Lietuvių Kirgizijoje laukė sunkus pasirinkimas – skristi nepatikimu lėktuvu arba rizikuoti automobiliu nusiversti į kalnų prarają

Ne per seniausiai, su draugu ruošėmės stebėti futbolo rungtynes Vilniuje. Žaidė tada Lietuvos rinktinė, tik tiksliai nepamenu, su kuo. Susitikome kaip visada, prie Vilniaus geležinkelio stoties ir standartiškai nusėdome viename iš barų, kad apšiltume prieš rungtynes. Apšilti reikėjo ne todėl, kad ruošėmės labai rėkauti, nes kokia prasmė rėkauti už rinktinę, kuri vis tiek pralaimės, bet labiau dėl to, jog buvo ruduo ir nebelabai šilta.

Prieš einant į stadioną dar nusėdome parkelyje pakvėpuoti grynu oru. Šalia mūsų suolelio prisėdo du azijietiškai atrodantys vaikinai ir ėmėsi doroti atsineštus kebabus. Tada buvo tas metas kai Lietuva fiksuodavo šimtus žmonių bandančius nelegaliai pereiti Lietuvos sieną. Tie vaikinai ir atrodė tarsi ką tik iš miško būtų išlindę. Mes, kaip pilietiški piliečiai, paklausėme jų, gal pasiklydote vaikinai, gal kokios pagalbos reikia. Paaiškėjo, kad jie buvo kirgizai ir pagalbos jokios jiems nereikėjo. Vienas sakėsi dirbantis Lietuvoje ir vairuojantis vilkiką, o kitas nieko nesakė.