Dalinamės jomis, kad ir jūs suprastumėte didelę žaidimų naudą vaikams:
1) Žaidimai leidžia vaikui išreikšti save – žaidimai pirmiausiai yra saviraiškos rūšis, kai vaikas gali būti savimi ir užsiimti tuo, kas jam patinka labiausiai. Vaiko kambarys gali būti pilnas įvairiausių žaislų, tačiau dauguma vaikų didžiąją laiko dalį žais tik su tam tikrais žaislais. Tai reiškia, kad vaikas gali pats pasirinkti, kas jam įdomiausia.
2) Žaidimas naudingas vaiko kalbos ugdymui – net jei ir vaikas žaidžia vienas, jis neretai garsiai kalba. Įsiklausykite į jo kalbą – kaip jis reiškia savo mintis, kaip formuluoja sakinius, kokius sprendimus priima? Net ir dar nekalbantis vaikas žaisdamas skleidžia įvairius garsus – tai labai svarbu jo kalbos formavimuisi.
3) Žaidimai padeda formuoti vaikų savarankiškumą – žaidimų pasaulyje vaikas tampa savarankiškesnis nei įprastai. Vaikams reikėtų leisti pažaisti ir savarankiškai, nes tai ugdo jų savarankiškumo įgūdžius ir leidžia pačiam priimti įvairius sprendimus. Tai, kad vaikas sugeba žaisti savarankiškai be suaugusiųjų įsikišimo yra labai geras ženklas – vaikas formuoja įvairius asmeninius įgūdžius.
4) Žaidimų metu mokomasi kritinio mąstymo – žaidimai yra realaus pasaulio situacijų atspindžiai, todėl vaikai jų metu mokosi ne tik kritiškai mąstyti, bet ir priimti tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas žaidžia su gaisrininko įranga – jis supras, kad gaisrą svarbu užgesinti kuo greičiau, tačiau gesinimo metu svarbu ne tik laiku išgelbėti nukentėjusius, bet apsaugoti ir save, kad kitą kartą būtų galima išgelbėti ir kitus nelaimės užkluptus žmones.
5) Žaidimų metu ugdomi socialiniai įgūdžiai – tokia žaidimų teikiama nauda ypatingai atsiskleidžia tuomet, kai vaikas žaidžia ne vienas. Jei vienu metu du ar daugiau vaikų užsinori vieno žaislo, tuomet geriausia, kai sprendimą vaikai atranda savarankiškai. Tokiu būdu mokomasi spręsti įvairius galimus konfliktus ir atrasti geriausius jų sprendimo būdus.
6) Žaidimai paspartina vaiko vystymąsi – vaikai žaidžia jau nuo pačių seniausių laikų. Tai natūralus vystymosi periodas, kuris padeda vaikams ne tik įsijausti į įvairius vaidmenis, bet ir pabūti pačiose įvairiausiose situacijoje. Žaidimo forma vaikai susipažįsta su realaus pasaulio dėsniais ir žaisdami kartu su kitais vaikais ar suaugusiaisiais ugdo savo socialinius įgūdžius.
7) Žaidimai ugdo empatijos jausmą – žaidimo forma vaikai išmoksta suprasti ir atpažinti kitų žaidimo dalyvių jausmus ir poreikius. Empatijos jausmas ugdomas nuo ankstyvos vaikystės ir tai daroma žaidžiant su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais. Vaidmenų žaidimai, pavyzdžiui, įsijautimas į šeimos gydytojo ar veterinarijos gydytojo vaidmenį gali padėti išugdyti stipresnius empatijos jausmus.
8) Judrių žaidimų metu ugdomi judėjimo gebėjimai – sportiniai žaidimai, karstymasis laipynėmis ir panašūs fiziniai žaidimai padeda stiprinti vaiko raumenis ir lavinti judėjimo gebėjimus, koordinaciją, pusiausvyrą ir t.t. Tuo tarpu žaidimai su dėlionėmis, kaladėlėmis ar konstruktoriais padeda lavinti smulkiosios motorikos gebėjimus.
