lengvai persergamų vaikystėje ( vėjaraupiai, raudoniukė), kelia realią grėsmę suaugusio žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei.
