Politikas feisbuke pasidalijo Renatui Požėlai siųstu laišku.
„Sausio 13 Nepriklausomybės aikštėje Laisvės gynėjų pagerbimo oficialiame valstybiniame renginyje valanda vėliau numatyto mitingo dalyviai ir kiti asmenys garsiais šūksniais, įvairiomis stiprius garsus skleidžiančiomis priemonėmis trikdė minėtą valstybinį renginį, pasisakančių valstybės vadovų ir kitų dalyvių kalbų buvo beveik neįmanoma girdėti. Tačiau triukšmadariai nesulaukė jokių perspėjimų, visuomenei susidarė įspūdis, kad tokia veika pagal galiojančius teisės aktus yra nebaudžiama“, – rašė politikas.
Jis teigė kitaip.
„Bet ar tikrai taip? Mano nuomone, išspręsti asmenų, kurie tyčia trikdo viešąją rimtį renginių metu, atsakomybės klausimą visiškai pakanka dabartinio ANK 488 straipsnio nuostatų. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 575 -1235/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal pagal anksčiau galiojusio kodekso atitikmenį – ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį“, – savo argumentus dėstė J. Razma.
Politiko teigimu, triukšmadariams gali būti skirtos baudos.
„Taigi, akivaizdu, kad triukšmaujantiems asmenims, o ypač valstybinių renginių metu, vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu gali būti surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir jų pagrindu skirtos baudos. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens.
Todėl tikiuosi, kad esant panašioms situacijoms ateityje policija imsis aktyvesnių veiksmų užtikrinant, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis valstybinių renginių metu ir už viešosios rimties trikdymą atsakingiems asmenims būtų surašyti ANK protokolai ir skirtos nuobaudos“, – laiške rašė J. Razma.
Gavo atsakymą
Policijos generalinis komisaras R. Požėla į Seimo nario J. Razmos laišką. Jis pabrėžė, jog policija yra pradėjusi 10 teisenų dėl Susirinkimo įstatymo galimo pažeidimo ir viešosios tvarkos trikdymo.
Pateikiame visą atsakymą:
dėkoju už laišką. Informuoju, kad policija yra pradėjusi 10 teisenų dėl Susirinkimų įstatymo galimo pažeidimo ir viešosios rimties trikdymo. Vykstant masiniams renginiams užkardyti tokio pobūdžio veikas taktiniu požiūriu kyla papildomos galimos grėsmės viešajai tvarkai, kai vykdomi galimi pažeidimai dėl aktyvių policijos intervencinių veiksmų gali peraugti į masinio pobūdžio neramumus, riaušes, o tai ypač yra jautru vykstant valstybiniams renginiams, kuriuose dalyvauja vaikai, pagyvenę žmonės, šalies vadovai bei užsienio diplomatai, svečiai. Todėl policija kiekvienu atveju pasirenka individualų veikimo metodą siekiant teisėtomis priemonėmis užkardyti galimus teisės pažeidimus ir (arba) pradėti teisenas juos padariusiems asmenims. Ateityje policija imsis visų teisėtų ir leistinų taktiškai įvertintų priemonių siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei patraukti atsakomybėn galimus pažeidėjus.
Delfi primena, kad minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
