Judėjimo ribojimai galiojo ketvirtadalį metų
2020-ųjų metų didžiąsias šventes sutikome varžomi griežtų ribojimų, negalėjome net laisvai judėti tarp savivaldybių. Kovo viduryje kai kur judėjimas buvo kiek atlaisvintas ir paliktas tik tose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija buvo blogiausia, tačiau vos po kelių savaičių šis ribojimas buvo griežtinamas, buvo palikta galimybė judėti tarp žiedinių savivaldybių.
Šį ribojimą komunikacijos specialistai vertino teigiamai ir tvirtino jau sunkiai pamenantys, kad taip ilgai buvome varžomi. M. Katkus prisimena, kad būtent karantinas ir mažos judėjimo galimybės paskatino puoselėti savo namus. „Kambarys, kuriame dirbu, tapo labai išskirtine, labai įspūdinga namų vieta, bet kai tik įsirengiau, baigėsi karantinas ir nuo tada tame kambaryje stengiausi nebebūti“, – prisiminė M. Katkus.
Paklausus, kokį pažymį komunikacijos specialistai rašytų Vyriausybei, kuri buvo įvedusi tokius griežtus ribojimus, abu sutartinai tikino, kad tikrai labai aukštą. „Manau, kad reikėjo labai daug drąsos Vyriausybei elgtis taip, kaip ji elgėsi, – tvirtino A. Baranauskas. – Čia buvo ne tik drąsa, tokia racionali drąsa, tais kriterijais paremta drąsa.“
Jam pritaręs M. Katkus pridūrė, kad po Dalios Grybauskaitės pasigenda Lietuvoje lyderystės, bet būtent šiuo atveju, jo teigimu, tos lyderystės nepritrūko.
Mitingai prasidėjo dar gegužę, rugpjūtį pasipiktinimas peraugo į riaušes
Didysis šeimos gynimo maršas per visą šalį nuaidėjo gegužės viduryje. Į Vingio parką Vilniuje susirinkę tūkstančiai žmonių piktinosi ir pandeminiais suvaržymais, ir svarstymais įteisinti vienos lyties asmenų santykius, o treti tiesiog tvirtino, kad kovoja už tradicinę šeimą.
Tačiau vien šiuo mitingu niekas nesibaigė. Priešingai – kulminacija įvyko rugpjūtį, kai prie Seimo įsiutusi minia sukėlė riaušes.
Teigdamas, kad pyktis – labai galinga jėga, A. Baranauskas teigė, kad blogiausia, jog tuo pasinaudojo kai kurie politikai, tapę įpykusios minios lyderiais. „Čia gavosi parako statinė, kuri sprogo, – teigė A. Baranauskas, teigdamas, kad sudedamoji dalis šiose riaušėse buvo ne viena. – Tą pačią riaušių dieną ant palykos kalbėjo visa virtinė politikų, kurie gana ugningas kalbas ten rėžė. Buvo labai gražu žiūrėti, kaip kitą dieną visi sakė, kad „oi, čia ne mes, mes nieko nežinojome, nieko nedarėme“. Kokią savaitę jie taip bijojo, paskui vėl pradėjo drąsintis.“
Abu pašnekovai sutarė, kad viena aišku – žmonės gyvena įtampoje ir psichologai taps viena paklausiausių profesijų. „Pas psichologus, man regis, dabar viena iš tų profesijų, kur neįmanoma patekti“, – kalbėjo A. Baranauskas.
„O kiek žmonių dar neina. Kiek žmonių tyliai išsilieja kankindami žmoną, vyrą, vaikus mušdami ar dar kažką darydami. Arba tradiciškai atsukdami butelio kamštuką“, – pridūrė M. Katkus.
LGBT klausimai buvo sprendžiami garsiai ir net įvyko istorinės eitynės
Partnerystės įteisinimo klausimas kėlė aistras nuo pat metų pradžios, tačiau ne mažiau dėmesio sulaukė ir LGBT eitynių organizatorių sprendimas jas rengti ne Vilniuje, o Kaune. Buvo stengiamasi, kad eitynės laikinojoje sostinėje neįvyktų, bet jos įvyko.
Įvyko ir LGBT mamų pokalbis su prezidentu Gitanu Nausėda pačioje prezidentūroje, tačiau vienas bandymas nepavyko – Tomui Vytautui Raskevčiui nepavyko prezidentui įteikti picos.
Yra du požiūriai, kaip žmonės tampa labiau tolerantiški, teigė M. Katkus, vienas – šokiruoti ir komunikuoti agresyviai, kitas kelias – neliesti tos temos. Kauno eitynių organizatoriai pasirinko agresyvesnį kelią net suteikdami eitynėms šūkį – „Mes esame visur“. „Ar tai komunikaciškai teisinga? Aišku, neteisinga. Tai buvo nesąmonė, nereikėjo taip gąsdinti žmonių ir tai sukėlė tam tikrą reakciją. Kita vertus, jei žmogus nori jausti saugiai savo mieste, savo šaly, jis nenori slėptis, bijoti ar kažką daryti, visiškai suprantu, kad jis gali norėti padaryti eitynes“, – sprendimą rengti eitynes Kaune pateisino M. Katkus ir prisiminė, kad ir pirmosios eitynės Vilniuje nebuvo itin draugiškai sutiktos, o Seimo narį Petrą Gražulį pareigūnams teko iš jų net išnešti.
Vis dėlto, M. Katkaus teigimu, kai po kelerių metų vėl Kaune bus rengiamos LGBT eitynės, niekas į jas nekreips tiek dėmesio ir priims daug palankiau.
A. Baranauskas teigia, kad mūsų visuomenės problema yra ta, kad dar prieš kelis dešimtmečius labai daug žmonių buvo tiesiog nematomi. „Neįgalieji buvo nematomi, miestai buvo visiškai nepritaikyti neįgaliesiems, – pradėjo vardyti A. Baranauskas. – Buvo ta problema ir ką dabar darė homoseksualūs asmenys, jie bando parodyti, kad jie yra ir jie yra lygiai tokia pati visuomenės dalis, kaip ir neįgalieji, kaip daugiavaikės šeimos.“
M. Katkus pridūrė, kad visi mes tam tikra prasme esame mažuma.
Pirmą kartą istorijoje Lietuva susidūrė su migrantų krize
Vis dar kovojant su pandemija Lietuva pamatė, kad tai – ne vienintelė problema. Iš Baltarusijos sienos pradėjo plūsti neteisėti migrantai, kurie iš pradžių buvo apgyvendinti palapinėse, vėliau, atvėsus orams, buvo ieškoma jiems šildomų patalpų ir šiuo metu migrantų vaikai jau mokosi ir lietuvių kalbos, o dalyje šalies teritorijos pirmą kartą paskelbta ir valstybės lygio ekstremali situacija.
„Tie migrantai atvažiavo ne į Lietuvą, Lietuvoje jie neliks. Kai jie galės išvažiuoti, jie išvažiuos labai greitai, – kalbėjo M. Katkus. – Kitas dalykas – paaiškėjo, kad Lietuva yra prieš migrantus nusistačiusi ir mes nesugebame dar suprasti, kad gali būti migrantų. Tokie vieningumo nebuvo dar niekada.“
A. Baranauskas tvirtino, kad norėdamas susipažinti su kitataučiais turėtum tiesiog dažniau pasivažinėti su sostinėje dirbančiais pavežėjais. „Aš dėl to neturiu jokių problemų. Jie dirba, moka mokesčius ir patys užsidirba. Neprašo pašalpos“, – teigė A. Baranauskas, o jam pritaręs M. Katkus tvirtino, kad šalyje dirbančių kitataučių galėtų būti ir daugiau.
Dėl skiepo vieni stovėjo eilėse, kiti nesiskiepijo net už 100 eurų
2020-aisiais laukėme vakcinos nuo COVID-19, o 2021-aisiais, pagaliau ją gavę, vieni dėl jų stojo į milžiniškas eiles, kiti bandė kuo greičiau gauti skiepą apgaule, o treti nesiskiepijo net už 100 eurų.
Visą laiką norisi geriau, teigė M. Katkus, tačiau pridūrė, kad iš tiesų vakcinavimas Lietuvoje vyksta ganėtinai gerais ir pakankamais tempais. O vis dėlto, gal trūko komunikacijos? Gal komunikacijos ekspertai per daug kainuoja ir valstybė jų paslaugų tiesiog neįperka? „Ne brangume esmė, būtume padarę nemokamai, – teigė M. Katkus. – Esminis dalykas – valstybės požiūris į komunikaciją, kuris yra tarybinio kolūkio lygyje.“
A. Baranauskas visą komunikacinę vakcinavimo kampaniją įvertino kaip bandymai neorganizuotai tiesiog kažką daryti. Nebuvo strategijos – tai pagrindinė problema, kurią įvardijo abu komunikacijos specialistai, kalbėdami apie komunikaciją dėl vakcinavimo nuo COVID-19.
A. Baranauskas taip pat įvardijo, kad specialistų paslaugos bei visa kampanija, įskaičiuojant ir išlaidas žiniasklaidai bei kitoms komunikacinėms priemonėms, būtų kainavę 3-5 milijonus eurų. „Įsivaizduok, kiek kainuoja vieno žmogaus gydymas reanimacijoje“, – skaičiavo A. Baranauskas, teigdamas, kad gera ir profesionali komunikacija būtų buvusi tikrai pigesnė nei gydymas reanimacijoje ar senjorų skatinimas skiepytis išmokant jiems po 100 eurų.
M. Katkus pridūrė, kad čia buvo ne pinigų, o lyderystės klausimas, o jos, pašnekovo teigimu, šioje vietoje pakankamai nebuvo.
Metų skyrybos ir verstuvės ir gyvenime, ir politikoje
Šįmet daugiausia dėmesio sulaukė ne pramogų pasaulio žvaigždžių santuokos ar skyrybos, o jų tikrai buvo įspūdingų. Šįmet politikai ir skyrėsi, ir tuokėsi, tad būtent jie ir sulaukdavo daugiausia ir visuomenės, ir žiniasklaidos dėmesio.
A. Baranauskas, paprašytas įvardyti metų skyrybas arba tuoktuves, įvardijo neseniai įvykusį Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ji palieka ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime, bet ir partiją.
„Šitos skyrybos buvo įspūdingiausios, – kalbėjo A. Baranauskas, pridūręs, kad R. Karbauskis ir A. Širinskienė buvo greičiausiai stipriausia pora Seime. – Nors galima buvo laukti ir akivaizdu, kad buvo galima tikėtis.“
M. Katkus paprieštaravo A. Baranauskui teigdamas, kad to tikrai nesitikėjo. „Agnės ir Karbauskio ryšys, žvilgsnis, susižiūrėjimai, forografijos, kur jie taip meiliai žiūri ar kalbasi. Ramūnas Karbauskis vsiada atrodė kaip žmogus, kuris save gerbiantis žmogus, kuris yra sunkiai mylintis ir sunkiai formuojantis santykius, o Agnės Širinskienės santykis yra kažkas iš lietuvių tautosakos, – kalbėjo M. Katkus. – Politikoje retai būna tokių porų.“
M. Katkus ir kiek ironiškai pažvelgė į šią situaciją: "Čia visiems pasakymas: jeigu dirbate daug ir vyras jūsų nuopelnų nevertina, jei tikrai dirbate, rūpinatės vaikais, nešate pinigus ir dar naktį viską išvalote visus namus, tai jei jau Agnė paliko Ramūną, tai jūs tikrai turite teisę palikti savo smurtaujantį vyrą. Tai galioja ir vyrams."
Šįmet Seime buvo karšta: nuo muštynių iki maišų tuščios taros
Seimo narys Mindaugas Puidokas apkaltino STT pareigūnus smurtu, kai šie dėl kito Seimo nario skundo tikrino jo kabinetą, vėliau policijos pareigūnams teko vykti į Seimą dėl Tomo Tomilino, kuris apkaltino smurtu Valdemarą Valkiūną. Nesusilaikė ir Laurynas Kasčiūnas, iš Seimo tribūnos pasiūlęs kolegai „užčiaupti burną“, o Petras Gražulis ir Naglis Puteikis į Seimą nešė tai gedulo žvakes, tai pilnus maišus taros, kurios nepriėmė taromatai.
Tad kuris Seimo narys turėtų gauti išraiškingiausiojo titulą 2021-aisiais? „Gražulis, kurio pinigais buvo paremta LGBTQ bendruomenė, – nusijuokė A. Baranauskas. – Bet i š pačių liūdniausių tai yra STT pareigūnų vizitas Seime ir kalbos apie korupciją ten, kur tos korupcijos iš principo neturėtų būti.“
M. Katkus teigė, kad tai nestebina, nes „standartai politikos visame pasaulyje nukrito“. O A. Baranauskas ragino nepamiršti senos patarlės – kaip danguje, taip ir ant žemės: „Politikai atsiranda ne Dievo pasiųsti. Mes juos išrenkame. Tai geras priminimas visiems žiūrovams: mes juos visus išrinkome. Visus.“
Pergalių šįmet netrūko, bet buvo ir liūdesio
Pergalių lietumi šįmet negalime pasigirti, nors džiaugsmo suteikė iš didžiosios „Eurovizijos“ Lietuvai „The Roop“ parvežta aštuntoji vieta, taip pat sužibėjo ir Lietuvos golbolo komanda, iš Tokijo ant Lauros Asadauskaitės pečių į tėvynę parvežtas medalis, o vilties ateities pergalės suteikė ir metų pabaigoje į baseiną grįžusi auksinė žuvelė Rūta Meilutytė. Vis dėlto, olimpinės žaidynės šįmet liko be lietuviško krepšinio.
Ar pergalių užteko? A. Baranauskas tvirtino, kad visko pakanka ir 2021-ieji yra vilties metai. „Visa tai, apie ką mes kalbėjome, visa ta įtampa atsirado ne šiaip, atsirado dėl tam tikrų priežasčių ir tos priežastys dings. Įveiksime mes tą kovidą. Ir kai jis bus įveiktas įtampa nuslūgs, – viltis vardijo A. Baranauskas, teigdamas, kad net gyvendami su pandemija galime stiebtis aukštyn. – Ekonomika auga, mes turtingėjame, gyvenimas darosi geresnis.“
A. Baranauskas pridūrė, kad sugebėsime kitais metais dar geriau.
Viltimi, kad viskas 2022-aisiais bus dar geriau, dalijosi ir M. Katkus. „Gyvename tam tikro lūžio laiku, – kalbėjo M. Katkus. – Istorija rodo, kad po tokių krizių ateina didžiulis produktyvumas. Lietuvoje dabar kuriasi visiškai kitokie verslai, kitoks supratimas, žmonės naujai pradeda įvertinti savo galimybes, drįsta daryti dalykus, kurių neišdrįso anksčiau padaryti. Aš net nelinkiu, aš žinau, kad taip bus – kitąmet mes turėsime didžiulio proveržio metus.“
Laidoje „Jūs rimtai?“ kas savaitę apžvelgiamos savaitės naujienos, o šį kartą laidoje buvo apžvelgti visi 2021-ieji metai. Visą laidą „Delfi“ televizijos eteryje žiūrėkite penktadieniais, 21 valandą, o „Delfi“ portale ir šią, ir visas kitas „Jūs rimtai?“ laidas galite rasti čia.
