Spalio 9-ąją vykusiame susitikime „Jeep“ arenoje Nenado Čanako kariauna 71:85 nusileido sostinės komandai, kuri dabar su 15 pergalių ir 2 pralaimėjimais žengia antroje turnyro lentelės vietoje.
Laipteliu žemiau esantis „Lietkabelis“ turi 3 laimėjimais mažiau, ta pergalės atveju šį atsilikimą sumažintų iki 2. Lengva tikrai nebus, kadangi „Lietkabelis“ tik ketvirtadienį vakare sugrįžo iš Europos taurės rungtynių Krasnodare, kurias trečiadienį 62:90 pralaimėjo vietos „Lokomotiv-Kuban“ ekipai.
Pastaruoju metu pagrindiniu komandos įžaidėju tapo Kristupas Žemaitis, kuris turi pavaduoti Nikolą Radičevičių, kuris pirmiausia susirgo koronavirusu, o vos sugrįžęs į treniruotes patyrė čiurnos traumą ir lieka neaišku, ar galės pasirodyti ant parketo dvikovoje su vilniečiais.
K. Žemaitis „kklietkabelis.lt“ svetainei pasakojo apie savo kelionių rutiną, žaidimą Europos taurėje ir rungtynes su „Rytu“.
– Kas nepavyko rungtynėse Krasnodare?
– Norėčiau, kad tikrai būtų išimtis, o ne taisyklė. Tai buvo pirmas mačas, kur patyrėme sutriuškinimą. Kas nutiko? Turbūt palūžome trečiajame kėlinyje.
Daugiausiai problemų buvo dėl neatkovotų kamuolių. Noro tikrai nestigo, bet visi niekieno kamuoliai sukrito jiems. Daug buvo situacijų, kai leidome pelnyti taškus „2 plius 1“. Gynyboje praleidome, bandėme prasižengti ir nepavyko. Jeigu pirmajame kėlinyje būtume sumetę tuos metimus, galbūt kitaip būtų.
– Ar sunki buvo kelionė į Krasnodarą?
– Visi patikrinimai Rusijoje ilgai užtruko, ten viską atidžiai tikrina, ilgai trunka viskas. Buvo du skrydžiai – iš Rygos į Maskvą, o iš ten – Krasnodarą. Viešbutyje atsidūrė tik kokią 1 valandą nakties, bet tai nėra pasiteisinimas. Aš rungtynių metu fiziškai vis tiek gerai jaučiausi.
– Ką mėgstate veikti kelionių metu?
– Aš dažniausiai mėgstu klausyti muzikos arba senas nuotraukas peržiūrinėti, kažką ištrinti, kažką prisiminti. Nelabai sekasi man miegoti lėktuve arba autobuse.
– Prieš sezoną sakėte, kad labai įdomu pamatyti, kaip jums seksis Europos taurėje. Ar susitvarkote su savo užduotimis?
– Viskas kol kas sekasi neblogai. Puolime net lengviau nei tikėjausi, bet sudėtingiau yra gynyboje suspėti prieš staigesnius ir atletiškesnius žaidėjus. Gynyboje sudėtingiau, o puolime visada iš savęs reikalauju daugiau – galbūt kažkur galiu aštriau sužaisti arba sukurti daugiau progų kitiems. Kol kas manau, kad viskas Europos taurėje sekasi neblogai ir stengiuosi kaupti patirtį.
– „Lokomotiv“ gynėjas E. Mccollumas Europos taurėje renka po 24,5 taško. Sunku uždengti tokį žaidėją?
– Atrodo, kad nedidukas, liaunas kūnas, bet sunkiai sulaikomas. Atrodo, kad gyniesi prieš jį, bet susikuria erdvės ir meta vidutinį metimą. Taip pat labai moka parduoti tas pražangas, kai mesdamas šoka į priekį. Labai sudėtingai sustabdomas krepšininkas.
– Pastaruoju metu tapote pagrindiniu įžaidėju, kai iškrito N.Radičevičius. Kaip jums toks vaidmuo?
– Labai smagu, kai žinai, kad žaisi daugiau. Aišku, iškart ir atsakomybė didesnė, nes Nikola yra geriausias mūsų kūrėjas, todėl reikia jį pavaduoti bei stengtis sukurti progas, kaip jis moka. Man patinka gauti daug minučių. Tikrai smagu ir džiaugiuosi savo vaidmeniu. Noriu, kad Radičevičius grįžtų kuo greičiau, nes mūsų komandai jis yra labai reikalingas.
– Šeštadienį laukia mačas su „Rytu“. Kokie prisiminimai iš pirmojo rato dvikovos?
– Pamenu, kad pralaimėjome 14 taškų skirtumu. Atsilikome visų rungtynių metu, bet buvome koviniu atstumu. Mus palaužė naudodami susikeitimų gynybą. Manau, kad panašios gynybos galime laukti ir šeštadienį.
Svarbu bus parodyti kitokį veidą, nes tiek „Rytas“ po dviejų pralaimėjimų bus kitoks, o ir mes po nokdauno Krasnodare norėsime parodyti kitokį veidą. Turėtų būti įdomios rungtynės.
– Pakanka vienos dienos pasiruošimui?
– Turėtų užtekti, nėra kitos išeities. Reikės fiziškai kažkaip rasti jėgų. Turės užtekti tos vienos dienos.
– Kokį įspūdį palieka šio sezono „Ryto“ žaidimas?
– Man patinka, kaip jie rungtyniauja. Smagu stebėti Normantą, su kuriuo jaunimo rinktinėje buvome kartu. Žibėnas yra įdomus treneris, kuris 1996 metais gimusius treniravo „Tornado“ mokykloje, todėl smagu stebėti, kaip jis kyla. Šiemet jie tikrai rodo gražų akiai krepšinį, kurį būna smagu stebėti.
– Kokį įspūdį palieka „Lietkabelio“ sirgaliai?
– Visada norėtųsi vis daugiau sirgalių, bet turime tokią situaciją su COVID-19, kad skaičiai auga kasdien. Suprantamos aplinkybės, kurios neleidžia užpildyti tribūnų, bet esame labai dėkingi ir vertiname kiekvieną, kuris ateina į „Cido“ areną bei mus palaiko. Kviečiame sirgalius, nes šeštadienį jų palaikymo labai reikės.
