Pagrindinis variantas – ją paversti mišku.
„Prieš keliolika metų turėjome virš 200 tūkst. ha apleistos žemę, tačiau įstojus į ES ir atsiradus galimybei gauti išmokas ir pelną ją dirbant, jos pradėjo drastiškai mažėti. 2021 m. gruodžio 1 d turėjome tik 37 tūkst. ha, tai mažiau nei 1 proc. visų naudmenų. Iš jų 8 tūkst. valstybinės žemės. Ši žemė nepatraukli žemės ūkio veiklai. Turime išspręsi esminius klausimus – įveiklinti per miškingumo didinimą“, – aiškina Donatas Dudutis, žemės ūkio viceministras.
Viceministras sako, kad jau priimti du Vyriausybės nutarimai, pagal kurį palengvintas miško šveisimas tokioje žemėje ir palengvintas paskirties keitimas, jei plotai natūraliai užaugo mišku.
„To nepakanka ir reikėtų kalbėti apie kitus sprendimus. Pavyzdžiui, sukurti agromiškininkystės sistemą ir ją įteisinti. Tai pirmiausia miškų ir žemės ūkio veiklos derinimas ir kombinavimas. Tai laisvanoriškas žemės savininko pasirinkimas didesnį dėmesį skirti miškui ar žemės ūkiui“, – aiškina D. Dudutis ir pastebi, kad skirtinguose regionuose ši veikla suvokiama skirtingai.
„Be 40 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės apleistos, dar yra apie 400 tūkst. ha kitos paskirties apleistos žemės. 1 proc. miškingumo padidinimas, ką deklaruoja Aplinkos ministerija, tai reiškia 65 tūkst. ha papildomų miškų. Klausimas kur ir kaip tą padaryti“, – pastebėjo Algis Gaižutis, Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos vadovas.
Jis siūlo plėsti agromiškininkystės sąvoką, nes kol reguliavimas nepakeistas, tą padaryti sudėtinga. Dabar tik grasinama baudomis.
Kęstutis Navickas sakė, kad žemę verčiant mišku nutinka taip, kad šie plotai „iškrenta“ iš daugiamečių pievų kategorijos, kurių mums ir taip trūksta. Miškai į šią kategoriją nepatenka, o ūkininkai jau ir dabar turės dalį arimų vėl paversti pieva.
„Jei neišsikovosime, kad miškas būtų „užskaitytas“ kaip daugiametė pieva, mums tiesiog pritruks žemės“, – prognozuoja K. Navickas.
