– Papasakokite, kaip atsidūrėte Londone? Kodėl Londonas?
– Londone gyvenu daugiau kaip 11 metų. Vilniuje baigusi Dailės Akademiją, įgijau Grafikos dizaino išsilavinimą. Bandydama realizuoti save šioje srityje supratau, kad vis tik ši sritis ne man, vis kažko trūkdavo. Kaip ir dauguma studentų universitete, šalia studijų darbavausi papildomai. Studijas derinau su vizažistės darbu ir tuo metu man, studentei, buvo gana neblogas papildomas pajamų šaltinis. Tai tikrai buvo mano mėgiamas darbas, kur kūrybai turėjau labai daug laisvės. Ir jau tada supratau, kad tai mano aistra, kurioje noriu tobulėti. Tačiau 2008 metų krizė tuo metu pakoregavo gyvenimą. Kosmetikos parduotuvė ir vizažo akademija, kurioje dirbau, neatlaikė sunkumų ir paskelbė bankrotą, o aš supratau, kad norėčiau tęsti savo karjerą šioje industrijoje tik, deja, Lietuvoje nieko panašaus nebuvo. Tad pradėjau domėtis ir ieškoti vizažo mokyklų užsienyje. Mokyklos, kurios man patiko buvo įsikūrusios didžiuosiuose pasaulio miestuose Niujorke, Milane, Paryžiuje ir Londone. Kadangi kažkiek mokėjau anglų kalbą, pasvarsčiusi pasirinkau Londoną. Niujorkas atrodė per toli ir daug formalumų reikalaujanti kryptis, o Milano ir Paryžiaus pabijojau dėl kalbos, tad taip ir atsidūriau čia – Londone.
− Kokia buvo pati pradžia gyvenimo svetur?
– Pradžia buvo be galo sunki. Atvažiavusi čia, turėjau tik didelį lagaminą, kelias pažįstamas merginas ir labai prastą anglų kalbą.
Po savaites gyvenimo Londone, draugė paprašė išsikraustyti iš jos buto, nes buto savininkas neleido gyventi kitiems asmenims. Taip atsidūriau gatvėje. Kaip šiandien pamenu – stoviu viena, tamsus vakaras, lijo lietus, lapkričio pradžia, šalta, nežinau kur eiti, o pinigų turėjau tik kambario užstatui, dėl kurio dar iki galo niekas nebuvo aišku. Buvo labai baisu.
Pradėjau galvoti, ką dabar daryti, ėmiau skambinti visiems ir taip per draugų draugus, mane priėmė svetima mergina apsistoti savaitei, ji iki šiol yra mano nuostabi draugė, be jos tikriausiai aš nebūčiau likusi Londone, o vietoje savaitės, pas ją pragyvenau visa mėnesį. Per tą laiką susiradau darbą parduotuvėje, būstą. Kartais dirbdavau net po 16 valandų, kad susitaupyčiau savo svajonių vizažo mokyklai.
− Pradėjote nuo darbo parduotuvėje, kol galiausiai įkūrėte savo verslą. Iš kur tiek drąsos svetur imtis savo verslo?
– Visuomet ir visur esu perfekcionistė, užsibrėžiu tikslus ir juos įgyvendinu. Štai kad ir dirbdama pardavėja, savaitės pardavimus įgyvendindavau kone penkis kartus didesnius nei jie būdavo iki manęs anksčiau, visuomet atrasdavau kalbą su bet kokiu klientu. Tačiau ir čia nesijaučiau savose rogėse. Kuomet reikdavo anksti keltis, ilgai dirbti, kartais net neturėti laiko papietauti ar atsigerti kavos tai buvo tiesiog darbas, kurio dėka galėjau pragyventi ir tas man netiko. Visada siekiau turėti laisvę visur, tad daug drąsos ir nereikėjo, tiesiog vieną dieną nusprendžiau, kad jau laikas pradėti dirbti sau. To siekiau ir tobulėjau kiek tik galėdama, na ir štai visa tai pavirto nuosavu verslu.
− Kokie buvo didžiausi iššūkiai?
– Sunkiausia nenuleisti rankų ir atrasti kaip save motyvuoti. Nebijoti pralaimėti ir daryti vėl viską iš naujo. Nebijoti klysti. Nebijoti pradėti. Nebijoti paprašyti pagalbos, patarimo. Ir tiesiog šypsotis toliau, jei priimtas sprendimas, kuris tą akimirką atrodė teisingiausias, pasirodo buvo pats blogiausias. Mokytis ne tik iš savų, bet ir svetimu klaidų.
− Iš kur išmokote vizažo/kosmetologijos subtilybių?
– Pagrindus įgijau Lietuvoje, o nusistovėjus gyvenimui Londone, pabaigiau vieną prestižiškiausių vizažo mokyklų, kurioje tuo metu dėstė Charlotte Tilbury. Vėliau išvykau į Paryžių, ten ne tik teko pagyventi, bet ir pabaigiau vizažo akademiją.
Londone, padirbėjusi kelis metus vizažiste, nėriau į kosmetologijos mokslus ir taip po truputį pradėjau dirbti kaip kosmetologė, o vizažas liko daugiau kaip hobis.
− Papasakokite plačiau.
– Man visuomet patiko žmonių veidai. Jų skirtingos formos, išraiškos. Supratau, kad kai dirbu, pamirštu apie laiką, aš matau man įdomius veidus, kuriuos įdomu ne tik liesti, stebėti, bet ir pabrėžti tai, kas natūraliai yra suformuota gamtos, bei sutvarkyti tai, kas klientui atrodo neįmanoma. Taip supratau, kad dirbdama su žmonėmis aš nesijaučiu, kad dirbu ir kiekviena akimirka man atneša labai daug laimės.
− Kaip apie jus sužinodavo pirmieji klientai?
– Įsidarbinau grožio salone, pasisekė ten gauti pirmus labai gerus klientus, kuriems labai patikau kaip specialistė, tuomet jie rekomendavo mane savo pažįstamiems kitaip tariant iš lūpų į lūpas keliavo rekomendacijos apie mane, tad taip ir prasidėjo mano kelionė grožio industrijoje.
− Kaip jus priėmė britai? Ar pavyko su jais rasti bendrą kalbą? Surasti draugų?
– Gyvenimas taip sudėliojo, kad visuomet būnu apsupta nuostabių žmonių. Nors pradžia ir buvo labai sunki, bet nuolat atsirasdavo, kas man padėdavo. Tą labai branginu ir dėkoju.
Štai, kad ir istorija apie darbovietę. Parduotuvėje mane įdarbino britas, kuris iš karto net nesuprato, kad aš gerai nekalbu angliškai, o gerai komunikuoti angliškai buvo pagrindas. Kontraktas jau buvo pasirašytas, supratęs parduotuvės vadovas, kokia mano anglų kalba, neužtrenkė durų, bet visos komandos paprašė, kad man padėtų ir mokintų anglų kalbos, kuri leistų geriau susikalbėti su klientais. Po geru kelių mėnesių aš jau puikiai galėjau susikalbėti ir aiškiai suprasti, ko manęs klausia.
Taip laikui bėgant pažįstamų ir draugų ratas vis didėjo, tad jų tikrai netrūksta, tik trūksta laiko leisti jį su jais. Kai turiu laisvą minutę, visuomet ją skiriu šeimai.
− Kokios yra britų moterys? Diktuoja savo taisykles ar pasikliauna specialistu?
– Klientas pasitiki specialistu, nes atėjęs ieško pagalbos, o mano kaip specialisto užduotis yra atlikti darbą taip, kad mano klientė būtų patenkinta rezultatu.
− Tarp jūsų klientų ir žinomi žmonės. Papasakokite plačiau, kas jie, kaip jie jus susirado, kokie jų pageidavimai?
– Niekada nieko nedariau specialiai, mane klientai susiranda per rekomendacijas, aš pati niekur nesireklamuoju. Tad tarp klientų gausos yra ir žinomų žmonių, apie kuriuos, deja, negaliu pasakoti. Tiesiog džiaugiuosi, kad visi mano klientai yra nuostabūs ir tikrai, tikra laimė, kad mane supa tokie žmones.
− Ar grožio tendencijos Londone ir Lietuvoje labai skiriasi?
– Taip, tikrai skiriasi. Lietuvoje moterys labiau linkusios puoštis nei Anglijoje, manau, kad apskritai lietuvėms moterims labai svarbi išvaizda. Jos visada pasitempusios, gražiai pasipuošusios, man lietuvės labai gražios moterys. O štai Londone viskas labai paprasta, sportinė apranga, patogi apranga čia prioritetas ir nesvarbu, kad tai gali būti pižama. Čia žmonės į tokius dalykus nekreipia dėmesio.
− Kaip šiandien sekasi jūsų verslui? Ar turite planų kažką keisti, plėstis?
– Labai džiaugiuosi, kad verslas plečiasi, nėštumas, pandemijos tam nesutrukdė, nors neslėpsiu, labai nerimavau.
Kovo mėnesį prestižiniame Kensingtono rajone planuoju atsidaryti grožio saloną, dabar vyksta remonto darbai, intensyviai ieškau administratorės, kosmetologės, masažistų, nagų meistrų.
− Šiandien auginate dukrytę, ar šeimos pagausėjimas privertė šiek tiek stabtelti karjeroje?
– Nėštumas buvo labai lauktas ir dirbau iki pat paskutinės nėštumo savaitės, jaučiausi puikiai ir apvalėjančios formos nestabdė mano darbų.
Gimus dukrytei, sustojau keliems mėnesiams, kol atgavau jėgas ir praėjo adaptacijos laikas. Po dviejų mėnesių nuo gimdymo, po truputį pradėjau vėl dirbti taip net nepastebėjau, kaip vėl įsisukau į darbus, atsirado salonas, remontai, klientai. Juokauju, kad man kažkaip niekada neišeina ilsėtis ilgėliau.
− Kaip rūpinatės savo kasdiene išvaizda? Daugelis neseniai pagimdžiusių moterų sako, kad į dušą net neturi laiko nueiti, gal turėtumėte patarimų, kaip per 5-10 min atrodyti gaiviai ir žaviai?
– Man labai svarbu dienos, savaitės planas. Planavimas padeda neišeiti iš vėžių. Pabudusi ryte žinau, ką turiu pasidaryti ir vaikas tikrai tam netrukdo. Taip pat man labai daug padeda vyras. Kai mažylei suėjo 4 mėnesiai, atsirado auklė, kuri taip pat daug padeda. Viena tikriausiai ir į dušą nespėčiau nueiti, bet turėdama pagalbą, viskas daug lengviau.
Kiekvienas mano rytais prasideda vėsiu dušu, vėsus vanduo man padeda išsibudinti, įgauti energijos dienos pradžiai, vėliau seka labai lengvas veido masažas, įmasažuoju visus veido produktus tai užtrunka apie 10 minučių, makiažui skiriu laiko minimaliai, 5 minutes, BB kremas, skaistalai ir tušas, kartais pagal nuotaiką panaudoju ir bronzantą.
− Kokios grožio priemonės jums yra svarbiausios?
– Manau, masažuokliai, kuriais greit išsimasažuoju veidą, užsitepusi kremus, taip pat ryto niekada nepradedu, o vakaro neužbaigiu be veido prausiklio, toniko, serumo ir kremo. Dienos metu visada naudoju BB kremą su UV apsauga.
− Gal galite pasufleruoti, kokios grožio tendencijos mūsų laukia 2022-aisiais?
– Natūralumas. Ir labai džiaugiuosi, kad kas metus vis daugiau ir daugiau žmonių prie to prisijungia. Mažiau makiažo, mažiau dirbtinumo, o pandemijos situacija dar labiau viską supaprastino.
