Latvija, turinti didelę reikšmingą rusų tautinę mažumą, sulaukė NATO pastiprinimų, siunčiamų į Aljanso rytinį flangą, besiribojantį su Rusija, padidėjus įtampai dėl karo Ukrainoje.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo puolimą prieš kaimyninę šalį, JAV dislokavo Latvijoje 1,4 tūkst. karių ir apie 20 atakos sraigtasparnių 20 „Apache“.
JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, aplankęs amerikiečių karius Adažių karinėje bazėje netoli Rygos, vietos žiniasklaidai sakė, kad Vašingtonas palaikys Latvijos žmones ir kariuomenę.
M. Milley sakė, kad sustiprinimai turi duoti atkirtį Rusijos agresijai.
Pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį visos bloko narės privalo ginti bet kurią savo sąjungininkę, jeigu ji yra užpuolama.
Tačiau M. Milley atmetė galimybę nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną, kaip reikalauja Kyjivas. Generolas pažymėjo, kad tokiu atveju šią priemonę turėtų užtikrinti NATO ir „aktyviai kovoti su Rusijos oro pajėgomis“.
„Tai nėra dalykas, kuri NATO generalinis sekretorius (Jensas) Stoltenbergas arba bet kurios valstybės narės aukšto rango politinė vadovybė užsiminė norintys padaryti“, – sakė M. Milley, tapęs pirmuoju aukšto rango JAV pareigūnu, viešai pasisakiusiu šiuo klausimu.
„Antras Afganistanas“
NATO penktadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimą nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Aljansui vengiant įsitraukti į platesnį karą Europoje.
V. Putinas šeštadienį perspėjo, kad neskraidymo zoną „mes laikytume dalyvavimu ginkluotame konflikte“ ir kad tai sukeltų „milžiniškų ir katastrofinių pasekmių ne vien Europai, bet ir visam pasauliui“.
Rygoje M. Milley susitiko su Latvijos kariuomenės aukšto rango vadais. Jie paprašė daugiau JAV karinės pagalbos, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, priekrantės žvalgybos laivus ir artilerijos sistemas, sakė latvių gynybos ministras Artis Pabrikas.
Latvija taip pat nori, kad JAV kariuomenės daliniai būtų nuolat dislokuoti šalyje, o ne keičiami rotacijos principu.
Latvija tapo viena pirmųjų šalių, pasiuntusių karinės pagalbos Ukrainai dar prieš prasidedant Rusijos invazijai.
„Ukrainiečiai kovoja už mus. Jeigu Ukraina kris, spaudimas Europai, visoms [su Rusija] besiribojančioms šalims drastiškai padidės“, – žurnalistams sakė A. Pabrikas.
Pasak jo, Ukrainos pasipriešinimas rodo, kad Maskva neįstengtų kontroliuoti šios šalies ilgą laiką ir kad jos pajėgoms gresia įsitraukti į partizaninį karą, kuris „Rusijai būtų antras Afganistanas“.
„Rusija taps antrąja Šiaurės Korėja, – pridūrė A. Pabrikas. – Turime daryti viską, kad padėtume ukrainiečiams atsilaikyti.“
M. Milley sekmadienį susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir lankys Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje dislokuotus Jungtinių Valstijų karius.