Kaip žinoma, viskas teka ir keičiasi. Šių pasikeitimų ir ryšių tarp jų suvokimas padeda žmogui pasiekti sielos ir kūno harmoniją.
Pagal Rytų filosofiją, pasaulis valdomas dviejų priešingų ir tuo pačiu viena kitą papildančių jėgų – jin ir jan. Kiekvienas produktas turi skirtingą energetinį kryptingumą – kažkuriuose daugiau jin, kažkuriuose daugiau jan, tad žmogaus užduotis – siekti šių dviejų jėgų pusiausvyros. Tiems, kas nelabai gerai orientuojasi rytietiškoje filosofijoje, atskleisime keletą bendrų jin ir jan charakteristikų.
Jin charakterizuoja moterišką pradą ir turi tendenciją plėstis. Jan – vyriškasis pradas ir turi tendenciją trauktis. Šiuolaikinės makrobiotikos koncepcijos autorius Džordžas Osava charakterizuoja rūgštinę produkto reakciją kaip jin, o šarminę – kaip jan. Jin produktų skoniai – aštrūs, rūgštūs ir saldūs, o jan – sūrūs ir kartūs.
Skirtingai nuo bendrai priimtų mitybos taisyklių, makrobiotinė dieta formuoja lengvą šarminę aplinką kraujotakos sistemoje, kad organizmą aprūpintų didesniu kiekiu energijos, sustiprintų imunitetą, pagerintų virškinimą, sustiprintų kaulus – taip tvirtina šio mitybos būdo pasekėjai. Jų teigimu, šiuolaikinėje mityboje yra per daug turinčių jin produktų, tai yra, ši mityba skatina žmogaus kūno išorinių parametrų didėjimą. Labiausiai akivaizdus jin požymis – per didelis svoris.
Makrobiotinė mityba suteikia žmogaus išorei bruožus, labiau charakteringus jan, - lieknumą, raumeningumą. Kai makrobiotinėje mityboje jin ir jan subalansuoti, troškimas valgyti „nesveikų“ produktų (ledų, pyragaičių, koka-kolos) nekyla.
Kokie gi tie makrobiotiniai maisto produktai, kurie padės mums atsikratyti viršsvorio ir įgauti sveikatos? Pirmiausia tai neskaldyti grūdai: grikiai, ryžiai, kviečiai, kukurūzai, miežiai, rugiai. Juos galima valgyti bet kaip paruoštus.
Antra, tai daržovės – turinčios mineralinių medžiagų ir vitaminų, būtinų žmogaus organizmui. O pati geriausia ir vertingiausia iš jų – kopūstas. Jame yra daug vitaminų, proteinų ir mineralinių medžiagų. Puikus mineralinių medžiagų ir sudėtingųjų angliavandenių šaltinis – tai šakniavaisiai: morkos, moliūgai, kaliaropės. Bet vartoti maistui reikėtų tik savo platumose užaugusius vaisius ir daržoves.
Taip pat reikėtų vengti daržovių, turinčių jin: bulvių, baklažanų, rūgštynių, pomidorų.
Atskirai derėtų kalbėti apie ankštines daržoves. Dažniausiai makrobiotinėje virtuvėje yra vartojamas sojų sūris – tofu. Jame yra kur kas daugiau proteino nei viščiuko mėsoje. Deja, pas mus žmonės nėra pratę valgyti soją ir dažnai žvairuoja į tuos, kurie ją mėgsta. Nors sojos produktai nebrangūs, skanūs ir lengvai įsisavinami, juos vertėtų vartoti nedideliais kiekiais, kaip ir kitus, daug proteino turinčius produktus. Makrobiotikoje ypač naudingais laikomi jūros dumbliai ir žuvis. Vienok, ir vieni, ir kiti būtinai turi būti švieži.
Svarbų vaidmenį dietoje vaidina pagardai. Iš jų galima naudoti jūros druską, sojų padažą, natūralias garstyčias, svogūną ir petražoles, nerafinuotus aliejus. Neverta piktnaudžiauti ir džiovintais bei šviežiais vaisiais. Cukrus, šokoladas ir medus makrobiotinėje mitybos sistemoje neegzistuoja. Taip pat per savaitę galima suvalgyti ne daugiau dviejų saujų „užkandžių“, bet ne bulvių traškučių, o migdolų, žemės riešutų, moliūgo sėklų, saulėgrąžų sėklų ir graikinių riešutų (pageidautina apkeptų). Svarbiausia, ką reikia atminti – maistui vartoti reikia tik natūralius produktus be konservantų, cheminių dažiklių ir t.t.
Vaikystėje mus visus mokė kruopščiai sukramtyti maistą, ir tai yra vienas pagrindinių makrobiotinės mitybos reikalavimų. Kiekvieną maisto porciją, kurią jūs dedate į burną, sukramtykite mažiausiai penkiasdešimt kartų. Tam reikalinga valia. Makrobiotikos požiūriu, formulė „gerkite, kiek norite“ arba netgi „gerkite kiek įmanoma daugiau, nes visos kenksmingos medžiagos pasišalina kartu su vandeniu“ – labai bloga rekomendacija. Anot makrobiotikos, žmogus gauna pakankamai vandens su maistu. Be to, gėrimui galima naudoti tiktai vandenį, juodąją arbatą be priemaišų arba gėrimus cikorijos pagrindu.
