Aštuntukas atrodytų maždaug taip: pirma vieta be jokios konkurencijos atitenka – Širvintų baseinui. Akivaizdžiai matosi, kad jo komfortą kūrė ir miesto merė. Jaukios persirengimo kabinos, didžiuliai vitrininiai langai su vaizdu į Kalėdinę eglutę ir net stilingas baras išlipus iš poilsio zonos. Ką jau bekalbėti apie kaskadas ar skirtingas 4 pirtis. Vienintelis minusas – kultūrinė programa po baseino. Teatrai ar klasikinės muzikos koncertai Širvintose retenybė. Vakarop gali stigti ir geresnio restorano, tad 45 kilometrai ne kliūtis ir nakvoti galima grįžti jau į Vilnių.

Šakiai ir Anykščiai – atstumas apie 150-170 kilometrų nuo Vilniaus, grįžti gerai pasportavus į sostinę jau nebesinorės. Abu baseinai kiek apskurę, jau ne pirmos jaunystės, bet jie veikia iki vėlumos. Žmonių nedaug, kainos apie 6 eurus už dvi valandas ir tai bene tris kartus pigiau nei vienkartinis apsilankymas kad ir „Impuls“. Anykščiuose kultūrinių renginių savaitgaliais sočiai, restoranų ir nakvynės vietų apstu. Šakiuose bent jau praėjusios savaitės viduryje vaidino Marius Repšys, o pernakvoti galima kad ir Zyplių viešbutyje.

Baseino ir sporto centro Šakiuose atidarymas, DELFI skaitytojo Andriaus Kriauzos nuotr.

Ignalinos baseinas – geras pasirinkimas po sunkios darbo dienos grįžtant iš komandiruotės po Aukštaitiją. Tobula tvarka, švaru – taip apibūdinamas Ignalinos baseinas. Kita vertus, Ignalina gali būti puiki kombinacija su apsilankymu Paliesiaus dvare arba Visagino atominės elektrinės simuliatoriuje – elektrinės valdymo pulte.

Ignalinos baseinas (ignalina-spa.lt nuotr.)

Svarstytini ir kiti pasirinkimai – Ukmergė, Kaišiadorys, Elektrėnai ir Varėna.

Šioje kategorijoje įdomiausias pasirinkimas Ukmergė, ypač jei ten galima būtų užsisakyti apžvalginę ekskursiją. Vienas kitas aukštesnės prabos restoranas yra ir čia, tačiau 70 km atstumas iki Vilniaus gali masinti grįžti.

Kaišiadorių baseinas įkurtas šilumos tiekimo įmonės teritorijoje. Tai nėra pati romantiškiausia vieta, o ir pats miestas neskatina čia ir pernakvoti.

Elektrėnų 50 metrų baseinas darbo dienomis prašalaičius priima nuo 19 val., gurmanams picos gali būti per prastas pasirinkimas, o kultūros „paragauti“ dažniausiai galėsi tik savaitgalį.

Varėnos pasirinkimo minusas – ankštos baseino persirengimo kabinos, viešbučio stoka, tačiau „Fortūnos“ maistui priekaištų nėra.

Varėnos sporto centro baseino plaukimo treneris Gytis Kašėta

Tad patarimas bendraminčiams sporto ir kultūros entuziastams. Pirmas žingsnis – ieškokite Jums priimtinos kultūros, tada – susiraskite kur nakvoti, o baseiną galima rasti jau ir pagal sportines galimybes.

Vis dėlto kitaip negu Vakarų Europos šalyse, Lietuvoje kažkodėl baseinai vasarą dviems mėnesiams uždaromi. Matyt, vasarą plaukioti visi turėtų upėse ir ežeruose, kam gi tie baseinai? Maudytis natūraliuose telkiniuose gal ir galima, bet treniruotis, ypač pradedantiems plaukikams, būtų pavojinga. Tad tūkstančiai Vilniaus gyventojų, kuriems būtų smagu paplaukioti baseine, vasarą gali pliuškentis tik prie Neries ar ežerų.

Tuo tarpu užsienyje baseinai veikia ištisus metus, vasarą, jei tik leidžia klimato sąlygos, atidaromi ir atviri baseinai, pavyzdžiui, Strasbūre.

Panašiai sutvarkyta ir Alandų salų (Suomija) ar šiaurės Švedijos infrastruktūra. Nuo Joninių iki Žolinių prie kiekvienos komunos ežerėlio į viešus paplūdimius papildomai atvežta smėlio, pakabinti termometrai, palikta neprirakinta valtis su gelbėjimo liemenėmis. „Gyvenk sveikai, jauskis saugiai ir atsakingai, mes tavimi rūpinamės“, – vos ne ant kiekvieno kampo kabo skelbimai, informuojantys apie viešas treniruotes vaikams, šeimų varžybas ir panašius renginius.

Analogiškas požiūris ir Šiaurės Italijoje. Paso Tonale kurorte baseinas veikia kiaurus metus ir vakarop senjoritos minančios dviračius įmerktus tiesiog į baseiną yra ne siurrealistinis filmas, o paprastas kasdienis ritualas, kainuojantis porą eurų.

Tolimoje Islandijoje ištisus metus veikia dešimtys baseinų su natūraliu geizerių vandeniu, bibliotekomis ir roko grupių repeticijų salėmis. Šalia baseinų – geoterminio vandens vonios, kuriomis islandai naudojasi kaip pirtimis. Tokia vonia gali būti įrengta atvirame ore, vandens temperatūra – apie 40 laipsnių, joje telpa 5–6 asmenys. Pasikaitinus pusvalanduką jautiesi kaip po pirties: kūnas sušyla, siela atgimsta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)