Tokiu būdu siekiama sustiprinti partnerių senajame žemyne saugumą. Tai pirmasis JAV žingsnis Rusijos ir Ukrainos krizės akivaizdoje, rašo „Wall Street Journal“.
J. Bidenas iš Fort Brago į Lenkiją ir Vokietiją dar šią savaitę pasiųs apie 2 tūkst. karių. Taip pat bus perkelta maždaug tūkstantis karių, kurie šiuo metu dirba Vokietijoje esančiame „Stryker“ pėstininkų batalione – jie vyks į Rumuniją, skelbia pareigūnai.
JAV žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad baiminantis potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rytų Europoje dislokuotos NATO pajėgos bus sustiprintos 3 000 amerikiečių karių.
Apie 2 000 karių bus pasiųsti į Lenkiją ir Vokietiją iš Fort Brago bazės Šiaurės Karolinoje, tuo metu tūkstantis šiuo metu Vokietijoje esančių karių bus perkelti į Rumuniją, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami JAV politiniai ir gynybos pareigūnai.
Televizija CNN, remdamasi neįvardytais administracijos pareigūnais, nurodė, kad Pentagonas vėliau trečiadienį oficialiai informuos apie šį pajėgų perkėlimą.
Kaip nurodoma CNN pranešime, papildomų pajėgų perkėlimas siųs žinią apie „palaikymą NATO sąjungininkėms, jaučiančioms grėsmę dėl Rusijos pajėgų judėjimo netoli Ukrainos“.
„Gynybos departamentas perkels tam tikrus Europoje dislokuotus dalinius toliau į rytus, iš anksto dislokuos Europoje papildomų priešakinių dalinių, taip pat palaikys greitojo reagavimo pajėgų parengtį“, – sakė vienas administracijos pareigūnas.
„Šios pajėgos nevyks kovoti Ukrainoje. Šie perkėlimai nėra nuolatiniai. Jie atsako į dabartines sąlygas“, – pridūrė jis.
Tuo metu dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais pareigūnais, nurodė, kad Gynybos departamentas nurodė paskelbti padidintą parengtį papildomuose daliniuose.
„Pentagonas nurodė paskelbti padidintą parengtį dar keliems tūkstančiams karių dislokavimo [Europoje] atveju, neskaitant 8,5 karių, kurie tokį nurodymą gavo praeitą savaitę“, – nurodė dienraštis.
J. Bidenas praeitą penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione.
„Artimiausiu metu perkelsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Ne per daug“, – žurnalistams pranešė J. Bidenas.
Anksčiau praeitą savaitę Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad buvo paskelbta „padidinta parengtis“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių.
Anksčiau trečiadienį „Bloomberg“, remdamasi lenkų nacionalinio saugumo biuro vadovu Pawelu Solochu, skelbė, kad Jungtinės Valstijos papildomai dislokuos Lenkijoje pustrečio tūkstančio karių.
„JAV papildomai dislokuos Lenkijoje 2 500 karių“, – sakė P. Solochas.
Sausį Pentagonas paskelbė padidintą parengtį 8,5 tūkst. karių, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, paaštrėjus įtampai dėl Ukrainos.
Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių, todėl nuogąstaujama, jog Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimyninę šalį. Vakarai perspėja, kad tokiu atveju Rusijos lauktų itin griežtos sankcijos.
Kaip informavo Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby, tarp JAV dalinių, kuriuose buvo paskelbta padidinta parengtis prieš galimą dislokavimą Rytų Europoje, jei Rusija pultų Ukrainą, yra kelios oro desanto divizijos.
Šiuo metu numatyta, kad tie 8,5 tūkst. amerikiečių karių prisidėtų prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.
Pentagonas patvirtino papildomą JAV pajėgų perkėlimą į Europą, spręs dėl Baltijos šalių
JAV ginkluotųjų pajėgų vadovybė trečiadienį patvirtino siunčianti papildomą kontingentą į Europą, taip pat spręs, ar reikia sustiprinti Baltijos šalyse dislokuotas NATO pajėgas, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą,
„JAV greitai pasiųs papildomų pajėgų į Rumuniją, Lenkiją ir Vokietiją“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
Anksčiau trečiadienį JAV žiniasklaida citavo šaltinius prezidento Joe Bideno administracijoje, sakiusius, kad baiminantis potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rytų Europoje dislokuotos NATO pajėgos bus sustiprintos 3 000 amerikiečių karių.
Apie 2 000 karių bus pasiųsti į Lenkiją ir Vokietiją iš Fort Brago bazės Šiaurės Karolinoje, tuo metu tūkstantis šiuo metu Vokietijoje esančių karių bus perkelti į Rumuniją, sakoma pranešimuose.
„Noriu labai aiškiai pasisakyti dėl kai kurių klausimų. Šie perkėlimai yra laikino pobūdžio. Šie perkėlimai yra atsakas į dabartinę situaciją saugumo srityje“, – per spaudos konferenciją sakė J. Kirby.
Jis pridūrė, kad susiklosčiusi padėtis reikalauja „sustiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgas NATO rytiniame sparne“. J. Kirby patvirtino, kad Vašingtonas lieka ištikimas NATO kolektyvinės gynybos principui.
Pentagono atstovas taip pat nurodė, kad JAV įveda padidintą parengtį kai kuriuose papildomuose daliniuose – tam atvejui, jeigu juos reikėtų perkelti į Europą.
„Papildomos pajėgos pasiruošusios būti perkeltos“, – sakė J. Kirby.
Jie neatmetė galimybės, kad padidinta parengtis bus paskelbta didesniam skaičiui JAV dalinių. Jis perspėjo, kad Vašingtonas gali nuspręsti pasiųsti į Rytų Europos šalis daugiau karių.
JAV taip pat spręs, ar turi būti sustiprinti NATO kontingentai, laikomi Baltijos šalyse.
„Toliau vertinsime, ko būtina imtis šioje pasaulio dalyje“, – kalbėjo J. Kirby.
Televizija CNN anksčiau citavo vieną JAV administracijos pareigūną, sakiusį, kad papildomų pajėgų perkėlimas siųs žinią apie „palaikymą NATO sąjungininkėms, jaučiančioms grėsmę dėl Rusijos pajėgų judėjimo netoli Ukrainos“.
„Gynybos departamentas perkels tam tikrus Europoje dislokuotus dalinius toliau į rytus, iš anksto dislokuos Europoje papildomų priešakinių dalinių, taip pat palaikys greitojo reagavimo pajėgų parengtį“, – sakė jis.
„Šios pajėgos nevyks kovoti Ukrainoje. Šie perkėlimai nėra nuolatiniai. Jie atsako į dabartines sąlygas“, – pridūrė pareigūnas.
Tuo metu dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais pareigūnais, nurodė, kad Gynybos departamentas nurodė paskelbti padidintą parengtį papildomuose daliniuose.
„Pentagonas nurodė paskelbti padidintą parengtį dar keliems tūkstančiams karių dislokavimo [Europoje] atveju, neskaitant 8,5 karių, kurie tokį nurodymą gavo praeitą savaitę“, – nurodė dienraštis.
J. Bidenas praeitą penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione.
„Artimiausiu metu perkelsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Ne per daug“, – žurnalistams pranešė J. Bidenas.
Anksčiau praeitą savaitę Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad buvo paskelbta „padidinta parengtis“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių.
Šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.
Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos, taip pat reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
JAV ir NATO siūlo Rusijai žingsnius pasitikėjimui skatinti, rodo nutekinti dokumentai
Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO siūlo Maskvai ginklų kontrolę ir priemones pasitikėjimui skatinti, kad būtų išsklaidyta naujo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė, rodo ispanų laikraščio „El Pais“ trečiadienį paskelbti dokumentai.
Pasiūlymai, išdėstyti NATO ir JAV praėjusio mėnesio laiškuose atsakant į Rusijos reikalavimus, atitinka tvirtą poziciją, kad Ukraina ar bet kuri kita suvereni valstybė turi teisę prašytis priimama į šį aljansą.
Tačiau pranešama, kad JAV atsakyme, paskelbtame minėto dienraščio interneto svetainėje, siūlomi „abipusiai JAV ir Rusijos įsipareigojimai nedislokuoti Ukrainos teritorijoje puolamųjų, nuo žemės paleidžiamų raketų sistemų ir nuolatinių pajėgų su kovine misija“.
Ir JAV, ir NATO dokumentuose Rusija raginama atkurti diplomatinius ryšius su Aljansu ir atnaujinti branduolinių raketų kontrolės sutartis su Jungtinėmis Valstijomis.
Maskva raginama vėl įsitraukti į NATO ir Rusijos tarybą – diplomatinę struktūrą, „siūlančią dialogą ir partnerystę vietoje konflikto ir nepasitikėjimo“.
Vienas NATO pareigūnas atsisakė patvirtinti šį tekstą. „Niekada nekomentuojame tariamų nutekinimų“, – nurodė jis.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog Maskva žino apie šį pranešimą, bet pridūrė: „Mes nieko neskelbėme, ir aš nenoriu to komentuoti.“
Didžiulės Rusijos pajėgos
Prezidento Vladimiro Putino vyriausybė prie Ukrainos sienų ir 2014 metais aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje dislokavo didžiules pajėgas – daugiau kaip 100 tūkst. karių.
Kremlius pareikalavo NATO garantijos, kad Kijevui niekada nebus leista įstoti į Aljansą, be to, siekia, kad NATO išvestų pajėgas savo rytinių narių – buvusių sovietinių respublikų ar komunistinio bloko narių.
Vakarai atmetė raginimus užtrenkti NATO duris, bet nutekintuose laiškuose raginama pradėti „prasmingas diskusijas dėl ginklų kontrolės ir dialogą su Rusija dėl abipusio skaidrumo bei pasitikėjimo skatinimo priemonių“.
„Jokiai kitai partnerei nesiūlomi panašūs santykiai ar panaši institucinė struktūra“, – „El Pais“ paskelbtame laiške sakė sąjungininkės apie NATO ir Rusijos tarybą.
„Vis dėlto Rusija sužlugdė mūsų bendradarbiavimui esminį pasitikėjimą ir metė iššūkį pagrindiniams pasaulinės bei euroatlantinės saugumo architektūros principams“, – sakoma laiške.
JAV dokumente pabrėžiama: „Mes pasirengę svarstyti susitarimus... su Rusija dėl abiem šalims rūpimų klausimų, kad būtų įtraukti rašytiniai, pasirašyti instrumentai, kad būtų sprendžiami atitinkami mūsų susirūpinimą keliantys klausimai.“
Jame siūloma atnaujinti JAV ir Rusijos strateginio stabilumo dialogą dėl ginklų kontrolės susitarimų siekiant „apriboti sausumos vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketas bei jų leidimo įrenginius“.
Tačiau dokumente pakartojamas Vašingtono įspėjimas, kad Rusija jau pažeidžia dabar sustabdytą 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). JAV iš jos pasitraukė 2019 metais, kaltindamos Maskvą uždrausto tipo raketų dislokavimu.
Laiške įspėjama: „Rusijos jėgos pozicijos tolesnis stiprinimas ar tolesnė agresija prieš Ukrainą privers Jungtines Valstijas ir mūsų sąjungininkes stiprinti savo gynybinę poziciją.“
