Visa ši istorija prasidėjo dar prieš šešerius metus, kai vienos įmonės, užsiimančios automobiliu nuoma, direktore paskirta I. Kandrotienė. Kol vadovavo įmonei, pradingo du jos žinioje buvę automobiliai, įsigyti per lizingo bendroves – 2011 m. gamybos „Jaguar XJ“, vertas 24 tūkst. eurų bei 2012 metų „BMW 320i“, kurio vertė beveik 16 tūkst. Eur.
Be to, ji apkaltinta ir tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pradingo visi įmonės dokumentai.
Moteris visiškai pripažino savo kaltę dėl abiejų jai inkriminuotų nusikaltimų. Nors pagal įstatymą jai grėsė realus laisvės atėmimas, bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Reimeika nusprendė, kad anksčiau tik administracine tvarka bausta kaltinamoji kalėjimo nenusipelnė.
„Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą ir ji nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, neigiamai veiktų kaltinamosios elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus jos socialinius ryšius“, – konstatavo teisėjas, atsižvelgęs ir į tai, kad šiuo metu jos vyras jau yra įkalintas, todėl moteris viena augina vaikus.
Jai skirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, šiuo laikotarpiu ji negalės keisti gyvenamosios vietos, apie tai nepranešus Probacijos tarnybai.
Nežino, kas nutiko
Tuo metu, kai pradingo automobiliai, I. Kandrotienė gyveno Ispanijoje. Pasak jos, „Jaguar“ automobilį naudojo moters tėvo autoservise dirbantis D. G..
„Kartą grįžus iš Lietuvos į Ispaniją jis turėjo mane tuo automobiliu parvežti, bet nepasirodė, kai jį sutikau, jis pasakė, kad automobilio nebėra, jį kažkam įkeitė. Vėliau Lietuvoje kreipiausi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis apklaustas, bet po to tyrimas nutrauktas“, – automobilio dingimo aplinkybes teisme prisiminė kaltinamoji.
Vėliau ji sužinojo, kad iki 2019 m. automobilis buvo laikomas saugomoje stovėjimo aikštelėje, o kur jis dingo po to – nežinia.
„Pripažįstu savo kaltę, kad nesiėmiau visų priemonių tam automobiliui išsaugoti, perdaviau jį kitam asmeniui“, – užfiksuota I. Kandrotienės parodymuose.
O BMW, pasak jos, buvo išnuomotas vienas vyrui, kuris tvarkingai mokėjo įmokas ir žadėjo įsigyti tą automobilį.
„Vėliau jis pasakė, kad rado žmogų, kuris tą automobilį nupirks. Buvo nutarta sudaryti sutartį, tačiau tas žmogus nepasirodė, dingo ir jis, ir automobilis“, – pasakojo Celofano žmona.
Ji sakė, kad ir dėl šio automobilio dingimo kreipėsi į teisėsaugą, bet tyrimą policija atsisakė pradėti.
O dėl dingusių įmonės dokumentų ji paaiškino, kad juos laikė tėvo servise Ispanijoje, vėliau patalpos išnuomotos kitiems žmonėms, po to buhalterija kažkur prapuolė.
Įsivėlęs ir Celofanas
Ir nors teisiškai už pradangintus automobilius atsakinga buvo I. Kandrotienė, kaip aiškėja iš liudytojų parodymui, realiai reikalus tvarkė Celofanas.
„A. Kandrotas paskambinęs man sakė, kad jis atstovaus tiek įmonės, tiek sutuoktinės interesus“, – prisiminė vienas liudytojas.
D. G., kurį Celofano žmona įvardino kaip serviso darbuotoją, pasakojo pareigūnams kiek kitokią istoriją: jis esą susipažino su verslininku prisistačiusiu A. Kandrotu, o judviejų pažintis baigėsi 4 tūkst. eurų žala.
„Dėl bendrų reikalų su Antanu 2018 metų vasaros pradžioje patyriau didelę finansinę žalą, – pasakojo D. G., bet detalių atskleisti nepanoro. – Apie reikalų pobūdį kalbėti nenorėčiau, bet maniau, kad Antanas turi atlyginti žalą.“
Galiausiai A. Kandrotas pasiūlė užstatyti automobilį „Jaguar“ už 4 tūkst. eurų, ką D. G. padaryti sutiko.
„Radau rumuną, kuris paėmė tą automobilį. Buvom sutarę, kad vėliau Antanas sumokės 4 tūkst. eurų ir pasiims tą automobilį. Bet po to Antanas pradėjo gudrauti ir prašė manęs atiduoti automobilį. Po kiek laiko sužinojau, kad tas rumunas pasodintas į kalėjimą, o automobilis paliktas stovėjimo aikštelėje. Tas rumunas sakė, kad jam automobilio nereikia ir jį galima pasiimti“, – pasakojo D. G.
O BMW automobilį nuomojęs vyras tikino, kas jį po pusmečio tiesiog atidavė A. K., o ne kažkam žadėjo parduoti.
