Istorija, kurioje taškas padėtas tik dabar, nutiko dar 2020-ųjų lapkričio 2-ąją. Tą vakarą, apie 22 val., po kiemą vaikštinėjančią Daivą B. pamatė kaimynas. Kadangi jis žinojo, kad moteris serga koronavirusu, apie ją pranešė policijai.
Sprendimą skundė
Moteris ne tik nepaisė izoliacijos tvarkos, bet tik pamačiusi pareigūnus užsidėjo kaukę. Vėliau aiškino, kad tikrai buvo su apsaugos priemonėmis, tačiau kaukė sušlapo, todėl ją išmetė kaip tik tą akimirką, kai atvyko policija.
Be to, Daiva B. iškart puolė aiškinti, kad išeiti į lauką trumpam pasivaikščioti ir išnešti šiukšles jai leido Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė (NVSC), informavusi apie susirgimą ir saviizoliacijos reikalavimus.
Tokie pasiteisinimai teisme nieko neįtikino – Daiva B. dirba medike Šilutės ligoninėje, todėl turėjo puikiai žinoti, kaip elgtis susirgus. Be to, suabejota ir visais kitais jos pasiteisinimais.
Pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. nuteista ir 700 eurų baudą gavusi moteris nepasidavė ir nepalankų nuosprendį apskundė.
„Daivai B. atsirado poreikis išnešti susikaupusias šiukšles į konteinerį. Ji gyvena viena, artimųjų neturi, todėl nebuvo, kas galėtų ja pasirūpinti, – rašoma skunde. – Taigi, ji apie 22 val. išėjo iš namų į lauką, buvo užsidėjusi nosį ir burną dengiančią veido kaukę, vilkėjo įprastas pirštines. Tuo metu buvo vėlyvas ruduo, žvarbus oras, tamsu, lijo, todėl lauke visiškai žmonių nebuvo. Ji dirba gydytoja, todėl tikėtina, kad kažkas iš kaimynų galėjo ją atpažinti pro langą ir apie ją pranešti policijai. Išėjusi iš namų niekam pavojaus sukelti negalėjo, nes ėjo būdama ne patalpoje, o lauke, žmonių nesutiko, su niekuo kontakto neturėjo, buvo užsidėjusi veido kaukę, pirštines ir dar galvą užsidengusi gobtuvu.
Ji paėjo link ligoninės, eidama pro gyvenamuosius namus, po to, ėjo link namų. Eidama ji buvo užsidėjo bumą ir nosį dengiančią apsauginę kaukę, kuri nuo lietaus sušlapo, todėl ją išmetė ir dar nespėjo užsidėti kitos, kai prie jos prisistatė policijos pareigūnai. Tai buvo pirmieji jos sutikti žmonės, jiems priėjus ji pati užsidėjo turėtą sausą veido kaukę. Daiva B. pareigūnams paaiškino, kad NVSC specialistai jai leido trumpam išeiti iš namų, todėl ji ir išėjusi. Policijos pareigūnai Daiva B. pasakė eiti namo, niekur nebevaikščioti. Kai kitą dieną ji telefonu paklausė NVSC specialistų, ar gali išeiti į lauką ar balkoną, jau tada gavo kitokį atsakymą, kad visgi ji niekur iš namų išeiti negali.“
Argumentai neįtikino
Tačiau argumentai neįtikino ir trijų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios Daivos B. skundą. Jie teiginius apie neva klaidingus NVSC specialistų žodžius pavadino tik bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
„Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad visą reikalingą informaciją apie tai, kaip Daiva B., kaip asmuo, sergantis COVID-19 liga, turi elgtis būdama saviizoliacijoje, ji gavo tiek iš NVSC specialistės, tiek bendraudama su šeimos daktare dėl nedarbingumo laikotarpio nustatymo. Beje, visos šalies viešosios informavimo priemonės (radijas, televizija, interneto portalai ir kt.) tuo metu skleidė ir dabar aktyviai skleidžia informaciją apie tai, kaip turi elgtis susirgęs COVID-19 liga asmuo.
Taigi, Daiva B., žinodama, kad serga ypač pavojinga užkrečiamąja liga COVID-19, apie tai būdama informuota sveikatos priežiūros įstaigų ir įspėta dėl apsaugos priemonių, kurių ji privalo laikytis bendraudama su žmonėmis, t. y. apie privalomą izoliaciją gyvenamojoje vietoje, palikdama saviizoliacijos vietą, numatė, kad tokie jos veiksmai gali sukelti pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti, manydama, kad dėvėdama apsaugos priemones gali išeiti iš namų ir nakties metu žmonių gyvenamajame name ir gatvėje nesutiks“, – rašoma teismo nutartyje.
Medikė taip pat bandė įrodyti, kad elgėsi itin atsargiai ir nusikaltimo nepadarė, nes niekam nesukėlė pavojaus užsikrėsti. Tačiau teisėjų teigimu, nuo to jos veiksmais netapo mažiau pavojingais.
„Mažindami Daivai B. inkriminuotų veiksmų pavojingumą ir teigdami, jog ji išėjo į gatvę tik norėdama išnešti šiukšles, o tai padarė nakties metu, kai gatvėje nėra žmonių, dėvėdama kaukę, pirštines, gobtuvą, apeliantai nepagrįstai neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog jai apskritai buvo draudžiama palikti izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo. Dėl maisto įsigijimo, šiukšlių iš buto išnešimo ir kitų paslaugų gavimo, nors ir viena gyvendama, tačiau žinodama, kad serga ypač pavojinga užkrečiamąja liga, Daiva B. turėjo galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Pervertindama tamsaus paros meto ir žmonių (ne)judėjimo miesto gatvėmis aplinkybes, jas vertindama kaip pakankamas apsaugoti kitus žmones nuo savo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos COVID-19, Daiva B. elgėsi išties lengvabūdiškai ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti šia ypač pavojinga užkrečiamąja liga“, – konstatavo teismas.
Daiva B. bandė griebtis ir dar vieno. Tuo atveju, jei teismas jos neišteisintų, prašė bent nutraukti bylą dėl veikos mažareikšmiškumo. To teisėjai nesutiko padaryti.
„ Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog nusikalstama veika jokių pasekmių nesukėlė. Šios veikos sudėtis yra formali, todėl veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar dėl Daivos B. veiksmų kilo kokios nors realios pasekmės. Aktualios veikos pavojingumas kyla iš to, jog Daiva B. savo nusikalstamai neatsargiu elgesiu sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Taigi pavojingų padarinių atsiradimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – paskelbė teismas.
LAT skundo nepriėmė
Kadangi Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Daivos B. skundą atmetė, moteris savo tiesą pabandė įrodyti Aukščiausiajame Teisme.
Tačiau pateikusi kasacinį skundą ji nieko nepešė – šią savaitę, argumentus įvertinusi teisėjų kolegija, nusprendė išvis nepriimti skundo.
Pasak jų, Daivos B. gynėjo surašyti teiginiai ginčija tik teismų nustatytas aplinkybes, o LAT to net nevertina, jie nuosprendžius tikrina tik teisės taikymo aspektu.
„Taigi kasacinis skundas iš esmės grindžiamas vien nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, o ne galimai padarytomis minėtos baudžiamojo įstatymo normos aiškinimo ir taikymo klaidomis. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas“, – nurodoma LAT nutartyje.
