Valdžios sektoriaus bendra skola, vertinant tarptautiniais standartais, nėra stulbinama. 2005 metų pradžioje ji sudarė 12,2 mlrd. Lt ir siekė 19,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Užsienio skola joje sudarė 7,6 mlrd. Lt, arba 62,3 proc. Tačiau prisiminus, kad ši skola atsirado vos per 15 metų, akivaizdus darosi švaistūniškas valdžios elgesys. Neretai, užuot racionaliai panaudojus turimus biudžeto išteklius, lengva ranka pasirašomos paskolų sutartys su užsienio bankais arba vykdoma vertybinių popierių emisija užsienio rinkose.
Švaistūniški finansai
Finansų ministerijos specialistai prasitaria, kad vertybinių popierių emisija užsienio rinkose kartais vykdoma visiškai nesant skolinimosi poreikio, tiesiog norint pasipuikuoti prieš kitas valstybes. Tvirtinama, kad būtent tokio pobūdžio 11 m. trukmės 600 mln. EUR euroobligacijų emisija tarptautinės rinkose buvo išplatinta 2005 m. pradžioje. Tuomet džiūgauta, kad šios obligacijos išplatintos per labai trumpą laiką, o jų paklausa daugiau nei 7 kartus viršijo pasiūlą. Tačiau šį ažiotažą užsienio komerciniuose bankuose sukėlė ne kas kita, tik aukštos euro obligacijų palūkanos, kurias, žinoma, teks mokėti iš valstybės iždo.
Valstybės skolos ir BVP santykis yra vienas iš Mastrichto sutartyje nurodytų kriterijų, kurio privalo laikytis valstybės, siekiančios įvesti eurą. Šis santykis negali viršyti 60 proc. Ir nors, atrodytų, šiuo atžvilgiu šalies skolos dydis rūpesčių neturėtų kelti, sprendimus ją valdant reikėtų priimti tik tinkamai pagrįstus.
Antai pateikdama Seimui 2006 m. biudžeto projektą Vyriausybė be jokių motyvų nurodo, kad bendras skolinimosi poreikis šiemet sudarys net 4,2 mlrd. Lt, iš kurių 1,7 mlrd. bus skiriama biudžeto deficitui dengti, 1,1 mlrd. Lt – užsienio skolai ir 1,3 mlrd. Lt – vidaus skolai grąžinti. Apmaudu, kad Seimas visiškai nesigilino į skolinimąsi poreikio motyvus. Vėliau dar keliais milijardais skolinimosi lubos padidintos dėl galimo „Mažeikių naftos“ akcijų išpirkimo.
Skolų portfelio istorija
18,65 mln. JAV dolerių suma – tokia buvo pirmoji solidi užsienio paskola su ką tik nepriklausomybę atkūrusios valstybės garantija. 1992 m. šią paskolą paėmė viena pirmųjų bendrų su užsienio kapitalu įmonių AB „Lietuvos tara“. Ši įmonė buvo pirmoji, už kurią su užsienio skolintoju valstybės lėšomis atsiskaitė Finansų ministerija.
Vėliau valstybės skolų portfelis ėmė sparčiai pūstis. Garantijos dosnia ranka dalytos į kairę ir dešinę, valstybė iš užsienio finansinių institucijų skolinimosi savo vardu ir šiuos pinigus perskolindavo verslo subjektams. Ypač greitai skolų portfelis augo 1994–1998 m., kai bendra užsienio ir vidaus skola per trumpą laiką pasiekė 9,6 mlrd. Lt.
Gausiausią užsienio paskolų portfelį yra palikusi LDDP Vyriausybė 1992–1996 m., per ketverius metus „sugebėjusi“ pasirašyti sutarčių su užsienio subjektais už 2,3 mlrd. Lt. Dosniausi tuomet buvo Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, suteikę paskolų už 1,3 mlrd. Lt, dar 262 mln. Lt paskolino Europos investicijų bankas.
Skolinimosi „apetitas“ buvo kiek sutramdytas, priėmus 1996 m. pabaigoje Valstybės skolos įstatymą. Tačiau konservatorių vyriausybė dar sugebėjo 1997–2000 m. užsienio paskolų naštą padidinti 1,3 mlrd. Lt. Šiai vyriausybei ypač dosnūs buvo Tarptautinis valiutos fondas ir Jungtinės Karalystės bankai, paskolinę 848 mln. Lt.
Kukliausias skolinimosi mastas buvo 2001–2004 m. Per ketverius metus pasiskolinta 658 mln. Lt. Tačiau ir šiuo laikotarpiu ypač išsiskiria 2003 m., kai buvo pasirašyta užsienio paskolos sutarčių už 457 mln. Lt.
Migloti aiškinimai
Didelę užsienio skolą Finansų ministerija, kuri ir yra pagrindinė jos tvarkytoja, aiškina miglotai. Girdi, dar nebuvo išplėtoti finansiniai ir kreditiniai santykiai, vykdyta sudėtinga restruktūrizacija, pereinant prie rinkos ekonomikos neišvengta neefektyvių ir lūkesčių nepateisinusių projektų bei kt.
Neefektyvių ir lūkesčių nepateisinusių projektų finansavimą ypač buvo pamėgęs anuometinės LDDP vyriausybės vadovas, kuris iš esmės nušalino nuo užsienio paskolų skirstymo oficialiai sudarytą komitetą ir visą reikalą perėmė į savo rankas. Būtent jo pagrindinis nuopelnas, kad valstybei, kaip nustatė Valstybės kontrolė, iš skolininkų nepavyks atgauti apie 700 mln. Lt, kuriuos teks grąžinti iš valstybės biudžeto. Beje, Valstybės kontrolė patikrino tik tas paskolas, kurias administruoja Turto bankas. Ne itin noriai skelbiami Finansų ministerijos duomenys atspindi kur kas liūdnesnį vaizdą. Negrąžintų užsienio paskolų suma gali siekti per 1 mlrd. Lt. Rizikingųjų grupei (3–5 rizikos grupės) 2005 m. birželio 30 d. būklei buvo priskirtos net 107 paskolos, kurių bendra suma sudaro 1,2 mlrd. Lt. Daugelio sutarčių terminas yra pasibaigęs, todėl atidedami mokėjimai. Turtas, iš kurio gali būti išieškoma, taip pat keistomis aplinkybėmis neretai būna išnykęs.
Pinigų ypatybė – neišnykti
Pinigai ir turtas, kurį jie sukuria, turi unikalią ypatybę – jie niekur nedingsta. Gali keistis jų materialusis pavidalas ar savininkai, tačiau sunaikinti pinigus ir turtą gali tik gaisras ar kita stichinė nelaimė. Visais kitais atvejais tereikia nustatyti jų tekėjimo kryptį, klastinguosius plukdytojus ir parankinius. Tačiau aiškintis užsienio paskolų nuplukdymo aplinkybių dažniausiai delsiama arba tam trukdo įtaką išsaugoję parankiniai. Tipiškas ir, deja, liūdnas pavyzdys galėtų būti AB „Tauro bankas“, kuris kartu su savo satelitu „Lietverslas“ pradangino 84,2 mln. Lt. Šių milijonų paslaptį kartu su savimi į nebūtį nusinešė „Tauro banko“ vadovas. Tačiau ją žino dabartinis Lietuvos banko pirmininkas ir LDDP vyriausybės ekspremjeras. Parodomasis teisingumas pasiekia toli gražu ne pagrindinius kaltininkus.
Tik naivuolis gali patikėti, kad užsienio paskolos skirtos šalies ūkiui restruktūrizuoti, bankrutuojančioms įmonėms gelbėti ar socialiniams gaisrams gesinti. Šiems dalykams buvo skiriami trupiniai, o pagrindinė dalis lėšų skirta primityvioms dalyboms. Nemažai šių paskolų būdavo išduodama iš anksto žinant, kad valstybė niekada jų neatgaus. Tuo pakanka įsitikinti pavarčius vadinamuosius verslo planus, kuriuos pateikdavo tuometiniai klestintys verslininkai. Tarp jų – šlovės viršūnę pasiekęs EBSW aštuonkojis. Beje, neretai būdavo apsiribojama vien paraiška paskolai gauti ir šiokia tokia informacija apie įmonę.
Aplinkybes būtina ištirti
Po 2000 m. Seimo rinkimų pradangintų valstybės paskolų gavimo ir panaudojimo aplinkybėmis domėjosi tuometis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Uspaskich. Jo iniciatyva sudaryta komisija aiškinosi valstybės vardu arba su jos garantija išduotų paskolų kelius ir aplinkkelius. Komisija darbavosi apie metus, parengė išsamią pažymą, tačiau negavo Vyriausybės ir Finansų ministerijos išvadų bei pritarimo.
Todėl Seimas, vos pradėjęs svarstyti pateiktą medžiagą ir pasigedęs Vyriausybės išvadų, paskolų pradanginimo aplinkybių aiškinimąsi nutraukė. Apmaudu, kad tuomet nurimo ir atkaklusis Ekonomikos komiteto pirmininkas, matyt, suvokęs, kad jo iniciatyva pradėtas nagrinėjimas gali atsigręžti politiniu skandalu prieš tuometę socialdemokratų ir socialliberalų valdančiąją daugumą.
Akivaizdu ir tai, kad Vyriausybės išvados buvo tik formalus pretekstas užgniaužti pradėtą tyrimą. Itin nenaudingas aplinkybių aiškinimasis būtų buvęs tuomečiam ir dabartiniam premjerui, kurio sąsajos su LDDP vyriausybe buvo labai glaudžios. Gerokai pasijaudinti būtų turėjęs ir dabartinis Lietuvos banko pirmininkas, kuris anuomet dirbo finansų ministru. O galbūt vien jauduliu nebūtų apsiribota, nes atsiskleistų tokių aplaidaus finansų tvarkymo faktų, dėl kurių būtų pareikalauta ir rimtesnės atsakomybės.
Kodėl už valstybės vardu paimtų paskolų pradanginimą turi atsakyti piliečiai, o ne tas aferas vykdę asmenys? Pasitikėjimas valstybe ir Seimu tik padidėtų, jeigu politikai vėl imtų aiškintis anuomet nebaigtas aplinkybes. Seimo Audito komitetas ar Antikorupcijos komisija, jeigu jos principingumas ne apsimestinis, galėtų pratęsti Valstybės kontrolės darbą ir nupūsti dulkes nuo prieš trejetą ketvertą metų į archyvą padėtų bylą.
Duomenys apie skolininkų finansinių įsipareigojimų atidėjimą (2005 m. birželio 30 d. būklė (3–5 paskolų rizikos grupės)
| Užsienio paskolų rūšis | Sutarčių skaičius | Išduotų paskolų dydis, mln. Lt | Negrąžintų paskolų dydis, mln. Lt | Specialioji atidėjimai, mln. Lt |
|---|---|---|---|---|
| Paskolos, gautos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų | 77 | 668 | 493,1 | 400,7 |
| Paskolos, gautos su valstybės garantija | 30 | 572,3 | 434,5 | 194,7 |
| Iš viso | 107 | 1240,3 | 927,6 | 595,4 |
Finansų ministerijos duomenys