5 patarimai 2022-iems
Daugiau meilės sau. Atsikratykite kaltės jausmo, Jūs niekam nieko neskolingi. 9 iš 10 nuovargiu besiskundžiančių pacientų dėl savo savijautos tegali kaltinti tik save ir kažkieno nepamatuotus lūkesčius. Nenormuotas darbas ar namų ruoša, nesugebėjimas laikytis darbo ir poilsio režimo, per mažas fizinis aktyvumas, valgymas kas papuola po ranka, mėgstamo užsiėmimo nebuvimas, juk reikia skubėti, reikia atlikti paskirtas užduotis, nes dabar toks „laikas, kai reikia aukotis“.
Ne, nereikia. Jūs kuriate ne savo, bet kažkieno gerovę: dėl darbo šeimą aukojantis tėtis – darbdavio gerovę, mėgstamą darbą dėl namų ruošos palikusi mama – vyro gerovę. Tai svetimi planai ir lūkesčiai, kokio nors kito žmogaus gerovė Jūsų sąskaita. Nuolatinis susitaikymas su likimu, savo kryžiaus nešimas, darbas dėl darbo ir auka artimajam – baudžiavos, sovietmečio ir bažnyčios kultivuojamas mitas. Gerovė laukia ne kažkur anapus po mirties ar pastačius komunizmą, gerovė čia pat, tereikia atsikratyti vergo mąstysenos.
Receptas: Pradėkite nuo dviejų vakarų per savaitę ne namuose ir tik sau. Pagal grafiką: antradienis ir šeštadienis tik Jums. Paliekat šeimą prie neplautų puodų, o darbdavį su deleguojamomis užduotimis iki rytojaus.
Valgykite, ko dar nevalgę. Kuo mažiau perdirbtų ir rafinuotų produktų ir kuo daugiau įvairovės. Neleiskite, kad maistą Jums ruoštų pramoniniu būdu kažkoks dėdė – jis tikrai nesirinks geresnių produktų ir sveikesnių konservavimo būdų, nes Jūsų nemyli. Jokių pusfabrikačių ir šlamštmaisčio. Jokio valgymo prabėgom pakeliui į darbą. Valgome reguliariai, ramiai, patogiai įsitaisę prie stalo, ir nepersistengiame su maisto kiekiu, valgome tiek, kiek reikia pasisotinimui, o ne kiek nupirkta ar prigaminta.
Patarimas: bent du kartus per savaitę pasigaminkite pilnavertį patiekalą patys, ir sąmoningai stenkitės panaudoti bent du produktus, kurių nevalgote nuolat. Bent kartą pakeiskite karvės sūrį į ožkos, vietoje pupelių pabandykite avinžirnius, kiaulienos faršą pakeiskite smulkinta žuvimi, o ryžius avižomis.
Judėkite lauke. Mes buvome sukurti lakstyti per smėlį basomis po karšta Afrikos saule. Beveik nieko iš to nebeliko: užsidarėme į dėžutes, visą šviesų paros laiką atiduodame darbui, o net menkiausias lietus ar šaltukas užmuša bet kokį norą iškišti nosį iš po pūkinės antklodės. Ir kol klausotės sofos mokslininkų sapalionių apie natūralaus imuniteto svarbą kovoje su pandemija, svarbu nelikti „sofos sveikuoliais“. Grūdintis iškart nulipus nuo lovos sunku: ir šalta, ir šlapia, tad būkime sąžiningi, – į eketę nelįsite. O ir nereikia.
Patarimas: 30 minučių fizinio aktyvumo gryname ore kasdien, šviesiu paros metu. Neįskaičiuojame laiko, sugaišto laukiant stotelėje autobuso arba einant iš parduotuvės. Kryptingas judėjimas lauke dėl judėjimo: raumenukų darbas mažins adrenalino kiekį ir streso poveikį, akių tinklainė gaudys saulės šviesą ir gamins serotoniną, malonumas, patiriamas dėl sugebėjimo pagaliau kažką padaryti dėl savęs, produkuos dopaminą, o oda ir gleivinės palengva pripratins imuninę sistemą prie lauko sąlygų.
Pasiskiepykite. Žmonija atrado puikų būdą apsisaugoti nuo infekcinių ligų, nereikia to laimėjimo paleisti vėjais. Trečia dozė antikovidinio čipo apsaugo nuo alfų ir deltų beveik visus, o nuo omikronų 7 iš 10 atnaujinusių čipų draiverius. Gripas ilgam buvo ištremtas iš rinkos dėl kaukių, rankų plovimo ir kontaktų vengimo, bet žada grįžti į eterį su trenksmu, kai tik nešiotojai grįš į kontaktinius darbus bei mokslus. Dažnas skundėtės neįprastai bjauriu virusiniu kosuliu rugsėjį-spalį? Įprastinėmis sąlygomis tai būtų buvęs banalus, nepastebimas rino sincitinis virusiukas, paprastai bent kiek ženkliau kertantis tik kūdikiams. Bet dėl dvejus metus trukusių karantinų ir izoliacijos, mes jo taip gerai nebeatpažįstame. Ir galime taip pat nebeatpažinti ir „įprasto“ gripo.
Tad siūlau atnaujinti pažintį su abiem (ir gripo, ir kovido virusais) tiems, kas dar to nepadarė. O moterims, kurios laiko save vis dar kotiruojamomis rinkoje ir traukiančiomis akį – pamąstyti ir apie skiepą nuo žmogaus papilomos viruso, nes galimybė apsisaugoti nuo vėžio nedažnai pasitaiko.
Nesikoncentruokite į nereikalingas smulkmenas. Informacijos prieinamumas yra milžiniškas, o pasiekiamos informacijos patikimumas minimalus. Dažnai dėl skaitomumo ir klikbaitų skaičiaus paimama maža tiesos dalelė ir iš jos išpučiamas didelis netiesos burbulas.
Neišvengiamai atsirandantys gaunamos informacijos neatitikimai ir prieštaravimai kelia nerimą ir baimę, pradedama atrasti sąmokslo požymių ir imama su panieka žiūrėti į ne tokius apsišvietusius aplinkinius. Nereikia kas mėnesį tirti antikovidinių antikūnų ir ieškoti ten mistinių kabalos vertų apreiškimų. Antikūnų skaičius neapsaugo nuo ligos ir neatleidžia nuo skiepo poreikio, tai tiesios skaičius. Kaip ir nereikia ieškoti panacėjos vitamino D tyrimuose ir papilduose – suserga žmonės ir su optimalia to vitamino koncentracija. Jeigu medicinoje būtų galima viską išspręsti vieno tyrimo ar vienos molekulės pagalba, viskas būtų kur kas parasčiau.
Patarimas: orientuojamės į visumą, o ne į smulkmenas: imunitetas svarbus ir specifinis ir bendras, ir įgytas ir įgimtas, o jam svarbu gauti visų maisto medžiagų pakankamomis dozėmis, panacėjos, deja, nėra.
Bet kuriuo atveju – gerų, šviesių, ramių ir laimingų Jums metų !
