Apribojimus Minskas įvedė po to, kai įgyvendindama gruodžio pradžioje įsigaliojusias JAV sankcijas „Belaruskalij“, Lietuvos Vyriausybė nusprendė nuo vasario nutraukti sutartį tarp LTG ir Baltarusijos bendrovės, nes ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų. „Lietuvos geležinkelių“ grupei vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, grupė iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Daliai jų gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse, pranešė LTG, teigė „Žinių radijo“ laida „Dienos klausimas“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo, kad iš sankcijų karo paprastai niekas nelaimi.
„Sankcijos yra skirtos atgrasyti nuo netinkamo ir žalingo elgesio. Jeigu mes sutinkame su prielaida, kad ekonominiai santykiai tarp šalių – tarptautinė prekyba, mainai, kaip dar prieš kelis šimtus metų teigė Adamas Smithas, suteikia naudą visoms tuose santykiuose dalyvaujančioms šalims, tai ekonominės sankcijos, kurios apriboja tokius santykius, jos yra abipusės žalos dalykas. Jos sukelia žalą visoms dalyvaujančioms šalims“, – teigė R. Vilpišauskas.
Pasak politologo, paprastai, rengiant sankcijas, kaip dažnai pabrėžia įvairių šalių pareigūnai, siekiama žalą sau patiems kuo labiau sumažinti, o oponentui žalą padidinti.
Jis nebūtų linkęs sutikti su teiginiu, kad Lietuva persistengė užsienio politikoje ir užsitraukė tokią reakciją.
„Tas persistengimas yra diskutuotinas dalykas. Vis dėlto kalbame apie rimtus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos matėme Baltarusijoje nuo 2020 m. rugpjūčio ir dar prieš tai. Ar būtų tinkama Lietuvai nereaguoti, kaip ji reagavo? Nemanau“, – sakė R. Vilpišauskas.
Pasak eksperto, klausimas, ar nevertėjo labiau eiti koja kojon su visa Europos Sąjunga (ES).
„Bet čia mes matome, kad Lietuva kartu siekia koordinuoti ir su Jungtinėmis Valstijomis (JAV), nes būtent JAV, ką parodė ir pastarieji mėnesiai, paaštrėjus saugumo situacijai Europoje dėl Rusijos agresyvių pareiškimų ir veiksmų, telkiant karines pajėgas ties siena su Ukraina, mums yra labai svarbios. Šiuo požiūriu ir Lietuvos noras koordinuotis ir šioje srityje politiškai su JAV bei veikti per ES yra tinkamas. Bet kai kuriais klausimais dėl to galbūt Lietuva mėgina diktuoti tempą visai ES. O kitose ES šalyse ekonominiai interesai iškelti aukščiau galimų grėsmių“, – sakė R. Vilpišauskas.
Kol kas labiau kenčia Baltarusija
Laidos pašnekovas teigė, kad, anot ekonomistų, šis abipusis sankcijų eskalavimas atneša daugiau nuostolių Baltarusijai.
„Mes galime, vertindami Lietuvos nuostolius, remtis skaičiavimais, kurie jau buvo daryti. Vienas modeliavimas buvo Lietuvos banko atliktas praėjusiais metais. Jeigu visiškai nutrūktų ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos, prognozė buvo, kad Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) netektų devynių dešimtųjų procento per trejus metus.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kas paprastai pažymima, kad tas poveikis būtų juntamas ypač transporto sektoriui (Klaipėdos uostas, krovos kompanijos, Lietuvos geležinkeliai). Kol kas nekalbama apie pervežimų keliais sustabdymą. Tai manau turėtų didesnės žalos Lietuvos transporto įmonėms nei geležinkelių sustabdymas“, – teigė R. Vilpišauskas.
Tačiau, pasak laidos pašnekovo, nemažai Lietuvos transporto įmonių yra įregistravusios tai, ko reikia, kad vykdytų vežimus iš Rusijos arba kitų šalių.
„Tie vertinimai paprastai neįvertina to, kiek lanksčiai verslas gali reaguoti“, – sakė R. Vilpišauskas.
Dilema dėl to, kaip elgtis su Lukašenka
Profesorius sutinka su tuo, kad Lietuva, ES arba Vakarai apskritai jau seniai susiduria su dilema, kaip elgtis su Aliaksandru Lukašenka, suprantant, kad spaudimas jam, kad jis nevykdytų prievartos savo piliečių atžvilgiu, kad gerbtų jų teises ir politines laisves, stumia jį į Vladimiro Putino glėbį.
„Tai yra glaudesnės sąjungos link, dėl kurios jau pasirašyti susitarimai 1999 metais tarp Rusijos ir Baltarusijos, bet tuos susitarimus A. Lukašenka vengė praktiškai pilnai įgyvendinti. Ir Rusijos kiekvienos tokios krizės situaciją išnaudoja tam, kad spustelėtų jį pajudėti praktinio sąjunginės valstybės kūrimo link“, – sakė R. Vilpišauskas.
Pasak jo, tas dabar matoma ir karinės integracijos prasme.
Sako, kad Baltarusijai nebelieka išeities
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis irgi sakė, kad akivaizdu, kad Baltarusija spaudimą sankcijomis jaučia.
„Baltarusijos režimas to jaučia, bet to pasekmė – Baltarusija juda Rusijos link, nes jokios išeities Baltarusijai nebepaliekama. Jeigu mes taikytume sankcijas, bet neizoliuotume Baltarusijos kaip režimo, su juo būtų diplomatinis šnekėjimas, galbūt būtų likusi viltis, kad ne viena Rusija yra pasirinkimas“, – sakė R. Karbauskis.
Dabar, jo nuomone, Baltarusijos režimas duoda suprasti Baltarusijos žmonėms, kad kiti pasirinkimo nei Rusija nėra.
„Ir tai aiškiai prieštarauja Baltarusijos žmonių norams, nes Baltarusijos žmonės norėtų išsaugoti nepriklausomą šalį, bet, kadangi mūsų diplomatinės ES, NATO, JAV pastangos yra dvejopos – ne tik sankcijos, bet ir izoliacija, apie tai labai stipriai šneka ir Lietuvos valdžia, išskyrus prezidentą (…), manau, kad yra daroma klaida. Manau, kad reikia ieškoti sprendimo, kad Baltarusijos režimas negalėtų savo žmonėms sakyti, kad jokio kito kelio be Rusijos nėra. Nes tai yra baisiausia, kas galėtų atsitikti“, – teigė R. Karbauskis.
Vežėjams nerūpi, ar režimas demokratinis
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA vadovas Romas Austinskas teigė, kad kelių vežėjams yra aktualus trumpesnis kelias ir laikas, kada nuvažiuoji nuo pasikrovimo iki išsikrovimo vietos.
„Iš tiesų istoriškai prieš penkiolika-dvidešimt metų mūsų keliai į Rytus, į Rusiją, vyko per Latviją (…), lindome iš karto į Rusiją. Bet dabar jau penkiolika-dvidešimt metų važiuojame per Baltarusiją, nes ji buvo pasikeitusi į gerąją pusę, ir kelias nuo Minsko pagerėjo. Iki Minsko nuo Vilniaus yra apie 150 kilometrų“, – sakė R. Austinskas.
Pasak laidos dalyvio, jiems nerūpi, ar režimas demokratinis.
„Vežėjai žiūri, kaip atlikti užsakytą paslaugą, kaip uždirbti pinigų“, – teigė R. Austinskas.
Asociacijos vadovas teigė, kad jau antri metai nėra lengvi.
„2021 m. sausį ir 2020 m. gruodį verslui buvo daug optimizmo, mes tuo tikėjome. Dabar optimizmo turime mažiau. Čia yra ir COVID įsimaišęs, yra ir geopolitinė padėtis – tiek su Kinija, tiek su Baltarusija, tiek Rusijos failas, Ukrainos santykiai. Įtampos yra labai didelės, ir kartais žmonėms sunku suprasti, (…) o kaip čia bus vieną rytą“, – sakė R. Austinskas.
„Linavos“ vadovas sako, kad verslui labai svarbus stabilumas.
„Tada viena ar kita pusė prisitaiko, ir iš to gauna maksimalų efektą“, – teigė R. Austinskas.
Kol kas krovinius vežantys kelių transportu per Baltarusiją nepatogumų nepatiria. Tačiau asociacijos vadovas, tai sakydamas, sako, kad reikėtų pabelsti į medį.
„Kol kas važiuojame. Kol kas dar nieko nėra“, – sakė R. Austinskas.
Kritika valdžiai
Asociacijos vadovas teigė, kad moraliniai dalykai yra svarbūs.
„Uždirbtas arba prarastas pinigas užsidirba greičiau, jis neturėtų būti pagrindinis dalykas. Lietuva šiai dienai gyvena puikiai. Lietuva turi 18 mlrd. eurų privačių santaupų bankuose. Pagal valstybės biudžetą, tai yra labai didelis pinigų kiekis. Tai kalba apie Lietuvos žmonių taupumą, ir jie pasiruošę gyvenimui“, – teigė R. Austinskas.
Tačiau, jo nuomone, lietuviai galėtų dar geriau gyventi.
„Tačiau ne tie žmonės galbūt sprendimus daro“, – svarstė R. Austinskas.
Tarkime Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dešimties balų skalėje jis rašytų septynetą-aštuonetą. Su Susisiekimo ministerija, pasak asociacijos vadovo, santykiai yra geri. Jiems skirtų devynetą ar dešimtuką.
