„Ta situacija galutinai paaiškėjo: užsienio reikalų ministras gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija ir Europos Sąjunga nesikeis, prekyba iš Lietuvos ir santykiai su Kinija ir Europos Sąjunga nepasikeis. Tai formaliai, mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos.
Vadinasi, mes turime fokusuotis dabar į ateitį, vystyti savo gamybos iškėlimo planus, plėtrą kitose valstybėse ir taip supratome, kad greitų pasikeitimų šitoje situacijoje nebus“, – kalbėjo K. Vizbaras trečiadienį po Prezidentūroje surengto susitikimo.
Jis patikslino, kad perkeliama plėtra, dalis verslo.
„Tai, kas yra Lietuvoje, tai liks, nėra prasmės tai iškelti, bet tiesiog reikia kelti gamybą tam, kad galėtume toliau dalyvauti globaliose tiekimo grandinėse. Tada tai, kas liks Lietuvoje, tarnaus kažkokiems nišiniams taikymams, kur įmanoma išvengti Kinijos dalyvavimo tiesiogiai ar netiesiogiai. Kada planuojame tai daryti? Tai jau darome“, – sakė jis.
Pasak K. Vizbaro, dalis įmonių jau vykdo tokius pat veiksmus.
„Mano tikslas susirinkime buvo iškomunikuoti Lietuvos lazerių sektoriaus bei Vokietijos automobilių pramonės įmonių ir Vokietijos kapitalo žemės ūkio įmonių poziciją, gautą iš Vokietijos amatų rūmų bei situaciją ir prašymą normalizuoti ir deeskaluoti situaciją su Kinija, tai mes tokią poziciją išsakėme“, – kalbėjo vienas iš „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų.
Jo teigimu, lazerių verslas orientuotas ne į paramą, o galimybę vykdyti veiklą.
„Reikia suprasti, kad tiek automobilių, tiek lazerių sektorius, kuris nori dirbti per globalias tiekimo grandines, mes negalime ignoruoti to fakto, kad Kinija tose grandinėse dominuoja. Ir jeigu negalime parduoti savo gaminių komponentų, nei tiesiogiai nei netiesiogiai, mes šioje geografinėje vietoje negalime vykdyti veiklos“, – kalbėjo verslo atstovas.
„Arba bent jau labai ženklios dalies verslo, tai mes tą dalį ir perkeliame. Tai šiuo metu ir vyksta“, – pridūrė jis.
„Neaustinių medžiagų fabriko“ įmonių grupės vadovas Stanislovas Grušas teigė, kad situacija sudėtinga.
„Susitikimas yra įdomus, išsiaiškinome kas yra kas ir turbūt padarysime išvadas, ką mums reikės daryti“, – kalbėjo jis.
Šiauliuose įsikūrusi bendrovė eksportuoja produkciją į 48 šalis, pasak vadovo, Kinija buvo viena iš jų.
„Vieną šalį praradome, tai yra Kiniją, vieną atradome, tai yra Saudo Arabiją. Tikiuosi, kad dėl vertybinės politikos neuždraus eksportuoti Lietuvos Respublika produkcijos į Saudo Arabiją, kadangi ten galima turėti tris žmonas (...) Čia taip, pajuokaujant“, – ironizavo S. Grušas.
„Situacija neaiški, turbūt didžiausia problema, kad esame pasirašę žemės nuomos sutartį su Šiaulių LEZ, pasirašę stambaus investuotojo sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tikimės, kad vis tiek surasime galimybių tai daryti. Tai turbūt tiek. Daugumai gerbiamo Kristijono minčių aš pritariu“, – sakė S. Grušas.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pakvietė Vyriausybės, Seimo ir kitų institucijų aptarti galimybių padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą „neeilinių iššūkių aplinkoje“, pranešė Prezidentūra.
„Delfi“ primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje.
