Iki 1,5 metų – jokių ekranų?
Dauguma iš mūsų namuose turime nemažai technologijų – išmaniuosius telefonus, kompiuterius, televizorius ar žaidimų konsoles. Natūraliai kyla klausimas, kiek laiko vaikai gali būti prie ekranų?
„JAV ekspertų teigimu, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių amžiaus patartina visai vengti išmaniųjų įrenginių. Vaikų smegenys nepajėgios apdoroti iš ekranų plūstančios informacijos. Kaip išimtis galėtų būti vaizdo skambučiai su artimaisiais, šeimos draugais. Įjungtas televizorius kaip „fonas“ taip pat trukdo mažyliams, nes vaikai negali sukaupti dėmesio, blaškantys garsai ir vaizdai vargina jautrią nervų sistemą. Per anksti susidūrus su technologijomis vaikams kyla sunkumų lavinant vaizduotę, kūrybiškumą“, – pasakoja pašnekovė.
Jei vaikas jau ūgtelėjęs ir yra 18–24 mėnesių amžiaus, psichologė rekomenduoja į laiką, leidžiamą prie ekranų pradėti žiūrėti šiek tiek atlaidžiau. Pasak jos, vaikas jau gali pradėti leisti laiką prie išmaniųjų technologijų ekranų, tačiau svarbu, kad artimieji papasakotų, kas jame vyksta, ką vaikas mato. Visgi, svarbu suvokti tai, kad iki dvejų metų amžiaus, mažieji nesieja ekrane matomo vaizdo su tikrove, todėl mokymosi procesas nevyksta. S. Velikienė paaiškina, kad kūdikių ir jaunesnių nei dvejų metų amžiaus vaikų dėmesį vaizdai ekrane patrauks, tačiau jie iš to nieko neišmoks. Pagrindinis laiko praleidimas turėtų būti skiriamas žaidimams, knygučių vartymui, gyvam bendravimui.
„Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja 2–5 metų vaikams prie ekranų praleisti ne daugiau kaip valandą per dieną. Svarbu prisiminti, kad fone įjungtas televizorius taip pat priskiriamas ekranų laikui“, – sako specialistė.
Visgi, psichologė primena, kad tai – rekomendacijos. Anot jos, vienas vaikas bus labai įsiaudrinęs po 20 minučių praleistų žiūrint į telefono ar televizoriaus ekraną, o kitas ir po valandos nueis ramiai užsiimti savo reikalais. Naudojantis išmaniosiomis technologijomis, svarbu atsižvelgti į savo vaiką ir labai nesigraužti, jei kurią dieną jis praleido daugiau laiko prie ekranų, nei rekomenduojama.
Ekranų sukeliamos bėdos
Ekranų įtaka vaikams jau nagrinėta ne viename moksliniame tyrime. Kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutė S. Velikienė pasakoja, kad Lietuvoje dar 2017 metais buvo vykdomas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,5–6 metų amžiaus 769 vaikai. Rezultatai atskleidė, kad trečdalis vaikų darbo dienomis praleidžia prie ekranų nuo 30 min. iki valandos, o savaitgaliais – nuo 1 iki 2 valandų, tačiau nemaža dalis, net 11 proc. vaikų darbo dienomis ir 22 proc. laisvadieniais naudojasi informacinėmis technologijomis 2–3 val. per dieną ir daugiau. Tėvai, būdami šalia vaiko dažniausiai žiūri televizorių ar naudojasi išmaniuoju telefonu. Tyrimas atskleidė, kad televizorius, kaip „fonas“, dažnai arba beveik visada būna naudojamas 29 proc. tirtų vaikų šeimose.
Anot jos, kiti tyrimai rodo, kad pailgėjęs laikas prie ekranų yra susijęs su mažų vaikų sveikatos problemomis: padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI), sumažėjusiu pažinimo ir kalbos vystymusi, tokie vaikai dažniau serga ūminėmis ligomis ir trumpėja jų miego trukmė. Taip pat pastebėta, kad ilgesnis praleidžiamas laikas prie ekranų susijęs su vaikų emocinėmis, elgesio problemomis, somatiniais skundais.
Kad ekranai ne tik kenktų
Jei ekranai – neatsiejami nuo pačių tėvų kasdienybės, o vaikai prie jų jau praleidžia nemažai laiko, psichologė rekomenduoja žiūrint televizorių visada kalbėti su atžalomis apie tai, kas yra matoma ekrane.
„Prieš parodydami vaikui filmuką ar žaidimą išmaniajame įrenginyje, įsitikinkite, kad jis tikrai yra edukacinis. Jei įmanoma, prieš paduodami vaikui, pirmiausiai patys pasižiūrėkite ar žaidimas atitinka vaiko amžių ir gebėjimus“, – pataria specialistė.
Ji primena, kad svarbiausia – gyvas bendravimas su šeima ir draugais, tad reiktų pakankamai laiko skirti būnant be išmaniųjų technologijų, užsiimant kūrybinėmis bei sporto veiklomis. Labai svarbu, kad dėl laiko, praleisto prie ekranų nenukentėtų vaikų miegas, mityba, fizinis aktyvumas.
„Turėkite taisykles, kada visa šeima nesinaudoja telefonais, nežiūri televizoriaus. Tai galėtų būti drauge su šeima valgant. Taip pat stenkitės bent 1 val. prieš miegą išjungti ekranus, nes vaikai gali sunkiau užmigti dėl įaudrintų smegenų. Stenkitės nelaikyti televizoriaus ir kitos elektronikos miegamajame. Tyrimais nustatyta, kad išmaniųjų prietaisų savo kambaryje turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikams dažniau pasireiškia emocinės problemos, jie turi daugiau somatinių simptomų, jų miego trukmė trumpesnė. Šias išvadas savo tyrime 2017 metais publikavo R. Jusienė ir kiti tyrėjai“, – sako pašnekovė.
Psichologė pataria patiems tėvams bendraujant su vaikais nesinaudoti telefonu, kompiuteriu ar kitais išmaniausiais prietaisais. Nukrypstantis tėvų dėmesys, anot jos, gali trukdyti vaiko žaidimui, blaškyti jo dėmesį. Tėvų atsitraukimas nuo bendros veiklos su vaiku gali silpninti jų tarpusavio ryšį.
Ekranai – tik mokomaisiais tikslais
Dviejų vaikų mama Renata Lazdin augina dešimties metų sūnų Dovydą ir 3,5 metų dukrą Lūną. Pirmojo septynmečio edukologė, knygos „Vienas vaikas – septyni intelektai“ autorė, vaikų darželio steigėja sako, kad auginant pirmąjį vaiką nesilaikė saugių ekrano laiko dozių, mat nebuvo taip gerai išstudijavusi šios temos.
„Žinodama tai, ką žinau dabar, tikrai jaučiuosi kalta prieš savo pirmagimį. Dukra iki dabar prie ekranų laiko beveik neleidžia, o vyresnis sūnus išmaniųjų technologijų pagalba ieško įvairios informacijos, sprendžia matematikos būrelio namų darbus skaitmeninėje platformoje, mokosi anglų kalbos „Duolingo“ programėlės pagalba, tyrinėja vaizdo ir garso montavimo subtilybes, kartais žaidžia „Minecraft“ žaidimą, nors aš pati jame nematau jokios naudos“, – pasakoja pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad darbo dienomis sūnus technologijomis naudojasi tik mokomaisiais tikslais ir ne daugiau nei po pusvalandį per dieną. Savaitgaliais ekranų laikas kiek ilgesnis, tačiau ne daugiau nei 1,5 val. per dieną.
„Dovydo sesuo Lūna ekranais naudojasi labai saikingai ir ne kasdien. Kartais žiūrime filmuką „Peppa Pig“. Jį žiūrime anglų, ispanų arba rusų kalbomis. Lūna lanko darželį, kuriame vaikai lavinami mokantis keturių kalbų, tad tokiu būdu pratęsiame kalbų mokymąsi namuose“, – patirtimi dalinasi dviejų vaikų mama.
Vaikas atsikalbinėja ar blogai miega? Sumažinkite ekranų laiką
Edukologė sako, kad kuo vaikas mažesnis – tuo jis yra jautresnis hiperstimuliuojančiam ekranų poveikiui. Anot jos, ekranų turinys yra smegenims lyg narkotikas. Kaip ir alkoholis, vienoks ekranų turinys yra labiau svaiginantis, stipresnis, kitas lengvesnis, turintis mažiau „laipsnių“. Jis švelniau arba stipriau hiperstimuliuoja smegenis, todėl jei viršijamos saugios ekranų laiko dozės, dėl šio apsvaigimo smegenys, užuot tobulėdamos – „genda“.
„Taip pat svarbu suvokti tai, kad būdamas įnikęs į ekranus vaikas nėra vaikas. Jis nejuda, nekalba, nežaidžia, neišdykauja, nebendrauja su bendraamžiais, nebendrauja su suaugusiais, nemankština vaizduotės. Vaiko lyg nėra. Tuo metu, kai leidžia laiką prie ekrano, vaikas nesivysto. Apibendrinant, vaikas, kurio smegenys per dažnai svaiginamos, nuolat „genda“. Vietoje to, kad tobulėtų, ilgainiui ima skirtis nuo vaiko, kuris laikosi saugių laiko prie ekrano dozių. To nežinant, labai sunkiu susieti pakitusį vaiko elgesį su laiku prie ekranų, todėl tėvai ir nesupranta problemos. Jiems šios kalbos atrodo sąmokslo prieš mokslą teorija“, – teigia pašnekovė.
Ji pataria, kad jei vaikas neklauso, elgiasi aršiai, reikalauja filmukų ar žaidimų išmaniuosiuose įrenginiuose, sunkiai sutelkia dėmesį net į mėgstamas veiklas, blogai miega, atsilieka jo kalbos raida, pabandyti visiškai atsisakyti laiko prie ekranų nors dviem savaitėms. Specialistė patikina, kad per šį eksperimentą pažinsite savo atžalą naujai, vaikas pradės žaisti įprastus žaidimus, o tai – geriausias vystymosi būdas.
„Kai vaikas auga, jo smegenys darosi stipresnės, atsparesnės svaiginančiam poveikiui, tad laiką, praleidžiama prie ekranų galima ilginti. Šia tema skaitau seminarus, į kuriuos ateina tikrai pasimetę tėvai. Tėvai skundžiasi, kad vaikas reikalauja žiūrėti daug, o aplinkiniai kalba, kad nieko čia baisaus. Kartais net girdime manančius, kad laikas prie ekranų – būtina vaiko kasdienybės dalis. Daug kalbu apie tai, kad būtent tėvai sprendžia, kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekrano. Būsiu drąsi pasakydama, kad vaikas, pirmuosius septynerius metus praleidęs beveik be ekranų, suaugęs bus daug pranašesnis už tą, kuris nuo mažumės daug laiko laido prie jų. O juk mes norime vaikams sėkmės ir laimės. O sau – ramybės“, – įsitikinusi R. Lazdin.
Pašnekovė pabrėžia, kad laikas praleidžiamas prie ekranų turėtų būti griežtai kontroliuojamas, būtina stebėti, ką vaikas žiūri ir kokius žaidimus žaidžia. Išmaniosios technologijos turėtų būti naudojamos mokantis kalbų, stebint gyvūnus, žiūrint kokybiškas pažintines laidas.
„Žinau vaikų, kurie būdami šešerių metų amžiaus vakarais ir savaitgaliais žaidžia planšete tiek, kiek nori, žiūri filmukų tiek, kiek nori. Man jų nuoširdžiai gaila. Tėvai yra pasisamdę nemokamą skaitmeninę auklę. Tik kad šios auklės vienintelė nauda – tėvų ramybė. Tik neapsigaukime – tylu namuose šiandien, tačiau tikėtina, kad bus daug skandalų ateityje. Vaikams, kurie perdozuoja hiperstimuliuojančių ekranų laiko, yra sunkiau mokytis, sudėtingiau susidraugauti ir kontroliuoti patį save. Kaskart, kai noriu savo vaikams leisti dar truputėlį laiko praleisti prie ekranų, tačiau žinau, kad dienos normą jau išnaudojome, sakau sau: „Renata, susiimk, juk už šią silpnybę atsiimsi kaip reikiant!““, – sako ji.
Pavojus slypi ir tėvų telefonuose
Neseniai atliktas „Telia“ tyrimas atskleidė, kad kas antras (50 proc.) Lietuvos suaugusysis savo vaikui telefoną linkęs pirkti šiam sulaukus 6–7 metų. Tuo tarpu penktadalis galvoja, kad pirmą įrenginį vaikas turėtų gauti sulaukęs mažiausiai 10 metų amžiaus. Mažiau nei 10 proc. apklaustųjų linkę suteikti asmeninį mobilųjį telefoną jaunesniems nei 6 metai vaikams. Visgi, „Telia Lietuva“ tvarių projektų vadovė Indrė Bimbirytė–Yun teigia, kad pirmąjį telefoną vaikai dažnai gauna iš tėvų, padėvėtą.
„Dažnai pirmasis vaikų išmanusis įrenginys būna bendrai šeimos naudojama planšetė, tėvų telefonas, arba iš vyresnio brolio ar sesers paveldėtas įrenginys. Tai reiškia, kad jame jau būna instaliuotų programų, prisijungta su tėvų prieigomis, kurios natūraliai neturi specialių nustatymų ar filtrų. Tėvai galvodami, kad vaikas įrenginiu naudojasi suaugusiajam esant šalia, tad nesusidurs su jokiais pavojais, visgi klysta. Ne vienas atliktas tyrimas rodo, kad „YouTube“ platformoje vos už keleto vaizdo įrašų jau gali slypėti vaikams netinkamas turinys. Ir visai nesvarbu, kad tėvai buvo įjungę tiesiog paklausyti vaikiškų dainelių ar pažiūrėti filmuką. Tas kenksmingas turinys gali būti įvairus – nuo smurto scenų, keiksmažodžių, iki seksualinio ar išnaudojimo turinio. Suprasdami tykančias grėsmes, tėvai gali imtis paprastų žingsnių, kurie padės apsisaugoti“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, vertėtų įrenginyje sukurti atskirą, vaikams skirtą prieigą, o savąją arba pašalinti, arba apsaugoti slaptažodžiu. Būtina aplikacijose parinkti tinkamus nustatymus, vaikams saugius paieškos filtrus. Taip pat svarbu šeimoje kartu nustatyti ir aptarti taisykles, kam bus laikas su išmaniuoju įrenginiu skirtas ir kiek laiko bus galima prie jo praleisti. I. Bimbirytė–Yun pataria, kad labai svarbu tėvams domėtis, ką vaikai veikia leisdami laiką su įrenginiais: kokiomis programomis naudojasi, su kuo bendrauja, ar yra susipažinę su esminėmis saugaus elgesio internete taisyklėmis.
Svarbu griežta tėvų kontrolė
Jei tėvai nori vaikus supažindinti su lavinamaisiais kompiuteriniais žaidimais, svarbu, kad jų turinys būtų tinkamas vaiko amžiaus grupei, įsitikinusi įmonės atstovė. Pasak jos, rekomenduojama, kad iki 7 metų amžiaus kompiuteriniai žaidimai būtų žaidžiami kartu su tėvais. Jei vaikui aštuoneri – suaugusiųjų įsitraukimas neturėtų mažėti, būtina padėti vaikui pasirinkti jam tinkamus žaidimus pagal jo pomėgius, prižiūrėti jį.
„Netinkamai parinktas žaidimas gali lemti, kad jo turinys bus pernelyg žiaurus ar sukrečiantis. Komandiniuose žaidimuose, kuriuose ne tik žaidžiama, bet ir bendraujama per susirašinėjimo programėles, gali kilti ir sukčiavimo ar patyčių tikimybė. Būtent todėl suaugusiųjų įsitraukimas, domėjimasis vaiko veiklomis, suteikimas praktinių patarimų ar emocinės pagalbos yra tokie svarbūs“, – pasakoja specialistė.
Pašnekovė nepamiršta ir teigiamų aspektų, kurių taip pat yra žaidžiant kompiuterinius žaidimus. „Telia Company“ Šiaurės ir Baltijos šalyse kasmet atliekamas Vaikų patariamosios grupės (CAP) tyrimas parodė, kad vaikai žaisdami mokosi strateginių veiksmų, taktikos, gerėja jų loginis mąstymas, jie ugdo kūrybiškumą ir bendravimo įgūdžius. Didžioji dauguma, anot I. Bimbirytė–Yun, būtent tokiu būdu pramoko ir užsienio kalbų.
„Viena didžiausių klaidų – davimas vaikui įrenginio, kad jis užsiimtų pats arba netrukdytų tėvams. Šeimoje sutarus bendras taisykles, kad ir tėvai nepraleis vakaro naršydami mobiliuosiuose telefonuose tuo tarpu tikėdamiesi, kad jų vaikai skaitys knygas arba užsiims kitokiomis lavinančiomis veiklomis – laikas, praleistas skaitmeniniame pasaulyje bus ir labai naudingas, ir smagus. Rodykite pavyzdį – jeigu norite pasidalinti nuotrauka socialiniuose tinkluose, kurioje yra ir jūsų vaikas, paklauskite jo leidimo. Tai leis vaikams suprasti, kad socialiniai tinklai yra vieša vieta ir jie turi teisę spręsti, kokia informacija jie nori dalintis, o kokia ne“, – rekomenduoja tvarių projektų vadovė.
Specialistė sako, kad vaikams svarbu žinoti, jog tėvai ar globėjai juos supranta, palaiko ir yra pasiruošę padėti, į juos galima kreiptis kilus įvairiems klausimams.
Pirmojo septynmečio edukologė, knygos „Vienas vaikas – septyni intelektai“ autorė, vaikų darželio steigėja Renata Lazdin dalinasi specialiai vaikams nuo 1,5 metų sukurtu muzikiniu spektakliu. Jis tinkamas mažiausiems, mat sukurtas remiantis lėtosios medijos principais. Vaizdo spektaklyje viskas maksimaliai atitinka realybę – vaizdas nemirksi, nėra naudojami dirbtiniai garsai. Tai – vienas iš „Mažųjų valdų“ projektų, sukurtų vaikams.
