Lietuvoje siekiama pokyčių
Atliekų apskaitos duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje sparčiai auga maisto atliekų kiekis. Norint prisidėti prie ambicingo Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo – iki 2030 metų 50 procentų sumažinti vienam pasaulio gyventojui tenkančio maisto atliekų kiekį – praėjusiais metais šalyje sudarytas valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, kurio užsibrėžti tikslai turėtų būti įgyvendinti 2021–2027 metais.
Pagal šį planą, ketinama skatinti maisto atliekų surinkimą ir gyventojus šviesti bei informuoti apie biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo svarbą. Taip pat planuojama, kad iki 2024-ųjų būtų įdiegta atskira surinkimo sistema maisto ir virtuvės atliekoms. Tikimasi, jog iki 2024 metų mūsų šalyje bus užtikrinta, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose bus sudaryta galimybė rūšiuoti maisto atliekas.
Džiugina ir tai, kad Lietuvoje planuojama išplėsti ir tobulinti biologiškai skaidžių gamybos atliekų, įskaitant viešosiose maitinimo įstaigose susidarančias maisto rūšiavimo atliekas, surinkimo sistemas, susidarymo ir tvarkymo kontrolę.
Maisto švaistymo problemos sprendimui siūloma taikyti maisto dovanojimo, dalijimosi maistu ar jo teikimą labdarai. Taip pat skatinama tobulinti teisinę bazę, susijusią su tinkamo vartoti maisto panaudojimo ir paskirstymo galimybėmis, nustatyti reikalavimus, užtikrinančius maisto švaistymo ir atliekų prevenciją. Siūloma skelbti atskirus išpardavimus, skatinti taupaus maisto naudojimo priemones viešojo maitinimo sektoriuje, užtikrinti priemones nesunaudotų maisto produktų panaudojimui gyvūnų pašarams.
Šiame plane, vienas iš galimų variantų siekiant žiedinės ekonomikos ir maisto švaistymo prevencijos – lengvatinio PVM tarifo taikymas ir parama transportavimui, aukojant perteklinį maistą ir produkciją nepasiturintiems asmenims, labdaros organizacijoms.
Nešvaistyti maisto – įmanoma misija
Išmesti mažiau maisto norėtų bene kiekvienas, tačiau tai nėra pats lengviausias dalykas. „Rimi Lietuva“ kokybės vadovė Ana Čiudinienė sako, kad naujiesiems metams užsibrėžus tikslą nešvaistyti maisto, reiktų kiekvieną kartą planuoti savo apsilankymus prekybos centruose.
„Taip, tikėtina, išvengsite maisto produktų gausos šaldytuve, o tuo pačiu nereiks jo išmesti. Stenkitės neprikrauti šaldytuvo taip, kad maistas vienoje lentynoje liestųsi su aukščiau esančia lentyna. Taip šaldytuve gali sutrikti vėsaus oro srauto cirkuliavimas, produktai gali pradėti greičiau gesti. Jei šviežio maisto vis dėlto nepavyko suvartoti iki jo galiojimo laiko pabaigos, užšaldykite jį. Šaldymas – maisto konservavimo būdas, padedantis jo nešvaistyti. Jei įmanoma, maistą laikykite originalioje pakuotėje, mat ši pakuotė bus sukurtas atsižvelgiant į maisto šviežumo išsaugojimą. Tai labai svarbu mėsos produktams vakuume, taip pat taikoma vaisiams ir daržovėms, kurių pakuotėse esančios oro angos gali labai pakeisti produkto galiojimo laiką“, – pasakoja pašnekovė.
Specialistė pataria visada atvėsinti gamintą maistą prieš jį dedant į šaldytuvą ar šaldiklį. Priešingu atveju, anot jos, dėl pagaminto ir neatvėsusio maisto šilumos šaldytuvo ar šaldiklio temperatūra pakils. Tai sumažins kitų šaldytuve esančių maisto produktų, kurių temperatūra turi būti stabili, šviežumą. Ta pati sąlyga, pasak jos, galioja dėl šaldytuvo durelių dažno varstymo ar atidarytų durelių ilgo laikymo. Temperatūros svyravimas neigiamai veikia maisto produktus, kurie gali pradėti greičiau gesti.
„Patariu pomidorų nelaikyti šaldytuve, mat taip jie praranda savo skonį. Obuoliai išskiria etileno dujas, tad visi vaisiai ir daržovės, padėti prie jų, pradės nokti greičiau, tad greičiau ir suges. Tačiau jei norite sunokinti avokadą – padėkite jį šalia obuolių ir po dienos ar dviejų galėsite skanauti sunokusiu mėgstamu vaisiumi. Norint nešvaistyti maisto, būtina prisiminti ir tai, kad bulvės, padėtos šviesioje aplinkoje pradeda žaliuoti“, – patarimus žeria A. Čiudinienė.
Anot jos, svarbu plauti vaisius ir daržoves tik prieš vartojimą, mat vanduo skatina gedimo procesą. Specialistė pataria nesuvartotą maistą užšaldyti, taip išvengsite maisto švaistymo.
Svarbiausia – tinkama temperatūra
„Rimi Lietuva“ kokybės vadovė teigia, kad maisto šviežumui palaikyti itin svarbios bendrosios maisto produktų laikymo sąlygos, o greitai gendantiems – itin svarbi temperatūra. Laikant maistą tinkamoje temperatūroje išlaikomas jo šviežumas.
„Itin svarbu, kokioje temperatūroje laikote maistą šaldytuve ir šaldiklyje. Geriausia šaldytuve maistą laikyti nuo 0°C iki 5°C, o šaldiklyje – nuo -18°C iki -20°C. Taip pat svarbu, kad maistas būtų laikomas stabilioje temperatūroje, be didelių svyravimų. Pavyzdžiui, lapinės salotos ar prieskoninės žolelės ilgiau išliks šviežios jas laikant 3˚C temperatūroje“, – sako pašnekovė.
Specialistė pataria, nesant įsitikinus savo šaldytuvo ar šaldiklio temperatūros parodymo tikslumu, įsigyti papildomą kontrolinį termometrą temperatūriniams rodmenims stebėti. Anot jos, kuo aukštesnė šaldytuvo lentyna, tuo aukštesnė ir temperatūra.
„Tad svarbu net tai, kur laikomi produktai. Pavyzdžiui, žalia mėsa, žuvis ir jūros gėrybės turi būti laikomi žemesnėse lentynose, mat jų laikymo temperatūra yra žemesnė nei pieno produktų. Sviestas ir sūris yra mažiau gendantys, todėl geriausia juos laikyti viršutinėse lentynose, kur šilčiau. Vidurinėse šaldytuvo lentynose laikykite paruoštus valgyti maisto produktus“, – pataria ji.
Norint ilgiau mėgautis gardžiais vaisiais ir daržovėmis, taip pat būtina juos tinkamai sandėliuoti, sako specialistė. Anot jos, vaisiai ir daržovės ilgiau išliks švieži, jei laikysite juos tinkamoje drėgmėje. Daržovės „mėgsta“ didelę drėgmę, o dauguma vaisių – žemą. Jei jūsų šaldytuvo stalčiuose yra drėgmės jungiklis, būtinai perjunkite jį į aukštą drėgmę daržovėms ir žemą drėgmę vaisiams. Jei neturite jungiklio arba turite tik vieną stalčių, geriausia laikyti jame daržoves.
Data ant pakuotės – tik rekomendacinė
Neretai į šiukšlių dėžę keliauja visi maisto produktai, kurių nespėjome suvalgyti ir baigėsi jų galiojimo terminas. Tai, anot „Rimi Lietuva“ kokybės vadovės A. Čiudinienės – didelė klaida.
„Viena didžiausių klaidingų nuomonių apie maisto pramonę yra ta, kad negalima maisto valgyti pasibaigus jo galiojimo laikui. Galiojimo laikas nurodytas ant produkto pakuotės – tik rekomendacija. Užrašas „Geriausias iki...“ paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių sausų maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir t. t. Daugelis šių maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki...“ nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas“, – teigia specialistė.
Užrašas „Tinka vartoti iki...“, anot pašnekovės, vartotojui nurodo, kad tai labai greitai gendantis maisto produktas, galintis per trumpą laiką sukelti tiesioginį pavojų sveikatai. Įprastai šiuo užrašu ženklinami švieži, atvėsinti maisto produktai, tokie kaip mėsa ir jos gaminiai, žuvis, pieno produktai, nepasterizuotos vaisių sultys.
„Tokių produktų reikėtų įsigyti tik tiek, kiek planuojama suvartoti artimiausiu metu, o pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki...“ nurodytam terminui, maisto produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų vartoti nerekomenduojama“, – pabrėžia ji.
„Rimi Lietuva“ 2021 metais „Maisto Bankui“ atidavė net 665 tonas nenupirkto maisto. Įmonė siekia, kad kuo mažiau maisto būtų nenupirkta ir kuo daugiau nenupirkto maisto būtų atiduota „Maisto Bankui“. Siekiant mažinti švaistymą, įmonė likusį neatiduotą maistą perduoda įmonei, kuri iš jo atliekų gamina biodujas.
Buities prietaisai maisto šviežumui išlaikyti
Pasak „Electrolux“ grupės mokymų vadovo ir buitinės technikos eksperto Igno Bernoto, kiekvienas žmogus, kuriam asmeninis komfortas neatsiejamas nuo tokių globalių problemų kaip maisto švaistymas, savo virtuvėje turėtų turėti maisto vakuumatorių. Šis prietaisas išsiurbia orą iš specialios pakuotės, taip sustabdydamas ar sulėtindamas procesus, kurie veikia bet kokį šviežią maistą. Jo dėka vakuumuoti produktai ilgiau išlaiko savo kvapą, skonį ir galiojimo terminą.
„Kalbant apie maisto švaistymą, svarbu pažymėti, jog kai kuriuose kartu su prietaisais komplektuojamuose indeliuose yra datos nustatymo funkcija. Tokiu būdu jūs galite visuomet stebėti saugomą maistą ir būti tikri, ar jis nesuges ir jo neteks išmesti. Be to, vakuumavimo procesas yra labai paprastas: prietaisas uždedamas ant specialios talpos ir vienu spustelėjimu įjungiamas, o pasiekus tinkamą vakuumavimo lygį, įrenginys automatiškai išsijungia“, – pasakoja I. Bernotas, pridurdamas, jog vakuumatoriaus dėka maistas išlieka šviežias net iki 5 kartų ilgiau.
Dar vienas tikras pagalbininkas virtuvėje, jei nenorite išmesti maisto produktų – garinė orkaitė. Anot I. Bernoto, didysis tokių orkaičių privalumas slypi pačiuose garuose, mat jų dėka maistas ne tik greitai pašyla, bet ir nesausta, taip ne tik išsaugant, bet ir sustiprinant skonines savybes.
„Kai kurios garinės orkaitės turi specialią programą būtent šildymui – tai tikrai puikus ir patogus sprendimas, išvengiant maisto švaistymo. Tiesa, šildant dera atkreipti dėmesį į skirtingas garų funkcijas, pavyzdžiui, vidutinis drėgmės garas puikiai tiks įvairiems kepiniams ir pyragams šildyti – jie taps maloniai drėgni, bet ne šlapi. Pilną garą naudokite produktams, kurie šaldytuve linkę daugiau išsausėti, pavyzdžiui, makaronams, bulvėms, ryžiams. Toks garų intensyvumas puikiai tinka šiems produktams „atgaivinti““, – pataria buitinės technikos ekspertas.
Garinė orkaitė puikiai tinka ir norint pašildyti kelių dienų senumo jau pagamintą patiekalą. Pašnekovas sako, kad tokiame prietaise galima virti, pusiau ar pilnai kepti ir netgi skrudinti. Anot jo, ateityje rinkoje turėtų pasirodyti ir daugiau buitinės technikos prietaisų, skatinančių atsakingą vartojimą.
