Seimo socialdemokratų frakcija surengė diskusiją apie padėtį žemės ūkyje ir kainas.
Ūkininkai ir valdininkai įvardino pagrindines bėdas, kurios kamuoja žemės ūkį ir kurioms spręsti kol kas vaistų nėra. Tai apyvartinių lėšų trūkumas, nes kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius dėl sunkių pandeminių metų prasiskolinęs ir bankai jiems daugiau pinigų neduoda. Ūkininkai nežino kaip reikės įpirkti rekordiškai brangias trąšas. Dėl to smulkieji ūkiai gali jų net nenaudoti, nes tiesiog neįpirks ir dalis jų rudenį tiesiog bankrutuos, o rudenį derlius bus gerokai mažesnis nei tikimasi.
Kita dalis – susikirto Žemės ūkiuo ministerijos (ŽŪM) ir žemdirbių požiūris. Ministerija siūlo nesivaikyti didžiulių derliu, nes grūdų kainos geros ir ūkininkauti kuo taupiau, žemdirbiai norėtų, kad būtų atsisakyta gamybą ribojančių reikalavimų ir grūdai augtų kiekviename derlingos žemės lopinėlyje.
Gintautas Paluckas, socialdemokratų frakcijos seniūnas, sakė, kad šio susitikimo tikslas pasitarti su socialiniais partneriais, kad suprastų, kokia reali situacija, nes vieni pernelyg gąsdina, kiti per daug ramina. Susitikime nuotoliniu būdu turėjo dalyvauti ir „Achemos“ atstovai, tačiau neprisijungė.
Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo Lietuviško ūkio kokybė vadovas, apie susiklosčiusią situaciją pasakojo, kad yra būtinybė aprūpinti maistu ne tik save, bet ir dalį likusio pasaulio ir tą pačią Ukrainą, kuriems sėjai trūksta kuro ir trąšų. Gali būti, kad jiems ne tik, kad nepavyks užsiauginti maisto sau, bet ir eksportuoti. Lietuvoje didžiausias problema brangūs energetiniai ištekliai ir trąšos.
Ūkininkai rudenį lūkuriavo ir laukė trąšų pigimo. Viltys nepasiteisino. Prasidėjus karui brango ir trąšos. M. Maciulevičius įvardina ir trąšų savikainą, kurią jam sakė „Achemos“ atstovai tai 1200 eurų už toną. Iš kitos pusės prognozuojamos grūdų kainos 400 eurų už toną atrodo puikiai, tačiau tai reiškia, kad pašarai ir mėsa gali brangti iki trijų kartų.
„Klausimas, ar mėsą užaugins bendrovės ir ūkininkai, nes mato, kiek viskas brangsta. Vyriausybei reikia įsikišti, suteikti lengvatinius kreditus, nes ne ūkininkai pradėjo karą. Reikia subsidijų, kad ūkiai įpirktų pašarus, kad galėtume apsirūpinti maisto produktus. Pigių grūdų iš Rusijos ir Ukrainos nebebus“, – konstatuoja M. Maciulevičius ir siūlo įšaldyti porai metų žalinimo reikalavimus, nereikalingus mokesčius ir siekti, kad kiekviename hektare augtų grūdai.
Kitaip turėsime problemų. Jei dabar nepradėsime gaminti trąšų, po mėnesio jų neturėsime.
G. Paluckas pažymėjo, kad pagal pranešimus dujos ir energetiniai ištekliai nepigs.
Paulius Astrauskas, žemės ūkio viceministras sakė, kad Žemės ūkio ministerija stebi kylančias energetinių išteklių kainas ir trąšų rinką.
„Kai trąšos buvo 500-600 eurų už toną lyginome, ar Lietuvoje jos ne per brangios ir Lenkijoje ar Vokietijoje kainos atitinka. Išvada, trąšų kaina priklauso nuo dujų ir už kiek energetinius išteklius perka konkreti šalis. Didžioji dalis lietuviškų trąšų buvo eksportuojamos. Prieš dvi savaites kalbėjau su „Achemos“ atstovais, didžiausiais sėklų ir trąšų pardavėjais. Situacija kurioziška.
Paaiškėjo, kad ūkininkai turi užsakyti dalį produktų, kitaip gamykla jų negamins ir nekaups sandėliuose. Prekybininkai taip pat į sandėlius neperka brangių trąšų ir žemdirbiams sako, kad šiais metais trąšų nebus. Dėl to ūkininkai sako, kad trąšų tiesiog trūksta.“
P. Astrausko duomenimis, 20-30 tūkst. ūkininkų yra finansiškai pajėgūs ir trąšas perka iš anksto. 60-70 proc. jų turi atsargas bent pirmam ar antram tręšimui. Dauguma, kurie susiduria su problemomis, tai smulkiausi ūkiai, kurie, tikėtina, jų ir nenusipirks. Jiems tiesiog trūksta apyvartinių lėšų.
„Matome, kad mažieji neplanuoja jų pirkti ir investuoti. Išankstiniuose sandoriuose rudenį kviečiai kainuoja 300 eurų už tonų. Pelningumas, net be investicijų, ganėtinai aukštame lygyje. Kalbant apie pasaulinį badą, turim suvokti, kokia kaina norime išmaitinti tą pasaulį ir ar mūsų išauginami 5-7 milijonai tonų kviečių pasauliui reikšmingi.
Skaičiuojant standartine technologija, sąnaudos padidėjo iki 3 kartų, derlingumas nebus didesnis, nes pavasarį Europoje prognozuojama sausra. Jei sieksime didžiausio derliaus, pelningumas dėl to nedidės. Geriau elgtis atsargiau, tuo pačiu tai bus ir pelningiau“, – aiškina Paulius Astrauskas.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, tikino, kad šis sektorius porą metų buvo labai sudėtingoje situacijoje. Nors buvo skirta parama, ji nekompensavo patirtų nuostolių ir buvo laukiama kainų šuolio, tačiau šiandien ūkiai išnaudoję rezervus, paėmę lengvatines paskolas, kurias jau reikia grąžinti. Kiekvieną savaitę visi augintojai patiria po milijoną eurų nuostolių. Rudenį ŽŪM žadėjo paramą, tačiau pasikeitė viceministrai ir viskas prasidėjo iš naujo. Šiandien ministerija skyrė 6,2 mln. eurų paramos, tačiau ji pasieks ūkius tik vasarą.
„Grūdų kaina pakilus ir juos masiškai perka ES, nes nėra ukrainietiškų, ypatingai aliejaus, išspaudos. Ūkiai pašarų turi iki mėnesio. Portugalija, Ispanija jau stinga pašarų ir kaip siurblys siurbia pašarus. Nors grūdų užsiauginame, jie kaip smėlis byra iš mūsų. Mūsų pagrindinė problema – greitos apyvartinės lėšos.
Tie, kurie pasiskolinę, toliau skolintis negali. Be to, 25 mln. eurų visam žemės ūkiui, toks krepšys lengvatinių paskolų, visam žemės ūkiui išnyks kaip dūmas“, – aiškina A. Baravykas ir sako, kad kita pagalbos priemonė – PVM mažinimas – apie tai kalbama labai seniai, nuo Algirdo Butkevičiaus premjeravimo. A. Baravykas prognozuoja, kad iki gegužės neliks dalies ūkių, nes tiesiog nėra kuo šerti.
P. Astrauskas sako, kada vasario pabaigoje Lietuvoje buvo 1,8 mln. t. Rezervo yra, nors dalis buvo parduota biržoje, tačiau kritinėje situacijoje dalį jų galima atpirkti. Pagrindinė problema – tai finansai, nes pinigų išaugus kainoms reikės kur kas daugiau nei įprastai. Be 25 mln. eurų lengvatinių paskolų deramasi su EK dėl didesnių sumų. Planuojama didinti ir pačią paskolos sumą nuo 1 iki 1,5 ar 2 milijonų.
„Problemos atsirado ne tik prasidėjus karui, bet prasidėjus pandemijai. Nuo tada nebuvo ieškoma, kaip jas spręsti. Iki šiol pirmame plane žaliasis kursas ir net negalvojama, kaip jį sustabdyti. Degalais pirmam pusmečiui apsirūpinę 27 proc, trąšomis pirmam tręšimui 70 proc. visiems metams 9 proc. Tačiau vien dyzelinio kuro lengvatos sumažinimas išlaidas didins 24 proc. Žemdirbiai nežinioje“, – aiškina Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius ir sako, kad klausė ŽŪM kiek ūkių liks rudenį, bet tvarūs iki 30 tūkst. ūkių, o iš vis jų 140 tūkst. ūkių, ir mažųjų likimas neaišku. Vietoj sprendimų, ministerijos užsiima tarnybų pertvarkymu.
Pasak asociacijos vadovo, pokyčiai palies ir gyvulininkystę. Reikia aiškaus plano, kaip elgtis. Vietoj to ministerija skiria pinigus pelkėms, siūlo griovius užpilti akmenimis. Aiškios krypties neturime.
„Gyvename bendroje ES dalyje ir žaliojo kurso bei ekoschemų pakeitimai turi būti derinami. Kol kas, kiek turime informacijos, kalbos apie žaliojo kurso pakeitimus nėra. Ūkininkams reikia tikslingiau skaičiuoti investicijas ir nesiekti didžiausio derlingumo“, – sako P. Astrauskas.
„Ministerijoje chaosas ir jie nieko nesprendžia. Tik bandoma gesinti gaisrus. Pieną vežamės iš Latvijos ir Estijos, kur rudenį atsidarys nauja gamykla. Uždarysim savas. Be to, nuolat mažėja ūkių. Traukiasi dideli ūkiai. Siūloma statyti fermas, bet privalomos biojėgainės. Tai finansiškai nepakeliama. Mes net nežinome kokie mokesčiai laukia. Fermoje už elektrą per mėnesį mokėdavau 1800 eurų, dabar 6000. Vien mano ūkis per metus tikrinamas 14 kartų. Ne tuo užsiimame. Reikia rūpintis pirmine gamyba“, – piktinosi Jonas Vilionis, Lietuvos pieno augintojų asociacijos vadovas.
Juozas Olekas, europarlamentaras sakė, kad ginčijosi su aplinkosaugininkais, kaip reaguoti į kintančią padėtį, tačiau bendra nuomonė, kad žaliąjį kursą reikia išlaikyti, nes apsirūpinimas maistu ir sveiku maistu vienas iš svarbesnių dalykų. Niekas nežino, kaip bus su energetiniais ištekliais ir neaišku, kaip pavyks išlikti daliai smulkių ir vidutinių ūkių.
„Apsirūpinimas maistu nauja problema ir mums reikia pasitarti ką daryti. Galbūt reikia pakeisti kai kuriuos dalykus, kad žmonės galėtų sėti, pjauti ir mums gaminti maistą“, – pastebėjo J. Olekas.
Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukščių augintojų asociacijos direktorius sakė, kad šis sektorius vienam Lietuvos gyventojui per metus pagamina 40 kg paukštienos ir 300 kiaušinių.
„Paukštininkystės, kaip ir kiaulininkystė, šios dienos situacijos įkaitė. Nors Vyriausybė skyrė lėšų, tačiau jų galėjome gauti tik trečdalį dėl įvairių reikalavimų. Kiti faktoriai, nuo pernai kartais brango energetiniai ištekliai pašarai, o kainos liko senos. Didmeninės kainos didėjo, bet padengė tik pusę padidėjusių kaštų. Šiandien mūsų sektorius jau griūna.
Pernai gamyba mažėjo 20 tūkst. t. Šiemet uždaroma viena iš trijų didžiausių skerdyklų – Kaišiadorių paukštynas ir atleidžiama 500 žmonių. Tai gamybą mažės 20 tūkst. t“, – aiškina V. Tėvelis ir sako, kad sektoriuje taip susiklostė, jog skerdykloms žaliavą augina maži ūkiai, tačiau supirkėjai negali tiek mokėti, kad būtų padengtos gamybos išlaidos.
Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas, UAB „Agrošiltnamiai“ vadovas Paulius Andriejavas sako, kad energetika sąnaudose 80 proc. ir visi dirba nuostolingai. Per mėnesį nuo 100 iki 200 tūkst. eurų. Jei už dujas ar biokurą nesumokėsi šiandien, rytoj jų nebus ir daigai žus. Teks atleisti virš 1000 žmonių. Per mėnesį sektoriui išsilaikyti reikia 1,2 mln. eurų. Nyderlandų, Lenkijos Vyriausybės sugeba padėti verslui, o mūsiškiai tik kalba, kad tai natūrali atranka. Šiltnamiai modernizuoti ir daugiau sutaupyti neturime kaip.
„Reikia kreditų, kurie būtų bent 5-6 metams. Neprašome pinigų nemokamai, tačiau bankai greitai neskolina, reikia užstato, o mes jau laidavę savo ir įmonių turtu. Jei per kelias savaites negausim pinigų, ūkiai turės užsidaryti. Kitas kelias – ES parama, kurie skirtinai nuo mūsiškių, duoda tik investicijoms, duoda lėšų ir gyvybingumo palaikymui“, – dėlioja P. Andriejavas.
G. Paluckas po diskusijos pažadėjo surašyti pasiūlymus Vyriausybei.
