Pasak gynybos eksperto, kibernetinius ginklus Rusija naudoja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Lietuvą bei kitas NATO valstybes.
„Kalbant apie cheminį ginklą, rusai jau bandė sufalsifikuoti cheminio ginklo atradimą Ukrainoje, o dėl branduolinio ginklo, tai pakankamai aiškiai Rusija pasakė. Manau, reikia klausytis, ką Rusija pasakė ir interpretuoti jos žodžius taip, kaip pasakė. Kad jie norėtų panaudoti ir kad jie gali panaudoti.“
Paklaustas, kaip tai galėtų keisti karo eigą, D. Antanaitis aiškino, kad pasaulis, visų pirma, būtų išsigandęs labai stipriai.
„Šiek tiek sustingęs, o po to, kai panaudoji branduolini ginklą, jeigu apie jį kalbame, tai atsakas tikrai bus labai stiprus. Iš tikrųjų, tai bus didelio masto kariniai veiksmai, tik klausimas, kaip Europa galėtų apsiginti nuo branduolinės ginkluotės, kadangi nėra pilnai išvysčiusi priešraketinę gynybą.
Kalbant apie cheminį ginklą, reikia pagalvoti, kad rusai jau ne kartą jį naudojo. Taip pat ir Sirijoje, o pasaulis dėl nesujudo ir nesukruto. Biologinis ginklas galbūt yra daugiau iš fantastikos sferos, nes jį panaudojus ir patiems rusams iškyla didelė užkrato grėsmė. Taip pat ir cheminis ginklas yra komplikuotas, nes po to labai viskas priklauso nuo vėjo krypties, ar rusai norės tą objektą turėti ar nenorės“.
Jo teigimu, dėl branduolinio ginklo galima spręsti tuo atveju, jeigu rusai atitrauktų savo pajėgas, pavyzdžiui, toliau nuo Kyjivo.
„Saugiu atstumu ir tai būtų indikatorius, kad rusai galėtų panaudoti vieną iš masinio naikinimo ginklų“, – sakė D. Antanaitis.
Nors pasaulio žiniasklaidoje skelbiama, kad Rusija pirmoji panaudojo viršgarsines raketas, bet, tikino gynybos ekspertas, tai nėra patvirtinta.
„Teko skaityti vertinimus žmonių, kurie įvertino realų raketos greitį nufilmuotą, ir plazmos, kuri išeina iš raketos galo, išvaizdos spėjo, kad ji skrido keturis-penkis kartus lėčiau negu turėtų skristi hypergarsinė.
Tik didesnis yra susirūpinimas, kokius sugriovimus padarė raketa. Paprasta raketa nėra skirta tokio didelio masto sugriovimams. Ji yra skirta sunaikinti konkretų tašką. Jeigu rusai panaudos hypergarsines raketas, kas galėtų būti tikėtina, <...>, tai priešraketinė gynyba prieš tokias technologijas yra sudėtinga. Kartais praktiškai neįmanoma.“
Vis dėlto jis siūlė įvertinti kiekvienos stiprybės ir silpnybes.
„Netgi jei rusams pavyko sukurti hipergarsines raketas, jie jų neturi daug. Iš tikrųjų, turi labai mažai ir kiekviena raketa kainuoja milžiniškus pinigus, todėl kuo greičiau išnaudos šias raketas, tuo jie dar silpnesni taps. Rusai nebeturės kuo atsakyti į priešraketinę gynybą.“
Jau skelbiama nepatvirtinta informacija, kad Rusija turi stabdyti tankų gamybą dėl reikiamų komponentų trūkumo, tačiau, anot D. Antanaičio, karinė šalies galia ir taip slopsta.
„Ji ir taip nebuvo pakankamai didelė. Reikia, iš tiesų, irgi vertinti šiek tiek iš pragmatinės pusės, kokių dalių būtent trūksta tankams. Jeigu mes kalbame apie mechaniką, tai ji pagrinde yra gaminama Rusijoje. Jeigu kalbame apie visokias skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, mūšio valdymo sistemas, puslaidininkius ir pan., tada taip.
Tai visai įmanomas dalykas ir nebūtinai dėl karo Ukrainoje. Šitų dalių visose sferose trūksta. Aš negaliu ir nenoriu spekuliuoti, kad iš tikrųjų sustojo tankų gamyba, nes, manau, kad rusai rezervuose turi pakankamai didelį kiekį tankų, kurie yra nevažiuojantys, bet galima panaudoti jų dalis. Tačiau kalbant apie skaitmeninius produktus arba elektroniką, manau, tai yra visiškai tikėtina ir nebūtinai susiję su karu Ukrainoje.“
Mariupolio reikia be ukrainiečių
Gynybos ekspertas taip pat sakė, kad jau nuo pradžių buvo aišku, jog Rusija neturi žmogiškųjų resursų.
„140 mln. gyv. valstybė, pagal gyventojų skaičių kaip Japonija, kad pultų didžiausią Europoje valstybę su 40 mln. gyv., jau buvo kvailystė ir keistas apskaičiavimas. Kad rusams trūksta [žmogiškųjų resursų] labai gerai ir jeigu jie išspręs klausimą jiems mobilizuojant rezervus, kurių skelbiasi turį 3 mln., bet realiai iš jų tinkami tarnybai bus apie trečdalį, jeigu ne mažiau.
Be to, reikia pasižiūrėti į Rusijos demografiją, kur yra labai didelis susirgimų skaičius, susijęs su AIDS, tuberkulioze, narkomanija, alkoholizmu, tai vėlgi yra gerai. Tie žmonės ateis dar mažiau pasiruošę negu dabar, kurie okupuoja Ukrainą. Tai, be abejo, bus dar lengvesni taikiniai, tačiau ir kiekvienas neparuoštas, mobilizuotas karys gali padaryti žalą Ukrainai.“
Pasiteiravus jo, ką mano apie galimus Mariupolio gyventojų trėmimus į Rusiją, gynybos ekspertas akcentavo, kad rusams reikia šio miesto be ukrainiečių.
„Jie tiesiog naudoja savo tokią pačią schemą, kai buvo Karaliaučius, kai iš jo padarė Kaliningradą. Išnaikino visus vietos gyventojus pačiu brutaliausiu būdu. Dabar ten nėra praktiškai nei vieno vietos gyventojo.
Tie, kas spėjo pasitraukti, spėjo, o kas nespėjo, tuos nužudė arba buvo išprievartauti ir nužudyti. Tai, kad dabar rusai išveža ukrainiečius į Rusijos gilumą, turi labai panašumų į stalininę Sovietų Sąjungą, kada buvo aktyvuoti gulagai ir priverstinis darbas. Tai vėl ir matome.“
Vladimirui Putinui nepavyko įgyvendinti pirminio plano A, kad būtų greitai užimtas Kyjivas, bet komentuodamas galimą planą B, D. Antanaitis pažymėjo, jog strategijos taip greitai nesikeičia.
„Jos apima ir ekonominę sritį, ir karinę sritį, tai strategija nesikeičia dėl kažkokio trumpalaikio rezultato. Ji toliau tęsiama, bet galima keisti kažkokius taktinius veiksmus. Aš drįsčiau nesutikti, kad rusams nepavyko. Jie vis dėlto beveik užsitikrino sau sausumos kelią į Krymą, kas rusams buvo, ko gero, vienas iš strateginių tikslų.
Tačiau jiems tikrai nepavyko greitai nuversti teisėtą Ukrainos valdžią. Visgi tai, kad jie negali arba nenori paimti Kyjivo, irgi yra dėsninga, kadangi Kyjivas reikalingas tik dėl dviejų dalykų. Pirmas dalykas, kad sukaustytų ten didelę dalį Ukrainos kariuomenės. Tą jie ir padarė, todėl ukrainiečiai negali kontratakuoti rusų pietinėje dalyje išlaisvinant Mariupolį, nes trūksta karių. Antras dalykas, kad didintų spaudimą teisėtai išrinktai Ukrainos vyriausybei, jog jie priimtų Rusijos primetamas kapituliacijos sąlygas.“
